Sausio pabaigoje visame pasaulyje minint gimdos kaklelio žinomumo savaitę Nacionalinio vėžio instituto akušeris ginekologas dr. Kastytis Žilinskas ragino moteris pasirūpinti sveikata, mat tam šiandien sąlygos – kaip niekada geros.
Paklaustas, kas tai apskritai per liga, gydytojas pateikė kiek faktų iš istorijos. „Seniai, dar 19 amžiaus pabaigoje buvo galvojama apie infekcinę gimdos kaklelio vėžio kilmę. Iki 20 a. vidurio buvo išskirtos tam tikros grupės – kad ir herpes, ir hepatito virusas gali sukelti ligą, apie infekcinę kilmę buvo kalbama labai daug.
Bet dar 19 amžiaus pabaigoje buvo išsiaiškinta, kad vienuolės beveik neserga gimdos kaklelio vėžiu, reiškia, tai vėlgi patvirtino šią galimai infekcinę gimdos kaklelio vėžio kilmę. Šiuo metu yra pilnai įrodyta, kad 98–99 proc. gimdos kaklelio vėžio sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV)“, – pasakojo jis „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“.
Situacija Lietuvoje – viena blogiausių
Iš viso yra apie 200 šio viruso tipų, vieni jų turi didesnį, kiti – menkesni kancerogeninį potencialą. Be to, yra įrodyta, kad šis virusas sukelia išangės, gerklų, vyrams – varpos vėžį.
„Toks vėžys – labai retas, Lietuvoje per metus būna apie 50 varpos vėžio atvejų. O moterų gimdos kaklelio vėžio kiekvienais metais turime 400 atvejų, dar 200 moterų kasmet nuo šio vėžio miršta“, – komentavo K. Žilinskas.
Lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuvos padėtis išties liūdna – pagal sergamumą gimdos kaklelio vėžiu velkamės gale.
„Jei Europos šalių sergamumo gimdos kaklelio vėžiu vidurkis yra 12,8 proc. 100 tūkst. moterų, Lietuvoje turime 26,8 proc. Galime „džiaugtis“, kad aplenkėme dvi šalis, kuriose yra prastesnė situacija – tai Rumunija, Estija“, – apgailestavo medikas.
Anksčiau tikrindavo per prievartą
Paklaustas, kur vis tik slypi didžiausia problema, kad Lietuvos moterys taip vangiai naudojasi galimybe profilaktiškai išsitirti dėl ligos, gydytojas tvirtino, jog pakeisti tai galima tik šviečiant visuomenę.
„Prevencinė programa Lietuvoje vykdoma nuo 2004 m., net ir sovietiniais laikais ta programa kiek kitokioje formoje egzistuodavo. Kadangi visuomenė buvo kiek kitokia, mes, onkologai, važiuodavome į gamyklas, kur dirbdavo moteris ir priverstinai visoms atlikdavome onkocitologinius tepinėlius. Būdavo tokie laikai, kad be onkocitologinio tepinėlio neišduodavo teisių moterims.
Šiuo metu ši programa yra savanoriška. Taip, mes negalime dabar neišduoti teisių ar kitaip priversti tikrintis, tai savanoriškas tyrimas. Tad mums belieka vienintelis „ginklas“ – tai švietimas. Mūsų moterų, kaip ir visos visuomenės mentalitetas dar yra gana keistas, valstybė išleidžia didžiulius pinigus, pavyzdžiui 2021 m. šiai prevencinei programai išleista 2,5 mln. Nors mes linkę pasiimti visas nemokamas ar nupigintas prekes, kodėl nepasinaudojama šia valstybės dovana, suprasti sunku“, – komentavo K. Žilinskas.
Jis kartu pasidžiaugė, kad dabar šis tyrimas – onkocitologinis tepinėlis – vieną kartą per tris metus 25–60 m. moterims ne tik nemokamas, bet ir tobulėja:
„Nuo 2021 metų sausio moterims didesnėje amžiaus grupėje, nuo 35 iki 59 m. daromas pats moderniausias – skystos terpės citologinis tyrimas, kurio ne tik specifiškumas didesnis, tada žymiai lengviau aptikti vėžio ar ikivėžines ląsteles, tai leidžia nustatyti sukėlėją – ŽPV. Deja, net ir šiuo privalumu nesinaudojama.“
Dažniausiai užsikrečiama lytiniu būdu
Gydytojo aiškinimu, ŽPV turi aiškų plitimo kelią – dažniausiai tai vyksta lytiniu būdu.
„Tad neatsitiktinai minėtasis tyrimas parodė, kad vienuolės vėžiu nesirgo. Taigi tokie ir yra gimdos kaklelio vėžio ir ikivėžinių ligų rizikos veiksniai – dažnas lytinių partnerių keitimas. Būna, dabar gal kiek rečiau, bet susiduriame su tokia buitine problema, kad kai moteriai nustatome ŽPV, ji visada ima kaltinti vyrus, kad ją apkrėtė. Taip negalima teigti, tų kontaktų būna įvairiausių, bet, aišku, kad aktyvus lytinis gyvenimas su daugeliu partnerių – viena pagrindinių užsikrėtimo virusu priežasčių“, – komentavo K. Žilinskas.
Tiesa, jis priminė, kad gimdos kaklelio vėžiu galima susirgti ir neužsikrėtus ŽPV – yra kitos histologinės formos, kurios yra nepriklausomos.
Yra ir daugiau rizikos veiksnių – hormoninių kontraceptikų vartojimas, tačiau daugiau dėl to, kad nebijant pastoti asmuo gali dažniau keisti lytinį partnerį. Taip pat svarbūs visi kiti kancerogenai kaip rūkymas ir pan.
Aptiktas virusas – dar ne nuosprendis
Pasiteiravus, kaip moteriai toliau reikia gyventi, jei nustatomas ŽPV, gydytojas ramino, kad tai – toli gražu ne nuosprendis.
„Jei rado žmogaus papilomos virusą, jokiu būdu nereikia panikuoti, kad jau būtinai susirgsiu gimdos kaklelio vėžiu. Net sergant ikivėžiniais susirgimais, sukeltais šio viruso, tai dar nėra nuosprendis“, – ramino K. Žilinskas.
Pasak jo, trečdaliu atvejų ikivėžinius susirgimus moteris gali turėti visą gyvenimą ir nesusirgti invaziniu vėžiu: „Trečdalis atvejų dėl neapibrėžtų priežasčių išnyksta ir trečdalis išsivysto į invazinį vėžį. Tokia būtų grubi statistika, tas liga dar tikrai ne mirties nuosprendis.“
Tokia didesnei rizikos grupei priklausanti moteris tiesiog turėtų dažniau tikrintis – ne kas trejus metus, bet vieną kartą per metus prisiruošti ir atlikti ne taip brangiai kainuojančius tyrimus.
„Tai leis gyventi saugiai. Nebūna taip, kad vėžys atsiranda staiga. Gimdos kaklelio vėžys yra klasikinio vėžio pavyzdys – būdingas laipsniškas vystymasis, paprastai būna nedideli pakitimai. Tai trunka ne mėnesiais ir ne poros metų laikotarpiu“, – ramino gydytojas.
Taiko tausojantį gydymą
Gydytojo aiškinimu, jei vėžinis susirgimas nustatomas jaunai, reprodukcinio amžiaus, negimdžiusiai moteriai, visada rekomenduojami tausojantys gydymo būdai – tie, kurie mažiausiai pažeidžiama kaklelio raumeninį audinį ir kurie nesukelia kažkokių komplikacijų.
„Bet viskas priklauso ir nuo pažeidimo – jei randami trečio laipsnio ikivėžiniai pakitimai arba nulinės stadijos vėžys, turime ir rinktis agresyvesnį gydymo metodą, to nereikia bijoti – užtenka išgarinimo lazeriu koaguliacijos, turint didesnius pakitimus – kilpos biopsiją, kur tik paviršius – gleivinė pašalinama. Turint nulinę vėžio stadiją siūlome agresyvesnius būdus – dažniausiai kūginę biopsiją, bet tai labai individualizuojame kiekvienam pacientui.
Senais laikais ir esant nedideliems pakitimams būdavo daromos didžiulės operacijos, ypač skalpeliu, tuo metu būdavo problemų, savo darbo metu nesusidūriau, kad dėl to dėl pastojimo ar kūdikio išnešiojimo būtų kažkokios problemos“, – kalbėjo K. Žilinskas.
Kartu pažymėta ir profilaktinės vakcinos reikšmė. Pirminė profilaktika nuo ŽPV Lietuvoje taikoma nuo 2016 m. Tada į skiepų planą įtraukta nemokama keturvalentė vakcina 11 metų mergaitėms.
„Tai reiškia, kad susidaro tokia situacija, kad tikimybė, nes nėra 100 proc. garantijos, kad nesusirgs gimdos kaklelio vėžiu, bet rizika sumažėja kartais“, – sakė K. Žilinskas.
