Monika Dovidaitė-Rusilienė dalinasi, kad fotografės karjerą ji pradėjo dar 2011 metais, kuomet gyveno Kėdainiuose. Moteris teigia, kad jai visuomet buvo malonu fotografuoti žmones, jų emocijas, svarbiausius įvykius, todėl netikėtai sulaukusi pasiūlymo fotografuoti vestuves, ji nusprendė pabandyti:
„Taip nutiko, kad mane tokia veikla įtraukė nuo pat pirmųjų fotografuotų vestuvių. Man patiko, nes tai – žmonėms svarbi diena, daug jaukių momentų, emocijų, nuoširdumo. O ir kaip fotografas tu gali save realizuoti, nes galima panaudoti daug daiktų, daryti portretines, reportažo nuotraukas – daug žanrų viename.“
Tradicijos tada ir dabar
Pasiteiravus, kaip atrodė vestuvių fotografavimas prieš 12 metų, Monika pasakoja, kad anksčiau buvo kur kas daugiau tradicijų, reikalavimų ir duoklės svečiams. Fotografė šypsosi pasakodama, kad tuomet dar buvo populiaru rengti pamerges ir pabrolius vienodais rūbais, važiuoti limuzinu, dėvėti sidabrinius kostiumu, daryti stalo užsėdimus.
„Daug momentų buvo kitokių, kad ir pradedant išlydėjimu iš tėvų namų su vaišėmis, piršliais ir žaidimais, ko dabar nebėra. Sakyčiau, kad anksčiau būdavo labiau styguota programa: tradicijos, tam tikri standartai ir didelė duoklė tėvams, giminėms.
Dabar, kiek tenka matyti, viskas yra gerokai pasikeitę. Dabar žmonės šventė daro nebe giminėms ar tėvams, o sau. Ruošiasi vieni ar kartu viešbutyje, nors ir yra išlikęs standartas iš ryto pasiruošti, vykti į ceremoniją ir fotografuotis, tačiau kartais poros renkasi fotosesiją prieš ceremoniją, kad po jos galėtų leisti laiką kartu su svečiais.
Vakare nebėra didžiausių stalų vaišių, dažniau renkasi minimalias vakarienes, gyvą muziką, kur kas nori šoka ar tik klausosi. Dabar viskas yra labiau orientuota į kokybę, o ne kiekybę“, – dalinasi įžvalgomis.
Kaip ir anksčiau, taip ir dabar, būsimieji jaunavedžiai neretai renkasi atlikti bandomąją fotosesiją, kurios metu pasitikrina, kaip jaučiasi prie objektyvą, ar viskas gerai. Be to, toks bandymas yra puiki proga nuotaikai tą pačią dieną pasitikrinti, kaip jai laikosi makiažas, šukuosena.
„Kitas pliusas, kad pora pabendrauja su fotografu, susipažįsta. Nors man dar nėra buvę taip, kad po bandomosios fotosesijos atšauktų vestuvių fotografavimą, bet ir čia žmonės yra geras pasibandymas, kad jeigu kažkas nepatinka, galima galiausiai pakeisti fotografą ar pasakyti, ko norėtų kitaip“, – priduria.
Fotografą renkasi pagal save
Savo emocijų ir vienos svarbiausių dienų gyvenime įamžinimui jaunieji, pasak fotografės, neretai renkasi klasika tapusias vietas: dvarus, parkus, miesto aikštes, senamiesčius. Monika pastebi, kad Vilniaus apylinkėse kone pati populiariausia vieta yra Užutrakio dvaras, Katedra, senamiestis, Rotušė, taip pat ir Bernardinų sodas, Kairėnų botanikos parkas:
„Tokių juokingų sprendimų, kaip kad būdavo prieš 12 metų, kuomet nuotakos su pamergėmis „tranzuodavo“, ar vyrai lipdavo vieni kitiems per galvas, nebėra. Išlikę klasikiniai variantai, o jeigu norisi įdomesnių vietų, renkasi, pavyzdžiui, smėlio karjerus, industrinius pastatus, stiklinius biurus ar kitas įdomias vietas, kurios tinka pagal jaunųjų stilių.“
Nors neretai jaunieji atvirauja, kad išsirinkti savo vestuvių dienai jiems mielą fotografą yra ganėtinai sudėtinga, tačiau Monika pasakoja pastebinti, kad neretai jai pasiseka sulaukti klientų, kurie savo emocijomis, vertybėmsi yra dažniausiai panašūs į ją pačią.
„Patys su vyru esame 16 metų drauge, iš kurių keturis susituokę. Esame geriausi draugai, todėl neretai pastebiu, kad į mane kreipiasi panašios poros, kurių santykiai taip pat yra pagrįsti tarpusavio draugyste, stipriu ryšiu, estetikos vertinimu ir gyvenimo būdu. Tačiau jie taip pat vertina ir žmogiškas fotografo savybes, nes jiems tai yra svarbu patikint savo šventę.
Neretai fotografą renkasi ir pagal tai, ar jis žinomas, ar kažkuo panašus į porą, ar pažįstamas žmogus. Nors gali skambėti ir kaip lyčių diskriminacija, tačiau iš tiesų neretai renkasi pagal lytį, būna sako, kad nori moters, nes prie vyro bijo nesmagiai jaustis fotosesijos metu“, – paaiškina.
Pašnekovė priduria, kad aspektų, pagal kuriuos tenka rinktis fotografą – daugybė. Čia neretai poroms svarbus ir fotografo stilius, retušavimas, gebėjimas pagauti emocijas.
Ženklai, išduodantys trumpą santuoką
Per ilgametę patirtį M. Dovidaitei-Rusilienei teko matyti pačių įvairiausių nutikimų. Įsismarkavus šventei ji ne tik buvo pakviesta į šokių sūkurį, aplieta šampanu, bet ir kalbinta pabrolių ar svečių atskleisti savo telefono numerį.
„Buvę ir nejuokingų situacijų, susijusių su nuotakomis. Buvo toks vienas atvejis, kad darėme vestuvių fotosesiją Valdovų rūmuose, jaunikis kėlė jaunąją, ją apsukinėjo, nuleido ir žiūrime, kad ant suknelės didelė oranžinė dėmė nuo uogų, kurias turėjo jaunikis. Laimei, dėmę pavyko išplauti, buvo šlapia, bet išdžiūvo.
Neretai lyjant išsipurvina nuotakų suknelės, tampa juodos, tad kartą teko upėje ją plauti, nes reikėjo skubėti į ceremoniją. Nusprendėme, kad jau geriau į bažnyčią eis su šlapia nei juoda suknele.
Buvo ir toks atvejis namuose, kad bandėme užvilkti suknelę ir netikėtai sugedo / užstrigo užtrauktukas, o jau reikia eiti pro duris į bažnyčią. Per patirtą stresą ir dabar nepamenu, ką tiksliai darėme, tikriausiai siuvome, tai buvo nemažai jaudulio. Nuotaka vėlavo, patyrė streso. Buvo ir taip, kad iš to jaudulio jaunieji bažnyčioje pametė vestuvinį žiedą. Visokių situacijų nutinka, tačiau nėra nieko tokio, kad būtų buvę kažkas labai didelio ar baisaus“, – nusijuokia.
Fotografė teigia, kad reikia nepamiršti, jog vestuvės nėra tik gerų emocijų ir grožio šventė. Neretai jaunieji jaučia didesnį nerimą, atsakomybę ant savo pečių, todėl kartais pasitaiko pačių įvairiausių situacijų.
Tačiau net ir esant jaudulio ar streso kupinoms situacijoms, svarbiausia yra sveikas požiūris į jas. Monika pasakoja, kad neretai stebint poras, kuomet kažkas vyksta ne pagal planą, galima nuspręsti, ar jų santykis yra gilus ir ilgaamžis:
„Dažnai iš ryto atėjus jau matosi, kad poras slegia nerimas. Tuomet ir tenka pastebėti reakcijas, kaip žmonės reaguoja, jeigu kažkas nepavyksta, neišeina, pasimiršo. Matant didelį pyktį, neapykantą, vienas kito kaltinimą, o ne sprendimų ieškojimo būdus, būna, kad dažnai pagalvoji, kas bus vėliau, jeigu jau dabar taip pykstasi.“
Be to, pasak Monikos, kartais nuo pat ryto būna taip, kad ore yra jaučiama tvyranti neužtikrintumo nuotaika. Išsiskyrimų atvejų, kuomet fotografei teko fotografuoti jaukias, pilnas mielų emocijų vestuves, dažniausiai netenka pastebėti, tačiau kiek kitaip būna su tomis, kuriose jautėsi tvyranti įtampa:
„Kiek matau fotografuotų porų, kurios nebėra kartu, taip ir jautėsi per vestuves, kad buvo kažkokia nepilnumo nuotaika, jog kažkas nebuvo gerai. Dar būna ir taip, kad netvirtą santykį išduoda ir elgesys fotosesijos metu, kai pozuojant paprašai apsikabinti, pasibučiuoti. Žinoma, būna, kad paprasčiausiai nejauku prieš mane, bet tai vis tiek keistas signalas.
Arba nutinka taip, kad vyrai nenori visai fotografuotis ir negali pasistengti dėl savo moters, kuriai tai yra svarbu, arba atvirkščiai, kad moteris negali prisitaikyti prie jaunojo norų vestuvių dieną. Jeigu jau dabar nerandama to kompromiso, vargu, ar jis bus randamas ateityje.“
