Vilnietė Ieva (tikrasis vardas redakcijai žinomas) į portalą tv3.lt kreipėsi nustebinta gyduoliais save pristatančių influencerių įžūlumu. Rodydama įrašus socialiniame tinke ji stebėjosi, kad įvairius hipnozės seansus pardavinėjanti moteris siūlė tokiu būdu įveikti depresiją vos per 90 minučių.
„Skamba kaip kažkoks košmaras, visiška nesąmonė. Gydytojai dirba daug metų, kad padėtų žmonėms, o čia siūlo vos per 1,5 valandos pagyti nuo depresijos. Tokiu pačiu būdu siūlo gydyti ir nevaisingumą, kaip taip gali būti?“ – piktinosi moteris.
Licencijuota Rapid transformacinės terapijos (RTT) specialiste savo prisistatančios moters siūlomos hipnoterapijos paslaugos vienos sesijos kaina siekia net 700 eurų.
Jei žmogus kenčia nuo priklausomybės, jam nepasisekė santykiuose, finansuose, kasdienė veikla kelia stresą, nerimą, siūloma viską pakeisti vos vienu asmeniniu hipnozės seansu. Teigiama, kad 90 minučių užsiėmimas padės panaikinti priklausomybę nuo svorio, cigarečių, kompiuterinių žaidimų, netgi pašalinti nervinį skausmą. Kartu nurodoma, kad tokia hipnozė gydo ir įvairias odos, akių, plaukų ligas, net nevaisingumą ir kt.
Kelia rimtų abejonių kompetencija
Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo specialistų, ką jie mano apie tokį „gydymo“ būdą ir kokiais atvejais hipnozė yra pasitelkiama specialistų.
Paklaustas, ką mano apie galimybę padėti išgyti nuo depresijos vos per 1,5 val., „Depresijos įveikimo centro“ įkūrėjas, klinikinis psichologas Antanas Mockus tvirtino, kad tai gali kelti rimtų abejonių dėl tokias paslaugas reklamuojančių žmonių kompetencijos.
„Asmeniškai nesu įsigilinęs į hipnoterapiją, nes tarp Lietuvos psichologų šis metodas iš esmės nėra taikomas, mes to nesimokame ir nėra tradicijos į tai gilintis. Tad hipnozė daugiau sutinkama kaip egzotiškas metodas už sveikatos priežiūros ribų ir jo taikymas tokiais atvejais kelia rimtų abejonių. Tiesa, kai kurie psichiatrai dėl istoriškai susiklosčiusiu aplinkybių šį metodą išmano, jį taiko, tačiau jo nesuabsoliutina, jie yra licencijuoti sveikatos priežiūros specialistai, todėl jų teikiama paslauga gali būti patikimesnė, kokybiškesnė“, – komentavo jis.
Pasak specialisto, psichologinių, psichoterapinių metodų ir būdų depresijai įveikti ir taip yra užtektinai. Be to, gydo ne vienas kažkoks stebuklingas metodas, jie derinami atsižvelgiant į individualią žmogaus situaciją.
„Nėra vieno 100 proc. veikiančio metodo depresijai gydyti, padeda įvairių priemonių visuma. Jei kas skelbia kitaip, klaidina žmones. Be to, sunkios depresijos atveju prireikia ir medikamentinės pagalbos (kuo jau užsiima gydytojai psichiatrai), ir psichoterapinės pagalbos. Kai depresija ne tiek pažengusi, užtenka ir psichologo konsultacijų, savipagalbos knygų ir pratimų“, – aiškino A. Mockus.
Neatmeta placebo efekto
Pasak specialisto, nereikia pamiršti, kad kitą kartą gali suveikti ir placebo efektas. Todėl ir po tokios vienkartinės paslaugos žmogus gali pasijausti geriau: „Gali būti laikinas pagerėjimas, kai sumažėja nerimas, atsiranda daugiau vilties. Juo labiau jei paslaugos teikėjas įtaigiai pateiks metodą, tuo įtikėjęs žmogus pajaus laikiną pagerėjimą. Bet po konsultacijos tą pačią minutę, vakarą ar kitą dieną bus vėl tas pats. Jei depresija sunkesnė, sunku tikėtis ir tokio laikino pagerėjimo.“
Psichologas pridūrė, kad jei į depresiją žiūrėsime iš medicininio, biomedicininio vertinimo taško, svarbu, kad visi sveikatos priežiūros, ligų gydymo metodai būtų grįsti mokslu, specialistų teikiamos paslaugos turėtų būti licencijuojamos, kontroliuojamos, prižiūrima kokybė.
„Tokiu atveju šis metodas nėra įrodytas kaip labiausiai veiksmingas depresijai gydyti ar juo labiau kaip vienintelis būdas tą daryti. Tačiau jei žvelgsime liberaliai, žmogus gali ieškoti bet kokių būdų, kurie jam padeda. Jei jį nuramino charizmatiška būrėja ir žmogus jaučia, kad jam padėjo, kodėl gi ne. Bet čia jau atsiranda rizika gauti nekokybišką, nekompetentingo žmogaus paslaugą. Taigi nors galime licencijomis apsaugoti žmogų, kuris yra pažeidžiamas, tokiu būdu nukreipti jį ten, kur paslaugos patikimesnės, kita vertus, žmogus nėra neįgalus ir pats yra atsakingas bei sprendžia, kur jam ieškoti pagalbos“, – samprotavo A. Mockus.
Licencija – specialisto kompetencijos garantas
Pašnekovui antrino ir ilgametę hipnoterapijos patirtį turintis Klaipėdos psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Aleksandras Slatvickis.
Nors Lietuvoje hipnoterapija užsiimančių asmenų veikla Sveikatos apsaugos ministerijos nėra reglamentuojama, draudžiama ji nėra, tad norint pakliūti pas tai tikrai išmanantį specialistą, reikėtų atidžiau pasiruošti.
„Jei žmogus patenka pas gydytoją psichiatrą, kuris turi galiojančią licenciją, tai jau yra tam tikras garantas. Žmogus juk ateina ne į kažkokią lūšną pamiškėje ar prabangius rūmus, o pas gydytoją į kabinetą. Jei vis tiek yra kažkokių abejonių, pacientas gali paklausti, ar specialistas turi galiojančią psichiatro ar bent gydytojo licenciją. Tad galiojanti licencija – jau garantas, kad žmogus turi reikalą su medicinos srities specialistu, turinčiu aukštąjį išsilavinimą“, – patarė gydytojas.
Kartu jis patikino, kad vis tik siūlymas per 90 minučių išgydyti depresiją išties skamba kaip iš fantastikos srities.
„Gal kažkas daro stebuklus, nors pats jais netikiu stebuklais – leidžiu sau galvoti, kad gali būti stebuklų gyvenime, bet mano patirtis yra priešinga“, – sakė A. Slatvickis.
„Net jei taikoma tikroji klasikinė hipnozė, kurių irgi yra kelios skirtingos atmainos, išgydyti depresiją per 90 minučių, mano žiniomis, neįmanoma. Gal kažkas daro stebuklus, nors pats jais netikiu, tačiau leidžiu sau galvoti, kad gali būti stebuklų gyvenime, bet mano patirtis yra kitokia“, – komentavo A. Slatvickis.
Jis pažymėjo, kad tuo užsiimant su profesionalu reikalingas tikrai ne vienas seansas, mat kaip žmogaus problema neatsirado per kelias sekundes, taip ir jai išspręsti prireikia laiko. Tiesa, psichiatras prisiminė vieną atvejį, kai ir pats buvo gerokai nustebęs.
„Buvo vienas atvejis, kai pacientas po vieno seanso sakė, kad jam viskas praėjo ir, jei bus blogai, sugrįš, bet negrįžo. Atvirai sakant, pats buvau labai nustebęs, kad negali taip būti. Vadinasi, kartais gali. Bet toks atvejis per 46 darbo metus buvo tik vienas“, – išskirtinį įvykį prisiminė gydytojas.
Hipnozė sergant depresija padeda menkai
Didžiulę patirtį sukaupusio specialisto aiškinimu, hipnoterapija yra naudojama medicinos praktika, tai – vienas iš psichoterapinių metodų, kai naudojama paprasta žodinė įtaiga.
„Hipnozė turi tam tikras savo indikacijas ir beveik neturi kontraindikacijų. Vis tik kalbant apie depresiją siaurąja prasme, o ne jos plačiai paplitusį suvokimą kaip „blogą nuotaiką“, tai yra pakankamai nelengvas ir sudėtingas psichikos sveikatos sutrikimas. Lengvą depresiją galima mėginti išgydyti hipnozės pagalba. Tačiau bent mano praktikoje nepasitaikė nė vieno tokio žmogaus, kuris ateitų sirgdamas lengva depresija, pradėčiau jį gydyti ir pavyktų.
Paprastai, kai yra lengva depresija, žmonės mėgina patys susitvarkyti, čia populiariausias patarimas – suimti save į rankas. Jei yra vidutinio sunkumo depresija, nekalbant jau apie sunkius atvejus, deja, hipnozė čia jau nebus tas „stebuklingas“ metodas. Gali būti kažkiek naudinga, bet tik papildomai prie medikamentinio gydymo“, – konstatavo psichiatras.
Tiesa, jis pridūrė, kad koją kartais čia „pakiša“ klaidinga diagnostika. Pavyzdžiui, žmogui gali būti neurozinio spektro sutrikimai, kuriems esant irgi vargina svyruojanti, pažeminta nuotaika, bet būna klaidingai diagnozuota depresija:
„Tada taikant hipnoterapiją bus geras efektas, nes tai nebus depresija. Ir tokių atvejų mano praktikoje pasitaikydavo. Ir atvirkščiai – būna, kada depresiją nustato vietoj neurozės ir tada galvoja, kad hipnozė padės. Bet kuo įvyksta daugiau seansų, vis nematomas ryškus pagerėjimas. Tada supranti, kad vėl įvyko diagnostinė klaida ir kad čia, deja, hipnozė turi eiti į antrą planą.“
Nėra jokios mistikos
Pašnekovo pastebėjimu, hipnozės panaudojimo spektras šiaip yra pakankamai platus – metodas taikomas gydant priklausomybes, esant jau minėtiems neurozinio spektro sutrikimams, sudėtingoms psichoemocinėms būsenoms, užsitęsus stresinėms situacijoms.
„Hipnozė padeda ne stresą pašalinti, bet sustiprinti nervinę sistemą, kad žmogus lengviau pakeltų stresą. Iš esmės čia jokių stebuklų nėra, tai paprasčiausia pagalba“, – kalbėjo jis.
Nors šis gydymo metodas vis dar apipintas mistika, manymu, kad hipnozės metu galima įteigti ir kokių negatyvių dalykų, gydytojas tikino, kad taip tikrai nėra.
„Pradėjus bendrauti su kiekvienu pacientu, kai prieiname prie išvados, kad hipnoterapija gali padėti, prieš pirmą seansą visada pasakau, kad tai yra paprastas, visiškai nestebuklingas gydymo metodas – jokios mistikos, jokio įsibrovimo kažkur, jokios neigiamos įtaigos, jokio neigiamo poveikio nėra ir negali būti.
Ir labai gerai, nes būtų tikrai negerai, jei būtų toks metodas, kuris leistų neribotai brautis į žmogaus pasąmonę ir ten kažką daryti. Štai turėjau ne vieną pacientą, kuris prašė „ištrinti“ tam tikrus nemalonius įvykius iš gyvenimo. Tai tenka nuvilti, kad to negaliu padaryti. Tokie dalykai neįmanomi – tai yra iš mitų srities. Apskritai hipnozės rezultato galima pasiekti tik žmogui pačiam aktyviai į tai įsitraukiant“, – pasakojo A. Slatvickis.
