Tomaš Jablonski pasakojo, kad viskas įvyko gegužės 23 dieną, Vilniaus Fabijoniškių mikrorajone. Įvykdytos vagystės faktą užfiksavo ir Vilniaus policijos pareigūnai:
„2023-05-23 apie 12.30 val. į butą Vilniuje, Gedvydžių g. atėjo tamsaus gymio moterys, kurios prisistatė kaip socialinę pagalbą teikiančios darbuotojos. Moteriai padavė 100 eurų kupiūrą (neva paramos) ir paprašė grąžos. Joms išėjus buto savininkė pastebėjo jog iš jos piniginės dingo pinigai (galimai 650 eur). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 1 d.“
Pasiteiravus, ar Vilniaus apskrityje fiksuota ir daugiau panašių sukčiavimo ar vagysčių atvejų, policijos atstovai patikino, kad pastaruoju metu neteko pastebėti registruojamų panašių įvykių, kai tokiu būdu iš aukų bandoma pavogti pinigus.
T. Jablonski iš arti susidūrė su šia situacija. Jis pasakojo, kad vyresnio amžiaus moteris dar ankstyvą rytą sulaukė skambučio, neva, iš poliklinikos.
„Kažkokia moteris paskambino vyresnio amžiaus žmogui, prisistatė esanti iš poliklinikos ir pasakė, kad tam žmogui priklauso nemokamas maistas kaip parama, kas pusę metų ji bus pristatoma žmogui į namus.
Žmogus pasakė, kad nereikia jokių paslaugų, nes turi vaikus ir anūkus. Tuo viskas ir baigėsi – padėjo ragelį“, – pasakojo vyras.
Įspėja saugotis
Tačiau tuo viskas nesibaigė – po poros valandų sulaukta dar vieno skambučio, buvo pasakyta, kad greitu metu bus pristatyta parama, skambintoja klausinėjo, ar žmogus bus namuose, ar ten jis yra vienas:
„Praėjo valanda – skambutis į domofoną. Asmuo atidarė laiptinės duris domofono pagalba, pasirodė, kad ilgai kažkas eina. Žmogus atidarė duris, pažiūrėjo į laiptinę, girdėjo, kad kažkas ateina.
Ten buvo dvi moterys, kurios prisistatė kaip socialinės darbuotojos, žmogus jas įleido į butą. Jai davė kažkokias kruopas, aliejaus, berods, dar ir sulčių. Dar pasakė, kad prie maisto priklauso 50 eurų parama. Davė 100 eurų, paklausė, ar gali duoti grąžos, nes neturi lygiai.“
Kadangi šalia turėtoje piniginėje nebuvo pakankamos sumos grynųjų, žmogus nuėjo ten, kur laiko pinigus, paėmė grąžą ir sugrįžo. Su viena iš socialine darbuotoja prisistačiusių moterų vyresnio amžiaus asmuo ėjo neva susirašyti, ką gavo, kol kita moteris nuėjo į vietą, kur gulėjo pinigai.
„Viena moterų paėmė likusius pinigus, kita pasakė, kad nieko daugiau nereikės rašytis, pasakė, kad susitiks po pusės metų, kai vėl atneš paramą, ir išėjo.
Žmogus keistai pasijautė, nusprendė, kad reikia patikrinti tą vietą, kur gulėjo pinigai. Tada patikrino ir pamatė, kad nieko nebėra“, – pasakojo pašnekovas.
Vos pastebėjęs, kad nebėra pinigų – paimta apie 500-600 eurų – visa pensija – asmuo paskambino artimiesiems ir papasakojo apie situaciją, šie iškvietė policiją, kuri greitai sureagavo, atvyko į įvykio vietą.
Tomaš sako norintis įspėti ir kitus – nors vyresnio amžiaus asmuo buvo paruoštas panašiems atvejams, supažindintas su dažniausiai pasitaikančiomis sukčiavimo schemomis, šis atvejis buvo išskirtinis – vyras sako apie tokį sukčiavimo būdą dar negirdėjęs, todėl svarbu įspėti artimuosius, kad gali pasitaikyti ir tokios situacijos.
Ką svarbu žinoti apie sukčius
Savo ruožtu Lietuvos policija primena labiausiai paplitusius sukčiavimo būdus:
1. Telefoninis sukčiavimas;
2. Avansinis sukčiavimas;
3. Pirkinių įgijimas sukčiavimo būdu (neatsiskaitymas už prekę);
4. Lėšų išviliojimas prisidengiant įvairiomis investavimo platformomis;
5. Kiti sukčiavimo būdai.
Policija primena, kad telefoninio skambučio metu sukčiai dažnai prisistato kaip asmenys, atstovaujantys autoritetingoms institucijoms ar organizacijoms. Jie užduoda daug klausimų, gudriai paprašo atskleisti privačią informaciją ir panaudoja ją prieš auką.
Sulaukus įtartino, netikėto sukčių skambučio, nutraukite pokalbį. Sulaukę pakartotinio skambučio, nekelkite ragelio. Jeigu pakėlę ragelį supratote, kad skambina tie patys žmonės, vėl padėkite ragelį.
Kilus įtarimui, kad susidūrėte su sukčiais, neskubėkite vykdyti jo prašymų ir nedelsdami apie tai praneškite policijai telefonu 112 – taip padėsite efektyviau ir greičiau išsiaiškinti sukčius, nes visi gauti pranešimai registruojami, analizuojami, gretinami ir susiejami pagal bendrus požymius.
Atminkite, kad kuo ilgiau kalbate su sukčiumi, tuo didesnį nerimą jaučiate, darosi vis sunkiau atpažinti apgavystę.
Be to, teisėsaugos pareigūnai, bankų ir kitų įstaigų darbuotojai neturi teisės ir niekuomet telefonu neprašo pateikti ar padiktuoti asmens duomenų, banko kortelių, generatorų, elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų, slaptažodžių ir kt.
Prie kitų sukčiavimo būdų priskiriami ir žmogaus sielos žinovai, kurie sukuria iliuziją, kad jais galima pasitikėti. Tokiais atvejais, įsitikinkite, kas ir kaip nori jums padėti. Įvertinkite situaciją.
Pasitarkite su žmonėmis, kuriuos pažįstate ir kuriais pasitikite, dėl tokių geradarių. Svarbiausia, neskubėkite atiduoti savo pinigų, tuo labiau per tarpininkas.
