• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

Žengdami į naujus metus, dažnai išsikeliame sau gausybę grandiozinių tikslų, kurių didžioji dalis dažniausiai būna susijusi su sveika gyvensena. Deja, dideli pokyčiai per dieną neįvyksta, o neištesėjus sau duotų pažadų dažnai užklumpa nusivylimo jausmas. Specialistė papasakojo apie atominius įpročius – mažus žingsnelius, vedančius didelių pokyčių link, priminė, kad pirmas laiptelis į sveiką gyvenseną yra pusryčiai, ir pasidalijo dviem gardžiais pusryčių sumuštinių receptais.

Žengdami į naujus metus, dažnai išsikeliame sau gausybę grandiozinių tikslų, kurių didžioji dalis dažniausiai būna susijusi su sveika gyvensena. Deja, dideli pokyčiai per dieną neįvyksta, o neištesėjus sau duotų pažadų dažnai užklumpa nusivylimo jausmas. Specialistė papasakojo apie atominius įpročius – mažus žingsnelius, vedančius didelių pokyčių link, priminė, kad pirmas laiptelis į sveiką gyvenseną yra pusryčiai, ir pasidalijo dviem gardžiais pusryčių sumuštinių receptais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Atominiai įpročiai leidžia savimi didžiuotis

„Kai neišpildome savo tikslų ir lūkesčių, užklumpa savigrauža ir nusivylimo jausmas. Rekomenduočiau savęs neplakti, o geriau atsisėsti, peržvelgti sau duotus pažadus, atidžiai juos įvertinti ir atsakyti į klausimą: kodėl man to reikia?“ – sako sveikos gyvensenos mokytoja, „Sveiko senėjimo centro“ įkūrėja Jurgita Siaurusaitienė.

REKLAMA

Anot specialistės, nesėkmes ir neištesėtus pažadus derėtų priimti kaip pamoką – tai padės dar kartą įvertinti savo tikslus ir link didelių pokyčių judėti mažais žingsneliais.

„Šie maži žingsneliai – tai atominiai įpročiai, kuriuos išsiugdyti gali kiekvienas. Kai kasdienybėje atsiranda nedideli, sveiki įpročiai, pradedi savimi didžiuotis, atsiranda noras nuveikti dar daugiau“, – teigia J. Siaurusaitienė.

REKLAMA
REKLAMA

Kuo keisti intensyvias treniruotes ir griežtas dietas?

Specialistės teigimu, vienas iš gyvenimo būdą keičiančių mažų žingsnelių galėtų būti ne pasižadėjimas sportuoti 3-4 kartus per savaitę, o kasdienis 10 minučių pasivaikščiojimas gryname ore.

„Šitaip formuosite įprotį daugiau judėti, – sako J. Siaurusaitienė. – Taip pat nepatariu iškart atsisakyti viso nesveiko maisto, nes vėl palūšite – geriau galvoti ne apie tai, ką iš raciono išmesti, bet apie tai, kuo mitybą papildyti. Pavyzdžiui, kiekvieną savaitę galite į savo racioną įvesti po naują daržovę. Šio pažado bus lengviau laikytis, o nesveikieji produktai iš meniu ilgainiui išsitrins savaime.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Graži gertuvė padės išgerti daugiau vandens, žadintuvas – pakilti nuo stalo

Kitas pavyzdys – esama daugybės žmonių, kurie negali rytais atsimerkti be kavos puodelio. „Vietoje kavos geriau išgerkite stiklinę šilto vandens, o kavą galite išgerti vėliau. Tą padaryti visai nesudėtinga. Kalbant apie vandens gėrimą, pasistatykite ant stalo gražią gertuvę su vandeniu – graži gertuvė žmonėms dažnai padeda. Nuo tokių smulkių įpročių prasideda kelias į sveiką gyvenseną“, – teigia sveikos gyvensenos mokytoja.

REKLAMA

Anot jos, kitas mažas žingsnelis, padedantis gyventi sveikiau, yra trumpi pasivaikščiojimai, prablaškantys dirbančius sėdimą darbą. „Galima vidury dienos pakilti nuo darbo stalo ir šiek tiek prasivaikščioti, prasitampyti. Rytais atsikėlus padaryti keletą lengvų pratimų. Galima netgi nusistatyti žadintuvą, primenantį, jog kas valandą derėtų atsistoti ir prasivaikščioti. Žadintuvas taip pat gali priminti ir apie laiką sau – visiems naudinga minutei atitrūkti nuo darbų, įsižeminti, pajausti savo kūną, kvėpavimą“, – sako J. Siaurusaitienė.

REKLAMA

Įprotis pusryčiauti: svarbu atkreipti dėmesį į duonos kokybę

Pasak J. Siaurusaitienės, vienas svarbiausių ir lengviausiai įgyvendinamų žingsnių, vedančių į sveikesnį gyvenimo būdą, yra pusryčiai: „Daug specialistų vienbalsiai tvirtina, kad pusryčiai yra pagrindinis mūsų dienos maistas. Net jeigu žmogus nėra įpratęs pusryčiauti, įpročiai yra keičiami. Išgėrus stiklinę vandens, galima suvalgyti vaisių ar riešutų, tačiau skatinčiau pratintis prie pusryčių, užkraunančių energijos visai dienai.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dažniausias pusryčių palydovas yra sumuštinis, o pagrindinis sumuštinio ingrendientas – duona. „Renkantis duoną, patartina atkreipti dėmesį į kokybę ir sudėtį – pirkti duoną, turinčią daugiau skaidulų, mažiau cukrų. Taip pat rekomenduočiau rinktis raugo duoną – joje mažiau cukrų, o raugas – dar prosenelių patikrinta, išpuoselėta tradicija“, – pabrėžia J. Siaurusaitienė.

REKLAMA

Pasak „Fazer“ produkto vystymo vadovės Arlitos Ābrante, norint tinkamai užauginti raugą, reikia žinių, patirties ir kantrybės. „Tik šitaip miltai ir vanduo gali virsti mažu stebuklu ant mūsų stalo, primenančiu apie tradiciją, kuri perduodama iš kartos į kartą. RAUGO duonų šeima pasižymi minkštumu ir šviežumu, kuris išgaunamas naujausių technologijų, meistrystės ir duonkepystės tradicijų puoselėjimo dėka“, – sako A. Ābrante.

REKLAMA

Sumuštinių receptai skubantiems ir mėgstantiems pasilepinti

J. Siaurusaitienė pasidalijo pora pusryčių sumuštinių receptų, kurių pirmasis tinka turintiems daugiau laiko, o antrasis – tiems, kurie rytais skuba ir lekia.

„Mano manymu, pusryčių karaliai yra avokadas ir kiaušinis. Ant raugo duonos galite užsitepti patrintą, citrinos sultimis pagardintą avokadą, pasikepti suplaktos kiaušinienės ir užsidėti jos ant viršaus. Jeigu dar pridėtume lašišos ir salotos lapą – turėtumėte karališką, sotų sumuštinį puikiai dienos pradžiai“, – receptu dalijasi sveikos gyvensenos mokytoja.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kitas, paprastesnis variantas – raugo duonos riekę pagardinti humusu bei daržovėmis – agurkais, morkomis, salotų lapais. „Gausite subalansuotą, gardų sumuštinį puikiai dienos pradžiai, tinkantį skubantiems“, – sako ji.

A. Ābrante priduria, jog „Fazer“ RAUGO duona tinka tiek pusryčiams, tiek pietums ar vakarienei. „Ji turi mažiau cukrų, yra baltymų bei skaidulinių medžiagų šaltinis. Tai – duona, kuri jungia praeitį su dabartimi ir užtikrina, kad kiekvienas kąsnis turėtų tiek emocinę, tiek maistinę vertę“, – teigia A. Ābrante.

Straipsnį parengė: „Fazer“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų