Į Jurbarko rajono laikraščio „Šviesos“ redakciją kreipėsi gyventojai iš Viešvilės ir Smalininkų. Viešvilės parapijos tikintieji buvo suglumę, nes pasijautė nejaukiai po šios parapijos klebono, kun. Kęstučio Pajaujo išsakytų minčių. „Kunigas labai nusistatęs prieš skiepus. Pasiskiepijusiems sako, kad blogai padarė, kad velnią į save įsileido“, – pasakojo žmonės.
Pasak parapijiečių, apie tai, kad kunigas K. Pajaujis yra tikras „antivakseris“, žino visi, tačiau labai nesmagu, kai apie tokias savo pažiūras jis nuolat pasakoja bažnyčioje. „Jaučiamės lyg nusikaltę, netinkamai padarę. Net nesinori eiti į bažnyčią“, – tikina savo sveikata besirūpinantys ir pasiskiepiję rajono gyventojai.
Sako, kaip galvoja
Klebonas K. Pajaujis dirba Viešvilės Kristaus Atsimainymo parapijoje, aptarnauja dar ir Smalininkų bei Vilkyškių parapijas. Paklaustas, ar kalba bažnyčioje apie blogą skiepų poveikį, kunigas neneigė. „Iš tiesų aš radau informacijos internete, ten kalba vyskupas iš Brazilijos. Jo žodžiais rėmiausi tai sakydamas. Savo nuomonę šiuo atveju gali turėti kiekvienas“, – sakė K. Pajaujis.
Dar keisčiau pasirodė, kai klebonas ėmė kalbėti apie sąmokslo teorijas. „Čia yra masonų išdaigos, masonų planas toks mus įbauginti. Tokie dalykai, kuriuos aš kalbu, tai ne iš savęs, kalbu iš pasaulio tikinčiųjų, kurie mato Motiną Mariją, Šv. Juozapą, ir tokie dalykai ne šiaip sau kalbami“, – savo žiniomis pasidalijo kunigas. Jis tikino nežinąs, ar Popiežius, kuris palaiko skiepijimą, tokius dalykus žino, tačiau apie tai, ką pats perskaito ir sužino, jaučia pareigą pasidalyti su žmonėmis.
„Jeigu čia masonų yra planas, masonų slaptosios ložės susijusios yra su satanizmu, jeigu jūs tai daugiau žinote, domėjotės daugiau, turėtumėt žinoti. Turėčiau perspėti“, – apie savo pareigą perspėti tikinčiuosius apie galimą pavojų kalbėjo K. Pajaujis.
„Matote, kad skiepai nepagelbsti žmonėms, žmonės vis tiek ir suserga, kurie buvo pasiskiepiję. Skiepai nėra, kad apsaugotų žmogų. Už to slepiasi kiti dalykai, kuriuos mistikams Dievas apreiškia. Aš manau turim pasikliauti ir dvasiniais dalykais“, – „Šviesai“ sakė K. Pajaujis. Kunigas tikino nė vieno parapijiečio nekaltinantis dėl skiepų, tik pareiškiąs, ką teko pačiam sužinoti.
Priminus, kad bendra Bažnyčios nuomone, vakcinavimas yra geras ir reikalingas darbas, kunigas K. Pajaujis dar kartą patikino, kad šiuo atveju galįs turėti savo nuomonę. „Popiežius taip sakė, bet Popiežius neturi neklystamumo dovanos, sakykim, dėl skiepų“, – mano Viešvilės parapijos ganytojas. Jis tikino, kad mažiausiai 40 proc. pasaulio žmonių mano kitaip ir kai kuriose televizijos laidose žurnalistai pritariantys, kad yra pasaulinis sąmokslas. „Ne šiaip eilinė žurnalistė buvo, išsilavinęs žmogus. Taip pat ji jaučia tą dalyką savyje, kad nėra viskas tvarkoje“, – palaikymą savo mintims televizijoje ir internete randa kunigas.
Mintims nepritaria
Paklausėme, ką apie tokį kunigo elgesį ir mintis mano Telšių vyskupijos, kuriai priklauso Viešvilės parapija, vyskupas Algirdas Jurevičius. Vyskupas laiške rašo: „Bažnyčia neturi pareigos skelbti tiesas, kurioms pilnai suprasti trūksta kompetencijos, nebent tai liestų moralės bei tikėjimo dalykus. Vakcinacijos nuo Covid-19 klausimus kompetentingiausiai gali aiškinti medikai bei mokslininkai, tačiau reikia pripažinti, kad vakcinacija yra suprantama kaip prevencinė priemonė. Įvertinę visas rizikas, žmonės ir toliau lieka laisvi pasirinkti skiepytis ar ne.
Katalikų Bažnyčia pripažįsta vakcinaciją kaip artimo meilės darbą, tačiau jokiu būdu nesmerkia tų, kurie atsisako tai daryti dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Nors pats popiežius Pranciškus bei jo aplinka pasiskiepijo, tačiau tai negali būti reikalavimas, bet tik kvietimas tokiu pat būdu prisidėti prie pandemijos suvaldymo bei žmonių gyvybių išsaugojimo.
Pamokslaudami bažnyčiose kunigai dažniausiai perteikia ir tą dvasinę patirtį bei emocijas, kuriomis patys tuo metu gyvena. Nors tai suteikia pamokslams tikrumo (kunigas kalba tai, kuo gyvena), tačiau per tai gali prasiskverbti ir abejotinos vertės minčių. Tikintieji, išgirdę kunigo abejonę skiepų veiksmingumu ar hipotezę apie sąmokslą prieš žmoniją, turėtų patys giliau tuo pasidomėti ir tinkamai tai įvertinti.
Prieš priimant sprendimą svarbu prisiimti ir visą atsakomybę už savo bei aplinkinių sveikatą, o gal net ir gyvybę. Būtų apmaudu, kad dėl kai kurių asmenų užsispyrimo nesiskiepyti susirgtų ir mirtų žmonės, kurie dar galėtų gyventi priėmę skiepus.
Atsižvelgdama į tai, Bažnyčia kviečia pasirinkti medicinos siūlomą galimybę padėti sau ir kitiems suvaldyti pandemiją, išgelbėti žmonių sveikatą bei gyvybę. Tik veikdami išvien galėsime sėkmingai kovoti su pasaulį ištikusia pandemija.“
Pasisakė ne vienas
Dar praėjusio gruodžio 21 d. Popiežiui pavaldi Tikėjimo mokymo kongregacija paskelbė notą dėl kai kurių vakcinų nuo Covid-19 naudojimo moralumo, kurioje vakcinacijai pritarė.
Rugsėjo 15 d., Popiežius Pranciškus sakė nesuprantantis, kodėl žmonės atsisako skiepytis nuo COVID-19, nes žmonija seniai kliaujasi vakcinomis. Jis pridūrė, kad apie skiepus reikia ramios diskusijos. „Net Kardinolų kolegijoje yra nepritariančiųjų vakcinacijai“, – grįždamas į Vatikaną iš Slovakijos žurnalistams lėktuve sakė Pranciškus.
Pontifikas tikino, kad jam pačiam atrodo keista skiepytis nenorinčių žmonių reakcija, nes žmonija yra susidraugavusi su vakcinomis. Jis priminė, kad vaikai ištisus dešimtmečius skiepijami nuo tymų, kiaulytės ir poliomielito. Pranciškus spėjo, kad šį „netikrumo pyktį“ nulėmė vakcinų nuo COVID-19 įvairovė, trumpas skiepų patvirtinimo laikas ir argumentų perteklius, suskaldęs visuomenes ir sukėlęs baimę.
Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas žiniasklaidai taip pat tvirtino, kad jo pozicija skiepų atžvilgiu – labai aiški. Pasiskiepijęs arkivyskupas nusifotografavo ir pasidalijo nuotrauka socialiniuose tinkluose, taip ragindamas pasiskiepyti ir kitus.
„Laikausi tokios pačios pozicijos kaip Popiežius Pranciškus ir Popiežius Benediktas XVI, Šventojo Sosto Tikėjimo mokymo kongregacija, kuri išleido notą. Pasiskiepijimas yra ne tik savęs, bet ir kitų apsaugojimas, meilė artimui. Prisiminkime, kaip buvo prieš metus, koks buvo pavojus sveikatos sistemai, nepakako vietų ligoninėse ir medikai nespėjo – ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje. Morališkai aš matau pirmumą, kad reikia pasiskiepyti tiems, kas gali“, – sakė G. Grušas.
Arkivyskupas mano, kad reikia gerbti tų žmonių nuomonę, kurie skiepytis negali, tačiau tų, kurie nenori ir remiasi religiniais įsitikinimais, argumentus jis atmeta. G. Grušo nuomone, dauguma mūsų turėtų pasiskiepyti tiek dėl savęs, tiek dėl artimo meilės, kad pandemija būtų suvaldyta.
Panašiomis mintimis su žiniasklaida dalijosi ir kardinolas Audrys Juozas Bačkis, pats pasiskiepijęs jau trečia vakcinos doze. Jis tikino pasitikįs mokslininkais, besižavintis, kad taip greitai sukūrė skiepą. „Buvo kai kur nereikalingai supriešinamos mano teisės, mano laisvė ir Vyriausybės duodami nurodymai – visuose kraštuose taip pat, Vyriausybė turi atsakyti už bendrąjį gėrį, tai reiškia, kad už visų žmonių gėrį, o čia susikerta vieno žmogaus laisvė su kito žmogaus laisve. Reikia subalansuoti, tada truputį apkarpoma asmeninė laisvė, jeigu tai kenkia visai bendruomenei“, – sakė kardinolas. Jis tikino nesuprantąs ir tų, kurie atmeta mažytį suvaržymą, kalbant apie Galimybių pasą.
Šaltinis: jurbarkosviesa.lt
Autorė: Jūratė Stanaitienė
