Naujienų portalui tv3.lt Kamilė pasakoja, kad viskas prasidėjo kai ji pagimdė savo mažylį.
„Prasidėjo žindymo kelionė, užsikūrė visas pieno fabrikėlis ir mano visa krūtinė buvo nuėjusi guzais. Man, kaip 1 metro 58 centimetrų merginai, su tokio dydžio krūtine būti, tai buvo kažkas neįtikėtino. Atrodė, kad viskas į krūtinę išeina iš raktikaulio, iš nugaros, iš pilvo.
Aišku, aš tuos guzelius šildžiau, masažavau – dariau viską. Visi guzai man išsivaikščiojo – išskyrus vieną. Ir jis iš karto buvo didelis, jis niekaip neišsimasažavo, kad ir ką daryčiau – jis nenyko. Po trijų mėnesių mane šeimos gydytoja nusiuntė pasidaryti echoskopiją.
Tyrimą atlikęs gydytojas pasakė, kad man nieko nėra, kad „jūs maitinate kūdikį ir jums čia jaučiasi tempimas“, bet aš jam rodau ir sakau pažiūrėkite, man net fiziškai tas guzas matosi, tačiau gydytojas man sakė, kad neprisigalvočiau ir kad man tikrai nieko nėra.
Todėl aš laukiau toliau, o tas guzelis vis didėjo ir augo, niekas nepasikeitė. Tuomet, jau nutraukusi maitinimą, nuvykau pas šeimos gydytoją ir kai ji pamatė, iš karto išrašė tris siuntimus, o tuomet vienas gydytojas po kito tvirtino, kad manęs laukia liūdnos žinios.
Buvo įtarimas, kad man vėžys, o jo rūšis sarkoma. Tai viena rečiausių ir pikčiausių vėžio formų, iš visų vėžinių susirgimų sarkomos yra vos 1 procentas“, – su skausmu savo ligos pradžią prisimena Kamilė.
Buvo atlikta sudėtinga operacija
Mergina pasakoja, kad ši žinia ją nubloškė giliai giliai, tačiau kai yra vaikai, negalima pasirodyti silpnai ir reikia kovoti, nes jie yra didžiausia motyvacija. Kamilė paklausta, kokius dar simptomus jautė, prieš apsilankydama pas gydytoją atsako, kad jokio skausmo nejautė.
„Tik vieną naktį pabudau nuo to, kad man labai degino tą guzelį. Deginimas truko labai neilgai – kokias 5 – 10 minučių ir viskas savaime praėjo. Per beveik metus, kai buvo pastebėtas guzelis, tai buvo vienintelis atvejis, kai jį jaučiau.“
Po to, kai gydytojai paėmę biopsiją nustatė sarkomą, Kamilei po penkių dienų buvo atlikta skubi operacija. „Mane operavo du chirurgai ir viską prižiūrėjo profesorius, nes operacija buvo labai sudėtinga – reikėjo pašalinti du šonkaulius po dešimt centimetrų, nes vėžys pasirodo buvo ant šonkaulių. Jis plito tiek į vidų, tiek į išorę ir jau lipo ant plaučių, todėl laukti laiko nebebuvo.
Buvo atlikta operacija ir jos metu chirurgai turėjo išleisti vieną plautį ir nuleisti žemyn, kad galėtų sėkmingai atlikti operaciją. Operacijos metu buvo įstatytas aortos implantas ir, ačiū Dievui, ji pavyko sėkmingai – viskas buvo gerai“, – po sudėtingos operacijos vis dar bandanti atsigauti džiaugiasi mergina.
Kamilė pasakoja, kad po operacijos ji atsigavo labai greitai. „Šiai dienai esu savaitė po operacijos, jaučiuosi tikrai gerai, žinoma, būna nuosmukių, nes su tokiu gydymu ir diagnozėmis labai skauda.
Man dabar sunku pakelti vieną ranką – galiu tik iki pusės, nes buvo pašalinta daug audinių, raumenų, bet su laiku viskas atsistatys. Šiuo metu mano šonkauliai yra išsiųsti tyrimui. Kol laukiame atsakymų, aš ruošiuosi reabilitacijai. Koks bus tolimesnis gydymas – priklauso nuo atsakymų.
Jei kažką ras, kad vėžys buvo išplitęs dar toliau – tikriausiai bus taikoma radioterapija arba chemoterapija, o jei ne – prognozės turbūt bus tokios, kad šiai dienai išeisiu į remisiją. Kadangi tai yra sarkomą, ji dažnai atauga, todėl būsiu stebima kas tris mėnesius ir labai tikiuosi, kad viskas kuo greičiau pasibaigs ir tas velnias pas mane niekada nebesugrįš“, – su viltimi kalba Kamilė.
„Su tokiu palaikymu galima kalnus nuversti“
Mergina paklausta iš kur šią sunkią akimirką semiasi pozityvo atsako, kad labiausiai ją motyvavo jos du vaikučiai ir didelė palaikymo komanda. „Yra skaudu išgirdus šią diagnozę bei pats pooperacinis laikotarpis yra skausmingas, bet dar sunkiau, kai 3 metų vaikas man tris kartus per dieną skambina ir sako: „Mamyte, kur tu?“.
Tai buvo man sunkiausias dalykas ir kai tu žinai, kad mano vaikai manęs laukia tai ir stengiesi kuo greičiau gyti, pasveikti, neleidi sau liūdėti, nes vaikai nori matyti sveiką ir stiprią mamą. Be to, turiu nuostabią šeimą. Mano mama pirmu reisu parskrido iš Ispanijos, kad galėtų mums padėti, pabūti su vaikais.
Aišku vyras visada palaikė, niekada nepaliko manęs nei minutei, visada palaikė ir prižiūrėjo, saugojo. Kaimynai taip pat surengė pasitikimo vakarėlį ir darė viską, kas jų valioje – rūpinosi, padėjo. Aplinkiniai daug gražių žinučių parašė. Su tokiu palaikymu galima kalnus nuversti, dėl ko aš labai džiaugiuosi“, – su meile apie artimuosius kalba mergina.
Kamilė tikina, kad jos didžiausias noras yra, kad žmonės tikrintųsi sveikatą, mamos, po vaikučių maitinimų pasitikrintų kiekvieną guzelį, kad nepraleistų pro akis, nenumotų ranka. „Eikite tikrintis sveikatą, du, tris kartus, jei situacija nesikeičia.
Negalima apleisti sveikatos ir nereikia pasikliauti vieno daktaro mintimis, geriau visada atsiklausyti kelių, kaip mano atveju, jei būčiau pasitikėjusi vienu gydytoju, šiandien būtų buvusi labai liūdna situacija. Tikrinkitės sveikatą, paskatinkit artimuosius tikrintis ir tegul žmonės trypia ligoninių koridorius iki tol, kol jausis gerai dėl savo sveikatos ir bus ramu“, – nuoširdžiu patarimu pasidalino Kamilė.
