Nojukas gimė neprigirdinčiųjų šeimoje ir skubėjo atkeliauti į šį pasaulį – gimė kone dviem mėnesiais anksčiau, dėl neišnešiotumo pirmosiomis gyvenimo dienomis jo būklė buvo itin sunki. Tėvai berniuko atsisakė vos šiam gimus, tačiau Nojus neliko vienas – mažas berniukas netrukus pavergė Širvintų rajone įsikūrusios Vysockių šeimos širdis.
Šeimoje, dar prieš ją papildant Nojui, jau augo keturios dukros, tačiau didelėse širdyse atsiranda vietos visiems. Šiandien šeimą sudaro net aštuoni žmonės: tėvai, jų keturios biologinės dukros, nuolatinis globotinis Nojus ir mergaitė, kurią šeimą paėmė į laikiną globą.
Į šeimą atkeliavo netikėtai
Globėja Agota Vysockienė šypsosi, kad šeima tokia gausi netapo per vieną dieną, nors abu su vyru jautė, kad neturi apibrėžto skaičiaus, kiek vaikų norėtų turėti, žinojo tik viena – tiek, kiek pajėgs auginti turimomis jėgomis ir meile.
Gimus pirmajai dukrai, jiedu pajautė, kad nori ir dar vieno, po kelių metų pertraukos gimė ir trečioji, po poros metų – ketvirtoji dukra, o štai Nojų jie vadina penktuoju šeimos vaiku. Prisimindama pažinties su Nojuku pradžią, Agota šypteli – jo atėjimo į šeimą istoriją labai įdomi.
Pašnekovė sako, kad su vyru specialiai nestovėjo eilėje ir nelaukė, kad galėtų įsivaikinti, priešingai, prasidėjus karui Ukrainoje ir garsiai ėmus kalbėti apie tai, kad gali atsirasti vaikų, kuriems reikės pagalbos, nes jie gali netekti tėvų, ieškodami būdų, kaip gali prisidėti, planavo tapti laikinais globėjais.
„Mes pradėjome lankyti paskaitas, baigėme kursus, susipažinom su kitomis šeimomis ir tuo metu, netgi pabaigę kursus, puikiai žinojom, kad mes dabar tikrai neglobosim jokio vaiko, nes mūsų mažylei buvo dveji metai, ji buvo per maža, galvojom, kad tikriausiai nesugebėsim padalinti savo dėmesio.
Bet tuo metu mūsų koordinatorė paskambino ir pasakė: „Yra gimęs mažas vaikutis, abu tėvai jo raštiškai atsisakė, ar galėtumėte paimti kelioms savaitėms, kol bus sutvarkyti biurokratiniai dalykai?“ Sakėm gerai, jeigu tuo metu reikia pagalbos, galim, juk porai savaičių, ne visam gyvenimui“, – prisimena ji.
Iš klinikų šeima Nojuką pasiėmė tądien, kai pagal nustatytą terminą jis turėjo gimti, nežinodami beveik nieko apie jo būklę.
Vieno dalyko nepamirš amžinai
Vis tik, planas, kad Nojus šeimoje pabus kelias savaites ir išleis į kitą šeimą, greitai pasikeitė – nepavykstant sklandžiai spręsti biurokratinių klausimų, tapo aišku, kad jis šeimoje užsibus.
Prisimindama pirmuosius mėnesius, pašnekovė atvirai sako – šie buvo labai sunkūs, nes Nojus vien tik verkė, nesuveikė nė vienas jos praktikoje išbandytas nuraminimo būdas. Kol vieną dieną, praėjus trims mėnesiams, įvyko tai, ko Agota neužmirš dar ilgai:
„Pradžioje jo verkimas dieną-naktį buvo sunkiai išgyvenamas, niekas namuose negalėjo miegoti ir po trijų mėnesių, naktį, atsimenu, aš jį pasiėmiau ant rankų, nes vis tiek bandai paguosti vaiką, jis prisiglaudė ir užmigo. Tada supratau, kad kelio atgal nėra.“
Ji sako jau tada pajutusi, kad Nojaus nepaleis, tačiau paskutinius taškus sudėliojo pirmasis berniuko patekimas į reanimaciją. Važiuojant iš vienos gydymo įstaigos į kitą reanimobiliu tapo aišku kaip dieną, kad mažylis liks šeimoje. Kaip vėliau jai pasakė globos koordinatorė: kartais vaikai gimsta per širdį...
„Supratau, kad šis vaikas man nėra tiesiog vaikas, galvojau, kaip aš jį paliksiu, kaip čia dabar bus, juk jis bus vienas. Aš supratau, kad labai pergyvenu, verkiu, jaudinuosi, lyg ir ne mano jis vaikas, bet lyg ir mano – kilo dviprasmiški jausmai... Su vyru supratome, kad tai nėra tik vaikas, kurį prižiūrime, mes jį tikrai be galo mylim“, – prisimena globėja.
Vienašališkai šio sprendimo priimti jie negalėjo – tarėsi su visomis dukromis, vyresniosios aiškiai dėstė argumentus, kad nebus lengva, reikės jį viskuo aprūpinti, nes jis pirmasis berniukas šeimoje, tačiau atėjus metui balsuoti, pakilo visų rankos.
Sveikatos problemos lydi nuolat
Visą šį laiką teko spręsti ne tik klausimą dėl Nojaus tapimo šeimos nariu – jau nuo pirmųjų dienų buvo aišku, kad jo sveikata nėra gera: pusę metų jis dėl neišnešiotumo sunkiai kvėpavo, jau nepavyktų suskaičiuoti, kiek kartų jis sirgo plaučių uždegimu, kiek laiko praleista priėmimo skyriuje ir ligoninėse, nes vos užklupus slogai prasidėdavo dusulys, kvėpavimo takų spazmai.
„Visos jo slogytės pasibaigdavo priėmimo skyriais, deguonimi ir ligoninėmis. Mes niekada nesame gulėję tiek daug ligoninėse, kaip su Nojuku, tuo metu išbandėm, kas yra reanimacija, reanimobiliai“, – priduria Agota.
Nerimą kėlė ir daugiau problemų: smegenyse ir inkstuose buvo aptiktos cistos, įtartas klausos sutrikimas bei genetinė liga, kuri po konsultacijų su genetikais ir po genetinių tyrimų atmesta.
Vis tik ilgainiui Nojuko sveikata nustojo blogėti, priešingai, pamažu gerėjo – cistos išnyko, atlikus klausos testą šis parodė, kad berniukas girdi. Vis tik jo klausa kėlė daug klausimų – tuomet atlikto tyrimo atsakymai rodė viena, bet realybėje viskas buvo kitaip.
Išsiaiškinti tikrąją padėtį padėjo BERA tyrimas – narkozės metu medikai leisdami garsus stebi atsaką į juos smegenyse. Jau po pirmojo tokio tyrimo buvo aišku, kad yra problemų su klausa, kochleariniai implantai atrodė kaip vienintelė išeitis.
Vis tik Nojuko gydytoja nusprendė BERA tyrimą pakartoti – tada paaiškėjo, kad Nojui yra trečio ir ketvirto laipsnio klausos sutrikimai, tačiau gera žinia buvo ta, jog neprireiks kochlearinių implantų, pakaks klausos aparatų.
Moteris šypteli prisimindama, kaip džiaugsmingai gydytojai atšovė, jog nėra jokių problemų – aparatus įsigis ir turės, tačiau gydytojai šeimai iš pradžių siūlė nepirkti klausos aparatų, verčiau nuomotis, nes Nojukas dar mažas ir iki galo nebuvo aišku, kokie aparatai jam tiks.
Klausos aparatai – kelias į visavertį gyvenimą
Iki pat šiandien Nojus nešioja nuomotus klausos aparatus, išbandė įvairiausius, o per tą laiką prie jų jau ir priprato – neberauna iš ausų ir nebenumeta kur papuola, anksčiau bandydavo juos kuo greičiau išsiimti, o dabar nenori būti be jų net einant miegoti.
„Kol jis nežinojo, kas yra tie aparatai, nemokėjo su jais gyventi, tai buvo didžiulis iššūkis, bet dabar ryte Nojukas atsikelia, rodo pirštu, kad dėkit aparatus, nes jis negerai jaučiasi be jų. Jis labai gerai jaučiasi su aparatais, jam patinka, jis šypsosi ir net nelabai nori prieš miegą išsiimti, iki paskutinės akimirkos būna su aparatais“, – džiaugiasi Agota.
Vis tik laikas senka – toliau nuomotis klausos aparatų nebegalės, todėl būtina juos įsigyti. Nojukui reikalingi du aukštos kokybės klausos aparatai, kurių abiejų kaina siekia 4,5 tūkst. eurų.
Aukštos kokybės klausos aparatai būtini dėl to, kad filtruoja triukšmą (be šios funkcijos ima kamuoti galvos skausmai, nuovargis), perteikia švarų ir aiškų garsą. Visų svarbiausia, kad jie turėtų vadinamą rezervą, t. y. būtų reguliuojami – pritaikomi atliepti poreikius, kurie kinta, pavyzdžiui, užklupus slogai užgula ausis, todėl suprastėja ir klausa, tačiau reguliuojamų aparatų pagalba Nojus visad galėtų girdėti gerai ir aiškiai.
„Jam labai reikalingi geri aparatai, kad jis galėtų girdėti ir jam galėtų vystytis kalba, kad jis teisingai girdėtų ir ištartų garsus, mokėtų ištarti, atskirti b ir p gebėtų, nes paskui tiesiog nebeatskiria.
Nojaus klausos sutrikimo kompensacijai svarbu, kad būtų du aparatai ir abu veiktų gerai, būtų geros kokybės, kad jis galėtų tinkamai orientuotis erdvėje, suprastų, iš kurios pusės sklinda garsas, nes patys primityviausi aparatai neslopina triukšmo. <...>
Geresnės techninės aparatų savybės leidžia Nojui orientuotis aplinkoje tinkamai, t. y. neatsilikti nuo garsų, nes jis tuo metu girdi tai, kas vyksta dabar, o ne tai, kas vyko prieš kelias sekundes ar pusę minutės, kai į jį kreipiesi, jis iš karto reaguoja į tave, o ne pasėdi ir sureaguoja tik kažkada. Tai yra labai svarbu, kai vaikas auga, kad jis gebėti būti aplinkoje, analizuoti, mokytis, atliepti.“
Prisidėti gali kiekvienas
Pašnekovė atvirauja, kad nors klausos aparatai – nedideli, šis pirkinys jiems didelis ir tokia finansinė našta nelengva, todėl kreipėsi į „Išsipildymo akciją“ ir visus neabejingus Lietuvos žmones – pagalba įsigyjant Nojui reikiamus klausos aparatus pakeis jo gyvenimą.
„Nojaus gyvenimo kokybė su aparatais ir be aparatų yra nepalyginama. Be aparatų jis yra vaikas su negalia, neprigirdintis, kuriam nesivysto kalba, o jeigu ir vystytųsi, girdėtų dalį garsų, bet tikrai ne visus, jis negalėtų nei normaliai mokytis, nei kalbėti, nei gyventi visaverčio gyvenimo.
Nojaus gyvenimo su aparatais scenarijus yra kaip visiškai sveiko vaiko – jis orientuojasi aplinkoje, jam vystosi kalba, jis viską girdi kaip ir kiekvienas sveikas žmogus. Tada jis turi galimybę normaliai kalbėti, eiti į mokyklą mokytis, girdėti, klausyti.
Nojaus gyvenimui tai – lemiama pagalba, nes nuo to priklauso, koks bus jo gyvenimas. Kai vaikas yra mažas, vystosi visi pagrindai: garsų suvokimo, kalbos, pasaulio pažinimo. Šiuo metu, kai jis yra su geros kokybės aparatais, jis gali būti visaverčiu pasaulio dalyviu, visaverčiu bendruomenės nariu, jis visiškai pasitikintis savimi, dalyvaujantis aplinkoje vaikas, o be aparatų jis lieka nuošalyje, jam yra nesaugu, nedrąsu, jis tada sėdi, žiūri, stebi, nesupranta, negirdi ir negali dalyvauti gyvenime“, – sako globėja.
Ji neslepia, kad finansinė parama – didelė dovana ne tik Nojui, bet ir visai šeimai, pakeisianti visų gyvenimus.
„Išsipildymo akcija“ bendradarbiauja su aukojimo internetu portalu aukok.lt, sąskaitų apmokėjimo programėle Perlas Go, telekomunikacijų operatoriumi TCG, operatoriais Bitė, Tele2 ir Telia.
Skambinti ar rašyti trumpąsias SMS žinutes ir paaukoti galite šiais numeriais: 1891 – 5 EUR, 1892 – 10 EUR.
Visa paaukota suma keliauja į „Išsipildymo akcijos“ sąskaitą – akcijos partneriai netaiko jokių kitų mokesčių.
„Išsipildymo akcijos“ skaidrumu rūpinasi audito įmonė Grant Thornton Baltic.
Daugiau: www.tv3.lt/issipildymoakcija
Didžiausia pagarba šiai šeimai.
Beje, dėl aukojimo.
Jau seniai nebepasitikiu tais bendrais aukojimo numeriais, nes korupcija ten yra be galo didelė. Todėl neaišku, kur nuplauks paaukoti pinigai.
Kiekvienam atvejui turėtų būti individuali sąskaita, kad žmonės galėtų patys rinktis, kam aukoti.
Sukurkite sąskaitą būtent šiam atvejui, ir tada mielai paaukosiu.
