„Dabar einu keliu, kuriame viską bandau asmeniškai, nes nematau kito pasirinkimo. Mano pasirinkimas yra arba gerti vaistus visą gyvenimą ir tikėtis, kad jie man padės, arba bandyti kažką naujo.
Dauguma žmonių yra prieš tokius dalykus ir sako, kad tai nesąmonė, netiki, kad mitybos pagalba galima pasveikti nuo ligų, bet aš žinau, tvirtai žinau, kad man pavyks“, – su šypsena veide sako Agnė.
Savo kelione ji ėmė dalintis ir socialiniuose tinkluose – įrašais dalijasi „Instagram“ paskyroje, o dar plačiau apie viską pasakoja savo „Youtube“ kanale Agne de Palacin.
Kankina ir atopinis dermatitas, ir alergijos
Ką reiškia metų metus kovoti su sveikatos problemomis moteris puikiai žino – dar vaikystėje jai diagnozuotas atopinis dermatitas, bronchinė astma, išsivystė daugybė įvairiausių alergijų. Žino ji ir tai, ką reiškia gyventi saujomis geriant vaistus ir diena iš dienos tepant odą hormoniniais tepalais.
Ne paslaptis, kad ilgą laiką vartojant vaistus, organizmas prie jų pripranta, o tai reiškia viena – vis didesnes dozes ir stipresnius vaistus, bet kitokio kelio Agnė anksčiau nepažino: „Kai tik nueidavau pas gydytoją dermatologą, girdėdavau vienintelį atsakymą: gali padėti tik vaistai.“
Vaistai padėdavo, kaip sako ji pati, buvo ir blogų, ir gerų momentų, kai ant odos nebūdavo nė vienos ligos žymės, o po kurio laiko liga vėl smogdavo ir su vis didesniu trenksmu.
Agnė šypsosi, kad tada dar neturėjo jokios informacijos, kad gali būti kitaip, nesidomėjo apie tai, kaip galima sau padėti kitais būdais, tad ir mityba nebuvo visiškai sveika, atsirasdavo vietos ir alkoholiui, ir sveikatai nepalankiems produktams, patiekalams.
Alkoholio ji atsisakė jau prieš kurį laiką, o prieš kelerius metus pradėjo domėtis ir alternatyvia medicina, klausė paskaitas, seminarus, po jų pradėjo gerti salierų sultis, kad išsivalytų organizmą ir po kurio laiko išties pagerėjo.
„Po kurio laiko man tikrai pagerėjo, atopinis dermatitas nurimo, oda buvo graži, todėl ėjau tik gilyn į alternatyvią mediciną, stengiausi kuo labiau sumažinti vaistų vartojimą, nes visi propaguojantys alternatyvią mediciną sako, kad vaistais neišsigydysi, tik užmaskuosi simptomus, todėl reikia žiūrėti giliau. Taip ir prasidėjo mano ieškojimų kelionė“, – prisimena A. de Palacin.
Ligos pradžią išdavė guzelis ant kelio
Kaip šiandien pati sako, tada visu tuo domėjosi probėgšmais, tačiau pilnai į tai pasinerti pastūmėjo įvykiai, rutuliojęsi po Naujųjų metų naktį atliktos apendicito šalinimo operacijos. Ši praėjo sėkmingai, tačiau prabėgus vos dviem dienoms siaubingai ištino vienos kojos sąnarys.
Tiesa, jau anksčiau ji buvo pastebėjusi guzelį kelyje, tyrėsi, tačiau sulaukė atsakymo, kad tai tik menkas uždegimas ir dėl to nereikėtų nerimauti. O nerimauti buvo ko – po operacijos medikai manė, kad įsimetė bakterinė infekcija, ištino ir kitos kojos kelio sąnarys.
„Anksčiau atsiradęs mažas guzelis jau buvo ženklas, kad kažkas negerai, bet niekas nė neįtarė, kad tai ligos pradžia. Jeigu nebūtų išoperavę apendicito, turbūt ir nebūčiau daugiau tyrusis ir sužinojusi, kad sergu autoimunine liga – psoriaziniu artritu“, – sako Agnė.
Agnė pasakoja, kad, medikų teigimu, ligą galėjo paveldėti genetiškai, mat jos senelis sirgo psoriaze, įtakos galėjo turėti ir kitos jos ligos. Ir vėl jai buvo pasiūlytas vienintelis kelias – visą gyvenimą vartoti stiprius hormoninius vaistus.
„Vos pradėjusi juos gerti labai greitai pajutau stiprų šalutinį poveikį – naktimis mane siaubingai pildavo prakaitas, atsikeldavau visa šlapia, lyg išgėrusi paracetamolio tabletę, atrodydavo, kad sukilęs akispūdis ir tuoj išsprogs akys, pykinimas buvo siaubingas.
Aš tik nueidavau pas gydytojus, jie man išrašydavo vienokius ar kitokius vaistus, kurie, pasirodo, netiko mano organizmui, juos atmesdavo. Galvojau, kad kitaip nebus, man juk sakė – visą gyvenimą turėsiu gerti vaistus, nes kitaip tik blogės“, – pasakojo pašnekovė.
Vaistai – atsarginis variantas
Su tokiu likimu moteris negalėjo lengva ranka imti ir susitaikyti, žinojo, kad dozės vis didės, reikės vartoti vis stipresnius vaistus, o tai, kaip žinoma, atsiliepia ir kitiems organams. Taip vėl paniro į alternatyviąja mediciną – pavyko rasti ne vieną istoriją, kaip žmonės, sergantys tokia pat liga, sėkmingai gyvena iš esmės pakeitę gyvenimo būdą.
Kone labiausiai akis atvėrė pokalbis profesore, alternatyvios medicinos dėstytoja, iš jos Agnė gavo rekomendacijas, ko imtis: atsisakyti mėsos, pieno ir kitų gyvulinės kilmės produktų dviem mėnesiams ir stebėti, kaip į tai reaguoja organizmas:
„Viską darau pamažu, nenoriu staigiai visko mesti, nes nežinau, kaip į tai sureaguos organizmas. Bet supratau, kad juk yra ir kitų būdų sau padėti: akupunktūra, masažai, sportas – daktarai sakė, kad to jokiu būdu negaliu daryti, bet radau merginą, kuri turi tokią pat ligą, bet sėkmingai bėga maratonus.“
Vaistus Agnė pasilieka tik kaip patį paskutinį variantą, jei liga paūmėtų ir jos suvaldyti nebepavyktų, tačiau pasidžiaugia – jau kurį laiką visiškai jų negėrė, nes paprasčiausiai neprireikia.
Eidama šiuo keliu ji ugdosi sąmoningumo reikalaujančius įpročius: prekybos centruose, rinkdamasi produktus, atidžiai skaito sudėtis, ieško sveikesnių alternatyvų, rytus pradeda salierų sultimis, pradėjo taikyti ir dvasines praktikas – juk jau nuo seno sakoma, kad sveikame kūne – sveika siela.
Turi vieną tikslą
Pamažu į savo kasdienybę ji įveda ir įvairias fizines veiklas. Prieš diagnozuojant ligą, Agnės aistra buvo bėgimas, kol kas kasdien išeina pasivaikščioti ir dar ieško, kokia judesio forma ne tik patiktų, bet ir neapkrautų sąnarių, būtų adekvati atsižvelgiant į tai, kad keliai – jos silpnoji vieta.
„Anksčiau skausmą jausdavau kasdien, turėjau gerti priešuždegiminius vaistus, kad nukristų uždegiminiai rodikliai ir taip netintų kojos – dabar, kai kasdien vaikštau, nebeprireikia kas kelias valandas gerti tabletės“, – pasidžiaugia pašnekovė.
Agnė sako turinti vienintelį sau išsikeltą tikslą – kiek įmanoma atitolinti ligos komplikacijas, jų bijo kone labiausiai, mat savo darbe ji mato žmones, gyvenančius su psoriaziniu artritu, kurių rankų ir kojų pirštai susukti dėl sąnarių deformacijų, juos kamuoja siaubingi skausmai, kai nebepadeda net morfijus.
„Aš nesakau, kad man niekada neprireiks vaistų, jeigu bus blogai – turėsiu jų po ranka ir gersiu, bet tai bus paskutinis pasirinkimas. Žmonės netiki, kad galima kažką pasiekti keičiant gyvenimo būdą, bet aš įrodysiu, kad viskas įmanoma.
Nors atsiranda tų, kurie pasišaipo iš to, ko imuosi, ką bandau, kitiems atrodo, neva įsivaizduoju, kad pasveiksiu – ne, taip nebus, liga yra nepagydoma, bet yra daugybė pavyzdžių, kad ją galima pristabdyti“, – šypsodamasi sako ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
