Mergina su šienlige kovoja jau daugelį metų ir kiekvieną pavasarį turi vartoti vaistus: „Turiu šitą džiaugsmą ir kiekvieną pavasarį neapsieinu be nosies purškalo ir akių lašiukų.“
Sofija (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) praėjusį pavasarį šią alergiją buvo primiršusi – simptomų nejuto dėl įvesto pirmojo karantino ir užsidarymo namuose. Tačiau šiemet merginai be vaistų kovoti su šienlige nepavyksta – savaitgalį pajuto pirmuosius simptomus.
„Pernai šienligės beveik nejutau, nes su augalų žydėjimu visi užsidarėme į pirmąjį karantiną. Tačiau šiemet, savaitgalį išėjus ilgesniam laikui į lauką supratau, kad be vaistų šį pavasarį jau neapsieisiu“, – pasakojo pašnekovė.
Vaistinėje nepavyko gauti reikiamų vaistų
Sofija naudoja vienus populiarius lašiukus akims, kurie sumažina alerginį akių uždegimą. Mergina pati vaistų nusipirkti negalėjo, todėl paprašė draugo, o šiam reikiamų vaistų gauti nepavyko – viskas buvo išpirkta. Tiesa, ir pati vaistininkė užsiminė, jog savaitgalį ypač daug žmonių užsuko nusipirkti vaistų nuo pavasarį atsiradusių alergijų.
„Pati tą dieną vaistų nespėjau nusipirkti, dėl to paprašiau draugo, kad nupirktų. Ir įprastų vaistų, kuriuos naudoju, jis negavo, nes tądien jau buvo jie išpirkti, tai teko rinktis panašius į tuos, kuriuos įprastai naudoju. Vaistininkė sakė, kad turbūt mažiausiai kas antras žmogus šeštadienį pirko kažką nuo pavasarinės alergijos“, – apie draugo bandymus pirkti vaistus kalbėjo Sofija.
Mergina pasakoja, kad tai – kone pirmieji metai, kai jai nepavyko gauti reikiamų vaistų, dažniausiai vaistinėse jų – pakankamai. Tačiau išsigelbėjimu tampa kiti preparatai. Nepavykus gauti įprastai naudojamų vaistų, vaistininkai pasiūlo artimiausią, taip pat ar panašiai veikiantį vaistą.
„Nebūna, kad vaistų negaučiau, negaunu nebent tų įprastų, prie kurių esu pripratusi, bet vaistinės dažniausiai siūlo artimiausią tinkamą variantą, kuris paprastai veikia taip pat. Apskritai, dar nebuvo metų, kad visiškai nieko vaistinėj negaučiau, kai jų reikia“, – kalbėjo mergina.
Stebimas padidėjęs susidomėjimas
Sofija minėtų savo naudojamų vaistų nerado vienoje iš vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ vaistinių. Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su jų komunikacijos vadove Laura Bielske, moteris patikino, kad šiuo metu iš tiesų stebimas padidėjęs susidomėjimas vaistais nuo alergijos. Taip pat pašnekovė priduria, kad jeigu tam tikrų vaistų nerandate bent vienoje šio tinklo vaistinėje, visada apie tai informuoti galite nemokama klientų linija.
„Klientai vaistinėse jau domisi vaistais nuo sezoninės alergijos. Vienas dažniausiai gyventojus dominančių preparatų – vaistas šienligei gydyti. Susidomėjimas tam tikro pavadinimo vaistu šiais metais jau augo 33 proc. lyginant su pernai metų tokiu pat laikotarpiu. Vaistų skirtingoms alergijos rūšims malšinti turime kiekvienoje „Eurovaistinėje“. Šiuos vaistus tiekėjai mums pristato įprastu režimu. Jeigu tam tikroje konkrečioje vietoje nepavyksta konkretaus vaisto rasti, prašome klientų skambinti nemokama linija 880050005 ir mes iš karto pasakysime artimiausią vaistinę, kurioje šiuo metu vaistas yra. Ačiū už supratingumą“, – sako komunikacijos vadovė.
Gydytojų patarimai, kaip atpažinti alergiją
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vyresnioji gydytoja alergologė-klinikinė imunologė, docentė Anželika Chomičienė bei Pediatrijos centro vadovė gydytoja alergologė-klinikinė imunologė, profesorė Odilija Rudzevičienė paaiškino, kaip atskirti slogą nuo sezoninės alergijos.
Alerginei slogai būdingas labai dažnas čiaudulys, gausios, bespalvės išskyros, užgulusi nosis. Tačiau neapsigaukite – taip pasireiškia ir pirmieji virusų sukeltos slogos simptomai, tačiau reikalingas stebėjimas, nes laikui bėgant, virusinės slogos metu atsirandančios išskyros kinta bei atsiranda kiti simptomai.
„Alerginei slogai yra būdingas čiaudulys, ypač, jeigu tai šienligė – žiedadulkių sukeltas nosies alerginis uždegimas. Čiaudulys serijomis, labai dažnai. Toliau, gausios išskyros iš nosies. Jos būna bespalvės, skaidrios, gali niežėti nosį, gali būti nosies užgulimas. Sergant virusine sloga, iš tikrųjų, pradžioje gali būti pakankamai panašūs simptomai.
Sergant virusų sukelta sloga, pradžioje gali būti skystos, gausios, skaidrios išskyros, bet po kelių dienų jos tirštėja, keičia savo spalvą, pasidaro galbūt gelsvos, kartais žalsvos. Taip pat, sergant virusine sloga, neretai būna ryklės perštėjimas arba skausmas, kosulys, temperatūra“, – aiškino alergologė O. Rudzevičienė.
Alerginę slogą nuo virusinės atskirti padės ir jos trukmė – alerginis nosies uždegimas nepraeina, kai įprasta sloga vargina ilgiausiai savaitę:
„Jeigu sloga, kaip liaudyje sakoma, jei gydysi ar negydysi truks savaitę, bet alerginė sloga gali trukti ne tik savaitę, gali trukti kelias savaites ir net kelis mėnesius“, – kalbėjo O. Rudzevičienė. Šienligei taip pat būdingas akių uždegimas. Jis pasireiškia niežėjimu, paraudimu bei paburkimu.
„Jeigu alerginė sloga yra sukelta žiedadulkių, gana dažnai niežti akis, parausta akių junginiai, ji paburksta“, – apie alerginį akių uždegimą pasakojo O. Rudzevičienė.
Įtarus alergiją kreipkitės į šeimos gydytoją
Kilus įtarimui, jog jums – sezoninė alergija, kreipkitės į šeimos gydytoją, jei alergiją įtariate vaikui, kreipkitės į pediatrą. Prireikus, būsite nukreipti pas gydytoją alergologą.
„Pirmiausia būtina kreiptis į gydytojus, nes pasiskaityti yra daug literatūros, bet vis dėlto reikia pasitarti su šeimos gydytoju arba pediatru. Šeimos gydytojas ar pediatras iš tikrųjų jau gali įtarti pagal simptomus, galbūt sloga yra alerginės kilmės ir nukreipti pas specialistą“, – aiškino profesorė.
Pas alergologą apsilankyti reikia jau praėjus intensyviausiam alergijos etapui – tada atliekami tyrimai ir aiškinamasi, kas sukelia alergijas.
„Iš tiesų, alergologui reikia siųsti tada, kai jau praeina tas pikas, paūmėjimas ir tuos alergologinius tyrimus mes galim atlikti jau remisijoj – kada liga praeina, kada viskas pagerėja mes galim ištirti pacientą ir pasiūlyti jam specifinį gydymą“, – apie apsilankymą pas alergologą kalbėjo A. Chomičienė.
Vartojantiems vaistus specialistas gali pakoreguoti vartojamų vaistų dozes, tačiau dažniausiai taikomas gydymas – specifinė imunoterapija.
„Jeigu pacientas jau vartoja kažkokius vaistus, kuriuos jam paskyrė šeimos gydytojas, mes galim pakoreguoti jų dozę, padidinti arba skirti kažkokį kitą preparatą. Mūsų pagrindinis įrankis, kurį naudojame sezoninės alergijos gydymui, mes galim pasiūlyti gydymą alergenais. Tai yra specifinė imuninė terapija alergenais, kuomet gydoma tuo, kam pacientas yra alergiškas“, – aiškino A. Chomičienė.
Specifinė imunoterapija palengvina alergiją
Jei turite sezoninę alergiją, jos išgydyti gali ir nepavykti, o įvairūs preparatai tik padeda nuraminti alergijos simptomus. Docentė A. Chomičienė teigia, jog pradingę alergijos simptomai nereiškia, jog pasveikote ir gali pasireikšti net po 10-20 metų.
„Kartais tam tikros ligos, kurios vaikystėje gali varginti gan ilgai, paskui jos gali praeiti ir liga gali pasiekti remisiją, pagerėti, išnykti visi simptomai. Po kurio laiko pacientas atsiduria pas suaugusiųjų alergologą ir mes vėl matome tą pačią ligą, kuri buvo remisijoj ir paskui kažkodėl vėl paūmėjo. Tai gali būti astma, alerginė sloga, atopinis dermatitas. Tos ligos gali banguoti, jos turi tam tikrus pikus gyvenimo eigoje. Tam tikros būklės pagerėja, praeina, o kitos gali visgi banguoti ir varginti visą gyvenimą. Dauguma alerginių ligų yra lėtinės ir mes ne visada galime jas pagydyti.“
Alergijos gydomos specifine imunoterapija, nes tai – vienintelis būdas pagydyti žiedadulkių sukeltas alergijas.
„Mes, alergologai, sakome, kad specifinė imunoterapija yra, na, vienintelis alerginės ligos gydymo būdas. Deja, jį galime taikyti ne visoms ligoms gydyti, bet tai puikus būdas gydyti alerginę slogą, alerginį akių uždegimą, sukeltą žiedadulkių, namų dulkių erkių, gyvūnų“, – apie specifinę imunoterapiją pasakojo O. Rudzevičienė.
Imunoterapija yra efektyvus būdas kovoti su alergijomis, tačiau gydymas užtrunka nemažą laiko tarpą: „Tai yra labai efektyvus būdas, trunka 3-5 metus, kartais reikia ir ilgiau skirti gydymą. Efektyvumas 85-90 procentų, vaikams pradedama nuo 5 metų amžiaus“, – plačiau apie specifinę imunoterapiją pasakojo profesorė O. Rudzevičienė.
Alergenus suleisti gali tik specialistas
Tiesa, imunoterapijos būdai skiriasi – taikoma poliežuvinė ir poodinė imunoterapija. Gydymo būdo pasirinkimą neretai lemia ir paciento amžius.
„Vaikučiai turbūt dažniau naudoja poliežuvinę, dėl injekcijų baimės. Mes suaugusiems galbūt dažniau skiriam poodinę, kuomet suleidžiam alergeną po oda. Pats principas imunoterapijos, kodėl ji vadinasi specifinė, nes mes specifiškai gydom tam tikru alergenu. Tai yra, tuo alergenu, kuriam pacientas yra jautrus ir nuo kurio atsiranda ligos simptomai“, – aiškino A. Chomičienė.
Gydant alergijas specifine imunoterapija, reikės lankytis pas specialistą. Pats žmogus alergeno susileisti negali, nes tai – itin pavojinga sveikatai.
„Kai pacientai vartoja injekcijas ir visi jie kaip ir įprasta pagal savo grafiką ateina pas mus susileisti alergenų. Dėl ko jie negali to daryti patys namuose – tai yra pavojinga, gali sukelti anafilaksinę, alerginę reakciją, kuriai staigiai gali prireikti gydytojo pagalbos“, – aiškino A. Chomičienė.
Profesorė O. Rudzevičienė išskiria poodinės specifinės imunoterapijos fazes bei paaiškina, kodėl ir karantino metu gydymas alergenais nebuvo nutrauktas: „Yra įvadinė fazė, kada mes didiname dozę, tada paliekame tam tikrą palaikomąją dozę. Jeigu mes būtume nutraukę gydymą, tai iš tikrųjų tas efektyvumas jau sumažėtų ir tada vėl reikėtų po karantino pradėti nuo įvadinių dozių.“
Taikant tokį gydymo būdą, pradžioje pas alergologą teks apsilankyti kas savaitę, tačiau vėliau vizitai taps retesni: „Įvadinės dozės skiriamos labai dažnai, pacientai turi ateiti kas savaitę. O vėliau, palaikomojoje fazėje, ateina kas mėnesį“, – paaiškino docentė A. Chomičienė.
