Vilnietė Goda nusprendė papasakoti ir įspėti žmones, kurie susivilioja išbandyti būrėjų paslaugas. Pasak Godos, jos draugė pas dvi Vilniaus žiniuones/gyduokles lankėsi daug metų, tačiau Goda pažįsta ir daugiau žmonių, bandžiusių aiškiaregių paslaugas: išsiburti ir pasikonsultuoti pas šias dvi žiniuones ėjo ir kai kurie jos pažįstami, giminaičiai.
Nei viena būrėja apie teikiamas paslaugas neskelbia viešai, o informacijos internete apie jas nėra, tačiau apie jų vykdomą veiklą žmonės sužino iš buvusių klientų rekomendacijų. Goda pasakojo, kad žiniuonės dažnai užsiima gydomaisiais ritualais, tačiau neburia Taro kortomis, nors ateitį išpranašauti sutinka ir be jų.
Nei pas vieną, nei pas kitą būrėją kainoraščių nėra: Goda pasakojo, kad „aukos“ dydis priklauso nuo paties kliento, tačiau įprastai už seansą paliekama maždaug 20–30 eurų. Tokios sumos žmonių neišgąsdina: eilės nusidriekusios daugiau nei pusmečiui į priekį, o klientų gausa žiniuonės nesiskundžia net per sunkmetį.
„Labai daug žmonių pas jas eina, nusidriekusios baisios eilės. Pas gerai žinomą gydytoją yra turbūt lengviau papulti, nei pas jas“, – pasakojo mergina.
Kreiptis į žiniuones paskatino draugas
Goda sakė, kad jos draugė į žiniuones kreipėsi paraginta kito draugo, tačiau ne mažiau įtakos turėjo ir mama: ji pas būrėjas lankėsi jau ilgą laiką. Motina į žiniuones dažniausiai kreipdavosi dėl dukros, konsultavosi dėl pastarosios sveikatos.
„Svarbiausia yra išgirsti, kad esi „čistaja“ (liet. „švari“), nesi veikiama jokios neigiamos energijos. Apie situaciją su visais šitais „kasdieniais nuėmimais“, galiu pasakyti: į tas žiniuones besikreipiančios moterys negali įsivaizduoti, jog kadaise egzistavo gyvenimas be jų gudrių dalykėlių. Joms nesuprantama, kaip galima gyventi be patvirtinimo, jog yra švarios“, – pasakojo Goda.
Pasak Godos, abi būrėjos pasižymėjo tuo, kad į klientų bendravimą su kitomis būrėjomis žiūrėjo itin priešiškai. Ji pasakojo, kad dažnai pačios klientės nurodo, kad nepažįsta kitų būrėjų, su jomis nebendravo, žinodamos, jog jos yra viena kitai konkurentės. Nors viena iš būrėjų kartą prasitarė apie vizitus pas kitą pažįstamą paslaptingą žiniuonę, per kurią „apsivalydavo nuo negatyvios energijos“.
„Pagydyti“ siūlosi ir telefonu
Dabar Godos draugė pas žiniuones nebesilanko. Pasak Godos, dėl ko tiksliai jos draugė ir jos mama nutraukė ryšius su žiniuonėmis, neaišku, tačiau prisiminė, kad kažkoks konfliktas buvo kilęs. Nesutarimai vyko ir tarp pačių minėtųjų būrėjų. Pasak Godos, viena iš žiniuonių lankėsi pas kitą, kaip pas mokytoją, tačiau jų santykiai nesusiklostė:
„Tikrai žinom, kad viena buvo taip įbauginta, jog nebedrįsdavo net kitos vardo ištarti. Išties keista, kad tokia stipri moteris jautė tokį didelį bejėgiškumą. Juk kai kuriems savo ištikimiems klientams teigdavo turinti galimybę ne tik stebėti aukštesniųjų pasaulių stebuklus, bet ir savo astralinėmis akimis atlikti nekomplikuotas veido bei kūno operacijas.“
Būtent žiniuonių pasakojimai apie antgamtines galias ir sugebėjimą pagydyti ir pritraukdavo didžiąją dalį žmonių. Goda pasakojo, kad sunkiai sergantieji kreipdavosi į žiniuones „griebdamiesi paskutinio šiaudo“, o būrėjos netgi sutikdavo „gydyti“ telefonu.
„Žiniuonė teigė neapsiimanti tik dantų tvarkymo, neva joks stebukladarys to nesugebėtų. Išties čia nieko keisto, kad atsiranda žmonių, prašančių „padaryti operaciją per atstumą“, mat dauguma bioenergetikų išties skelbiasi galintys gydyti žmones per atstumą“, – atskleidė Goda.
Viena iš būrėjų netgi organizuodavo grupes, su kuriomis susitikinėdavo ilgus metus. Pasak Godos, visi grupės nariai buvo ilgamečiai ir jau patikimi jos klientai. Jie susinešdavo vaišes, o vėliau kambaryje susirinkdavo pasimelsti ir atlikti ritualus. Kartais, pasak Godos, jais buvo siekiama suteikti kam nors sveikatos, o kartais netgi melsdavosi norėdami sumažinti avarijų skaičių pavojingose sankryžose.
Vis dėlto būrėjos organizuojama grupė iširo. „Vienos iš besilankiusių moterų sūnus susirgo vėžiu. Iš pradžių buvo tik užuomina į vėžį. Jie pas daktarus nelabai lankėsi, nors sūnus nelabai tikėjo tomis žiniuonėmis, tačiau būrėja ir mama buvo labai priešiškai nusiteikusi prieš gydytojus. Jis nuėjo pas daktarus, bet jau nebespėjo, jam 25-eri buvo, kai mirė. Po šio įvykio daug kas nustojo važinėti į tą grupę“, – pasakojo Goda.
Nuo būrėjos – iki psichiatrinės
Pas vieną iš minėtųjų būrėjų kiek anksčiau lankėsi ir kita Godos mamos giminaitė. Ji pas žiniuonę apsilankė dėl fizinių negalavimų, tačiau po vizitų pas būrėją jos psichinė sveikata sutriko, ir moteris iki dabar gydosi psichiatrinėje ligoninėje.
„Dar kita mamos draugė, medicinos seselė, dirbo poliklinikoje. Irgi lankėsi pas būrėją, o kažkaip atsidūrė psichiatrinėje ligoninėje. Ir aš mamai sakau, gi su jomis buvo viskas gerai. Ėjo dėl fizinių negalavimų, o galiausiai pasireiškė psichiniai sutrikimai“, – atskleidė Goda.
Mergina taip pat pasakojo, kad būrėjos – gana įžeidžios. Susilaukusios kritikos žiniuonės netgi ima asmenį persekioti, siekia įbauginti ar išgąsdinti. Tokius metodus dažniau taikydavo moterims, o ypač dažnai tokio elgesio aukomis tapdavo nepasiturinčios moterys.
Vyrai, pasak Godos, nuo žiniuonių grasinimų retai kada nukentėdavo. „Jei iš kažkur atsiradęs koks klientas vyras piktai pažiūrėdavo, tai tik reikšdavo, kad kažkas iš tikrųjų yra negerai ir reikia tuojau pat pulti jam pataikauti bei bet kokią problemą „nuspalvinti“ pačiomis gražiausios spalvomis. Tuo tarpu nors vieną papildomą pageidavimą išsakiusios moterys automatiškai buvo prilyginamos gyvatėms, kurias būtina kuo greičiau sumenkinti bei sutramdyti“, – pasakojo Goda.
Pasak jos, ypač dažnai moteris sumenkinti ar joms pakenkti buvo siekiama per giminaičius. Jei pas būrėją lankosi jai nepatikusios moters artimieji, draugai ar pažįstami, jiems būdavo bandoma įteigti, neva moteris prieš juos nori panaudoti burtus, juos apkalba.
Būrėjų pasekmės – uždelstas psichinių ligų gydymas
Vilniaus Psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius sakė, kad pacientų, kuriems gydymo prireikė po lankymosi pas būrėjas, neabejotinai yra, tačiau įprastai žmonės psichikos sutrikimų turi dar iki apsilankymo pas žiniuones.
„Kalbant apskritai apie būrėjas, nemaža dalis jų klientūros yra žmonės su tam tikromis psichikos problemomis. Šiuolaikinis žmogus gali nueiti pas būrėją kokį kartą, iš smalsumo. Tačiau jei žmogus lankosi nuolatos, faktas, kad jis turi rimtų problemų“, – pasakojo psichiatras.
Pasak jo, žmogus, besilankantis pas būrėją, dažnai uždelsia gydymą ir laiku negauna kvalifikuotos pagalbos, o kartais jam netgi gali pasirodyti, kad būrėja iš tiesų padeda.
„Būrėjos turėdamos aiškų materialinį interesą dažnai žada jiems padėti, pradžioje, jei nėra sunki situacija, gali netgi suveikti placebo efektas, nes žmogų išklauso, jis gauna tikėjimą, kad kažkas bus geriau. Aišku, kad psichikos liga, kaip bet kuri, progresuoja, ir tokie žmonės su labiau užleista liga patenka pas mus. Sakyčiau, čia toks pakankamai klasikinis kelias“, – sakė M. Marcinkevičius.
Jis taip pat pasakojo, kad su tokiais atvejais, kai liga užleidžiama ir tinkamai negydoma, dažniau nei psichiatrai susiduria onkologai, kai žmonės nusprendžia gydytis vėžį natūraliais būdais.
Vis dėlto kai kurie būrėjų taikomi metodai gali paveikti ir sveikos psichikos asmenį. Kai kurių būrėjų taikomi gąsdinimo, bauginimo ir persekiojimo metodai gali sutrikdyti žmogaus psichiką. M. Marcinkevičiaus teigimu, žmogui tikrai negresia tokios ligos kaip šizofrenija, tačiau depresinė simptomatika gali pasireikšti.
Direktorius taip pat pasakojo, kad dažniau nei būrėjos tokius metodus taiko sektos: „Dažniau taip atsitinka po sektų, nors principas tas pats. Kai žmogus nori atsisakyti paslaugų ar išeiti, yra pradedamas gąsdinti, dažnai manipuliuojama artimaisiais, kad bus blogai, ar dievas nubaus, ar būrėja užburs.“
M. Marcinkevičius taip pat pasakojo, kad susidūrė su skaudžia praktika, kai patys artimieji nepaskatina ar nepalaiko sprendimo kreiptis į tikrus ir kvalifikuotus specialistus: „Kai žmogus turi vidinių problemų, jam labai sunku, ir kartais pats žmogus yra labiau linkęs kreiptis į specialistus, nes jaučiasi blogai, o aplinkiniai to nesupranta. Pagrindinis dalykas – patiems artimiesiems būti adekvatiems ir kalbėtis su žmogumi. Jei jau pastebi, kad su žmogumi kažkas negerai, jie gali pasiskambinti į psichikos sveikatos centrą ir pasikonsultuoti.“
