Į kapines užklydusios stirnos bei kiti laukiniai gyvūnai nuėda gėlių žiedus, augalų šakeles ar pumpurus bei kitus sumedėjusius augalus. Apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ autorė Lina Liubertaitė pasakoja, kad į kapines stirnos neretai užklysta tuo pačiu tikslu, kaip ir sodybas – rasti maisto, kuriuo galės pasmaguriauti.
„Sodybose jos mėgsta smaguriauti skaniomis augalų šakelėmis, nutrina medžių žievę. Tos pačios problemos pastebimos ir kapuose, kadangi jie yra lygiai tokia pati gamtos dalis. Užklydę žvėrys žiemos metu pridaro tokios pat žalos, tad ši problema taip pat yra aktuali ir kapinėse“, – sako specialistė.
Suprasti, kad kapuose apsilankė stirnos ar kiti laukiniai žvėrys, yra nesudėtinga. Tai išduoda keli, lengvai pastebimi požymiai – akivaizdžiai nuėstos tam tikrų augalų dalys:
„Labiausiai nukenčia sumedėję augalai – medeliai, krūmai, ypač tujos ir kiti spygliuočiai. Jų šakeles stirnos be galo mėgsta.
Kad į kapus atklysta stirnos, pastebima jau iškart po laidotuvių, kai naujai supilti kapai yra nukrauti gėlėmis. Atvykus tvarkyti po kurio laiko naujo kapo, žmonės pastebi, kad šviežios gėlės visai yra nuėstos stirnų.
Pastebėjus tokius atvejus, galima tikėtis, kad stirnos užsuks ir vėlesniais metais. Tačiau, jeigu kapai yra toje vietovėje, galite sodinti augalus nekreipdami dėmesio į stirnų ar kitų laukinių žvėrių keliamas bėdas (nusišypso).“
Kaip apsaugoti kapus?
Tvora. Vienas geriausių būdų norint apsisaugoti nuo laukinių žvėrių kapinėse yra tvora. Svarbiausia, kad ji būtų aukšta, nes stirnos gali lengvai peršokti ir 2 m aukščio tvorą.
„Žema tvorelė tikrai stirnų nesulaikys. Tvora taip pat neturėtų būti permatoma. Kuomet stirnos nematys, kas yra už tvoros ir kokie skanėstai ten jų laukia, jos ir nesivargins šokinėti. Esant permatomai tvorai, net jeigu ši ir yra aukštesnė – ji gali ir neapsaugoti.
Be to, natūralu, kad kapinėse neturime jokios įtakos nuspręsti, kokio aukščio ir kokią tvorą statyti. Ką jau turime – taip ir yra“, – teigia pašnekovė.
Tinklelis. Bandydami apsaugoti augalus nuo nelauktų svečių savo sode, sodininkai neretai juos apsuka tinkleliu. Toks metodas gali būti veiksmingas ir kapuose:
„Tinklas turėtų taip pat būti aukštas, nes kitu atveju stirnos sugebės įlįsti pro viršų ir nuės šakeles. Tai labiau pasiteisina sode, nes kapuose taip pasirūpinti augalais yra per didelis vargas, o vergauti kapams – neturėtume.“
Repelentai. Jeigu stirnos į kapus užklysta dažnai ir nuolat patiriama žala tampa problema, Lina siūlo ir dar vieną būdą, kuris padeda apsaugoti augalus. Anot jos, padėti gali specialūs repelentai:
„Tokiu atveju siūlyčiau paieškoti specialių priemonių, kurios atbaido stirnas. Tokie repelentai nėra panacėja ir nebūtinai visuomet suveikia, yra įvairių žmonių patirčių. Repelentų būna taip pat įvairiausių, pavyzdžiui, tokių kaip kraujo miltai.
Žinoma, būna visko – vieni sako, kad padėjo, o kitiems tai visai nepasiteisino, nes stirnos prie kvapo priprato. Be to, nepamirškite, kad kvapas amžinai nesilaiko, ypatingai žiemos metu, kai sninga, lyja. Kas kelias savaites privažinėti bus neverta tik tam, kad apipurkštumėte augalus.“
Kitos priemonės. Galima išbandyti ir kitokias priemones. Yra specialių, skirtų pušų viršūnėms, kurios yra pagamintos smėlio pagrindu.
Yra priemonių, kurios susijusios su avių riebalais. „Teigiama, kad avių riebalai nepatinka stirnoms, tad būtent jų pagrindu galima rasti specialių priemonių. Neretai žmonės paprasčiausiais avies vilnos gumuliukais apsuka pušų pumpurus. Bet nesu tikra, kiek estetiškai kapuose atrodytų vilnomis apkaišytos pušys“, – sako kursų „Geltonas karutis“ autorė L. Liubertaitė.
Tačiau specialistė priduria, kad toks būdas taip pat nėra amžinas ar veikiantis 100 proc., kadangi netoli gyvenančios stirnos pripras prie kvapų ir nebekreips dėmesio.
„Be to, nėra ir vieno geriausio būdo, kuris veiktų veiksmingiausiai. Manau, kad reikėtų eiti bandymų keliu ir žiūrėti, kas labiausiai pasiteisina. Na, o jeigu spygliuočius nuolat nuėda stirnos ar kiti laukiniai žvėrys, tuomet išeitis galbūt būtų pabandyti sodinti ką nors kitą“, – nusišypso.
