Valentina Sakalauskienė sako visai neseniai pamėgusi kepti meduolius, o naujausias jos kūrinys, valgomas Kalėdų vainikas, privertė seilę nuvarvinti ne vieną.
Susižavėjo meduoliais
56-erių vilnietė šypsosi, kad skanėstus visuomet gamindavo savo vaikams – taip džiugu, kai visa šeima susirenka prie stalo ir gardžiuojasi kepiniais prie karšto gėrimo puodelio. O kur dar kvapas, užliejantis visus namus.
„Kai vaikai buvo maži, lepindavau juos naminiais torčiukais, sausainiukais. Visada šventėms – gimtadieniams, Kalėdoms turėdavome savo kepinių. Kepiniai žavi tuo, kad kai namie kvepia pyragais, taip jauku ir šeima susirenka skanauti prie puodelio arbatos...“, – nuoširdžiai šypsosi pašnekovė.
Tik kad vaikai jau dideli, tad skanėstai nebe taip vilioja, tačiau dabar Valentina suka galvą, kaip nustebinti mažiausius šeimos narius, savo anūkėlius.
„Vaikai užaugo, jau ir tris anūkėlius turiu. Vis pagalvodavau, kuo reikės juos vaišinti?“, – juokiasi moteris.
Taip virtuvėje pakvipo meduoliais. Tiesa, prireikė laiko įsigilinti į jų gamybos subtilybes bei dekoravimą, tačiau V. Sakalauskienė patikina, kad visi paragavę prašė dar, nes skonis tiesiog užbūrė:
„Pagaminau pati – visiems namiškiams labai patiko, o man labai patiko juos gaminti ir dekoruoti. Kai šeimyna jų atsivalgė, sumąsčiau ir kitiems savo meduolių pasiūlyti.“
Be to, kaip sako V. Sakalauskienė, tendencijos dabar keičiasi – meduoliai asocijuojasi nebe tik su Kalėdomis, bet yra tinkamas skanėstas kiekvienai šventei, mat dekoruoti juos galima begale būdų, taip sukuriant skirtingus šventiškus motyvus, tereikia leisti reikštis fantazijai.
„Su Kalėdomis anksčiau buvo, o dabar visokiom progom meduoliukai – vaikų gimtadieniams, gimimo dienai, rugsėjo 1-ajai. Dabar visokiom progom meduolius daro ir tokius gražius“, – pastebi pašnekovė.
Kitoks Kalėdų vainikas
Konditerija Valentinai – tik hobis, tačiau pažvelgus į jos kepinius sunku tuo patikėti, jų grožis prilygsta aukščiausios klasės konditerių darbams, o ir kepa meduolius moteris dar tik pusmetį, tačiau jau yra įvaldžiusi visas įmanomas technikas, kad kiekvieną kartą pasisektų.
Pašnekovė sako idėją sukurti valgomą Kalėdų vainiką pamačiusi socialiniuose tinkluose, tuomet taip sužavėjo pati idėja, jog nusprendė ir pati pabandyti. Valentina džiaugiasi, kad neliko nepastebėta – sulaukė pagyrų iš mokytojos, kurios tinklaraštyje ir pamatė idėją.
„Vieną gražią dieną „Instagram“ puslapiuose radau vienos konditerės iš Egipto valgomų Kalėdinių vainikų maratoną, susigundžiau sudalyvauti. Mano pagamintą valgomą Kalėdinį vainiką pati mokytojos, tai mane paskatino pasigirti savo darbu ir kitiems interneto platybėse“, – pasakojo moteris.
Valentina sako dar nemačiusi Lietuvoje tokios idėjos įgyvendinimo, galbūt ji jos pradininkė šalyje? Pamatę vainiko nuotraukas socialiniuose tinkluose, žmonės gėrėjosi tokiu darbu – pašnekovė šypteli, kad nesitikėjo tokio palaikymo ir susidomėjimo.
Vienas valgomas Kalėdinis vainikas išties nemažas – jo skersmuo yra 22 centimetrai ir sveria 2,5 kilogramo, tad įveikti tokį skanėstą prireiks ne vienos dienos ar nemažo žmonių būrio. O geriausia dalis, kad jis visas valgomas.
„Kalėdinis vainikas visas valgomas, iš atskirų detalių. Padarytas iš meduolinių žmogeliukų, besmegenių, dovanėlių, kankorėžių, snaigių – viskas iš meduolinės tešlos ir cukrinės masės. Vainiką sudaro 12 meduoliukų besmegenių, 3kankorėžiai, 3 dovanėlės, 2 žaisliukai“, – vardino ji.
Gamyba užtrunka
Tiesa, tokio gardėsio gamyba užtruko nemažai laiko ir teko pasisukti virtuvėje. Pati Valentina sako visus darbus padariusi per dieną, bet teko paplušėti, tačiau viską atpirko rezultatas.
„Kol kas pagaminau tik vieną pabandymui, užtrukau visą dieną, bet rezultatas buvo to vertas. Kai darai meduoliukus – užpili glazūrą, kada pieši, kada kokią aplikaciją padarai ir viskas, o su vainiku reikėjo truputį pažaisti, nes ten daug detalių smulkių – ir kankorėžių reikėjo atskirai padaryt, reikėjo su specialiu laku juos išpaišyti, buvo darbelio, tai visą dieną tikrai užtrukau, bet toks malonus darbas“, – šypsosi V. Sakalauskienė.
Pažvelgus į kankorėžius, šie atrodo lyg tikri, tačiau jie pagaminti iš meduolio ir rudo glajaus, iš kurio suformuojami žvyneliai ir suteikiama realistiška išvaizda.
Savo paslapčių, kaip pavyksta sukurti ne tik grožį, bet ir gerą skonį, moteris neišduoda – juk taip daro daugelis besisukančių virtuvėje, o ir valgyti skaniau, kai yra šiokia tokia paslaptis.
V. Sakalauskienė šypsosi, kad kol kas valgomo Kalėdinio vainiko ragavo tik jos šeima, tačiau sako galinti nudžiuginti ir kitus smagurius – su mielu noru vainiką Valentina gali pagaminti kiekvienam panorėjusiam.
