„Labai myliu Lietuvą ir galvojau, kad būtų be galo gražu ir džiaugsminga, jei vaikelis gimtų tokią prasmingą mūsų šaliai dieną“, – atvirą pokalbį pradeda Natalija.
Ir iš tiesų prieš beveik dvejus metus, kovo 11-tąją, 23 valandą 24 minutės, į pasaulį po sunkaus gimdymo atkeliavo Augustas – didžiausias šeimos džiaugsmas ir greičiausiai būsimas šalies patriotas.
Gimdos kaklelis vėrėsi lėtai
Vilnietė prisimena, kad, likus kelioms dienoms iki gimdymo, ji pradėjo jausti stiprų maudimą, kuris tik stiprėjo ir dažnėjo. Galiausiai moteris nebegalėjo miegoti, nes, vos užsnūdus, užplūsdavo skausmas. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo paruošiamieji sąrėmiai:
„Tai buvo pirmas nėštumas ir toks patyrimas, todėl buvo sunku suprasti, ar tai tikrai yra sąrėmiai, ar ne, bet aš jaučiau skausmą. Prasidėjo toks neramumas, kad jau greičiausiai prasidės gimdymas, todėl ryte pažadinau vyrą ir važiavome į ligoninę.“
Tačiau kai gydytoja patikrino Natalijos gimdos kaklelio atsivėrimą, jis buvo vos pusantro centimetro. Visgi moteris buvo paguldyta į gimdyklą.
„Aš gulėjau, vaikščiojau ir galiausiai man visai praėjo, nebejutau jokių spazmų. Kai atėjo manęs patikrinti, net juokėsi, kad aš visai ne gimdyvė, mat kaklelis dar stovėjo vietoje, sąrėmių nebuvo“, – pasakoja vilnietė.
Vis dėlto po maždaug valandos skausmas sugrįžo, tiesa, šį kartą jis buvo nepalyginamai stipresnis. Moteriai buvo suleisti nuskausminamieji, ji gulėjo ir ilsėjosi.
Vakare Natalija vėl pradėjo jausti nestiprius sąrėmius, o gimdos kaklelis buvo atsivėręs 5 centimetrais.
„Aš galvojau, kad tikrai šiandien nepagimdysiu, man suleido dar nuskausminamųjų ir aš toliau gulėjau. Dabar galvoju, kad daugiau vaistų buvo mano klaida, bet man atrodė, kad aš čia amžinybę gulėsiu, nes viskas vyksta labai lėtai“, – prisimena pašnekovė.
Gimęs kūdikis nekvėpavo
Tačiau Natalijai likimas buvo paruošęs kitokį scenarijų. Staiga ją pradėjo krėsti šaltis, sukilo temperatūra, o netrukus vaisiaus širdies ritmą fiksuojantis aparatas parodė gąsdinančius skaičius, mat ritmas tapo gerokai per greitas.
Tai pastebėjęs jos vyras pakvietė personalą, kuris pradėjo aiškintis, kas ir kodėl čia vyksta. Patikrinus gimdos kaklelį, jis buvo atsivėręs beveik 10-čia centimetrų, todėl moteriai buvo pasakyta, kad ji turi gimdyti:
„Aš nieko nejaučiau, jokių sąrėmių, nes turėjau nejautrą. Nesitikėjau, kad bus taip greitai palyginus su visa diena... Bandžiau stumti, bet man nesigavo, nes nežinojau, kada tai daryti, nieko nejaučiau.“
Tada buvo nuspręsta pasiimti vakuumą ir juo ištraukti vaisių. Tiesa, kai jau buvo paruoštas vakuumas ir moteris pradėjo pirmuosius stūmimus, sutriko vaisiaus širdelės ritmas:
„Per aparatą girdėjau sulėtėjusius jo širdelės dūžius, tonai nukrito iki 60. Tas garsas labai neramino, stengiausi kaip galėjau ir man taip sunkiai sekėsi... Laikas tikrai slinko labai lėtai.“
Natalija prisimena, kad buvo skaičiusi apie tai, kad gimdymas vakuumu yra labai skausmingas, tačiau ji skausmo dėl suleistų nuskausminamųjų nejautė.
„Vargais negalais pavyko pagimdyti, viskas truko apie 14 minučių. Bet kai vaikas atėjo į pasaulį, aš jo nemačiau ir negirdėjau, jį išnešė ir viskas, nes reikėjo gaivinti. Tas ir buvo baisiausia, nes nežinojau, kas yra. Pirma mintis buvo, kad gal mirė... Nes viskas atrodė labai sudėtingai ir baisiai“, – atvirai kalba Natalija.
Buvo daug nerimo ir nežinomybės
Laimei, mažylį medikai netrukus atgaivino ir paguldė į intensyvios terapijos skyrių. Kadangi po sudėtingo gimdymo Natalijai neleido vaikščioti, ji savo sūnų pirmą kartą akies krašteliu išvydo praėjus maždaug 9-nioms valandoms.
„Tas momentas buvo labai liūdnas, nes tu eini ir žinai, kad negali niekuo padėti. Jis guli toks mažytis, susuktas į pleduką ir viskas. Ašaros riedėjo kaip pupos“, – jautrias akimirkas prisimena vilnietė.
Tiesa, ji taip pat sužinojo, kad naujagimiui rado infekciją, o tai privertė dar labiau nerimauti:
„Man pasakė, kad vaiko būklė gera, bet yra infekcija, todėl reikės jį stebėti, leisti vaistukus. Gydytojai klausinėjo, ar aš kažkuo sirgau nėštumo metu, nes tai galėjo turėti įtakos, tačiau aš nesirgau, todėl nežinojome, kodėl ji atsirado, galbūt dėl mano sukilusios temperatūros.
Medikai ramino, sakė, kad vaikui viskas gerai, bet vis tiek galvoji, kad galbūt jie ne viską iki galo sako arba gal aš tik ateityje pamatysiu, kad gimdymas jam pakenkė. Tikrai buvo daug nežinomybės.“
Natalija tuo metu bendravo ir su Vilniaus gimdymo namuose buvusia psichologe, kuri ją šiek tiek nuramino.
„Ji man pakėlė ūpą tada, kai pasakė, kokiais balais jis buvo įvertintas, kai gimė, nes aš to nežinojau arba tiesiog negirdėjau. Kai gimė, buvo 3–4 balai, o kai atgaivino, pakilo iki 8. Kai tai pasakė, man tai buvo kaip ženklas, kad nėra taip blogai, kaip aš įsivaizduoju“, – pasakoja vilnietė.
Ypatingas pirmasis artimas kontaktas
Trumpi pasimatymai, kai Natalija galėjo pabūti prie naujagimio lovelės, tęsėsi kelias dienas. Trečiąją buvimo ligoninėje dieną tarp mamos ir sūnaus įvyko pirmasis artimas kontaktas, kurį ji prisimena itin jautriai.
„Su vyru atėjome į intensyvios terapijos skyrių, man sakė patogiai atsisėsti į kėdę. Tada iškėlė jį su visais kateteriais, atsargiai padėjo... Tai buvo labai jautrus momentas, iš karto susigraudinau ir aš, ir vyras.
Labai gerai atsimenu tą jausmą, kai jis jau buvo man ant rankų ir pradėjo žįsti. Nors tas pirmas fizinis kontaktas ir buvo trumpas, bet aplankė begalinis džiaugsmas“, – ypatingą akimirką prisimena Natalija.
Nelengva patirtis traumos nepaliko
Ji neslepia, kad ir pati po gimdymo fiziškai jautėsi nekaip, mat jai buvo atliktas tarpvietės įkirpimas:
„Man labai skaudėjo tą kirpimo vietą, ženkliai pagerėjo tik po dviejų savaičių. Aišku, negalėjau sėdėti, maudymasis buvo tikrai nemalonus.
O paties gimdymo skausmo kaip ir nesu pajutusi, nes turėjau labai didelę nejautrą. Nesakau, kad jei dabar gimdyčiau, atsisakyčiau tos nejautros, bet tikrai pamažinčiau, nes žinočiau, kas gali nutikti. Nejautros buvo tiesiog per daug, turbūt todėl gimdymas ir buvo toks sunkus.“
Nors ir turėjo nelengvą gimdymo patirtį, Natalija sako, kad ji traumos ar baimės dar kartą gimdyti tikrai nepaliko.
„Kai dar nemačiau savo kūdikio, tą rytą iškart pasakiau vyrui, kad manęs neišgąsdino visas šitas dalykas, aš vaikų dar tikrai norėsiu. Suprantu, kad nėra identiško gimdymo, jis pasitaiko labai retai, todėl tikiuosi, kad kitą kartą bus lengviau“, – viliasi pašnekovė.
Sudėtingas gimdymas sūnui didelių pasekmių neturėjo
Natalija pasakoja, kad po komplikuoto gimdymo jos sūnus turėjo didesnę medikų priežiūrą, jam buvo atliekami tyrimai, stebima, ar viskas gerai su smegenimis. Ji neslepia, kad pirmuosius metus jautė nemažai nerimo ir pati atidžiai jį stebėjo.
„Daugiausiai nerimo buvo dėl raidos, nes jis, palyginus su kitais vaikais, gan vėlai pradėjo viską daryti. Tarkim, šeštą mėnesį vaikas turėtų apsiversti ant nugaros, nuo nugaros ant pilvelio, bet dažniausiai vaikai tai padaro anksčiau.
Mano vaikas grynai šeštą mėnesį tai ir padarė. Jis vėliau pradėjo vaikščioti nei kiti vaikai, dar nekalba. Gal kokie specialistai sakytų susirūpinti, bet aš žinau, kad jis tiesiog lėčiau viską daro.
Tikrai viskas yra gerai, nes mes lankėmės pas neurologę, jis buvo atidžiai stebimas, todėl jaučiuosi rami, žinau, kad nieko blogo, jog jis viską daro lėčiau“, – sako moteris ir džiaugiasi, kad šiais metais jau antrą kartą kovo 11-tąją prie namų kels ne tik Lietuvos trispalvę, bet ir švęs savo sūnaus gimtadienį.
