• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Savo džiaugsmu dalintis su kitais. Jaunavedžių pora – Karolina ir Dariuš vestuvių proga paprašė savo svečių, kad vietoje gėlių paremtų mūsų hospisą aukomis. Dėkojame už Jūsų iniciatyvą, pagalbą ir pavyzdį, kuris, tikimės, įkvėps kitus padėti hospiso Pacientams. Tegyvuoja Jaunavedžiai!“,  – rašo Vilniaus hospiso darbuotojai savo „Facebook“ paskyroje.

48

„Savo džiaugsmu dalintis su kitais. Jaunavedžių pora – Karolina ir Dariuš vestuvių proga paprašė savo svečių, kad vietoje gėlių paremtų mūsų hospisą aukomis. Dėkojame už Jūsų iniciatyvą, pagalbą ir pavyzdį, kuris, tikimės, įkvėps kitus padėti hospiso Pacientams. Tegyvuoja Jaunavedžiai!“,  – rašo Vilniaus hospiso darbuotojai savo „Facebook“ paskyroje.

REKLAMA

Apie Vilniaus hospiso veiklą rašėme ne kartą. Todėl kviečiame prisiminti, kas tai per įstaiga:

„Jei čia mirsim, tai mirsim kaip žmonės – gražiai“, – kartą rašė Antanas Miškinis. Oriai ir garbingai numirti į Vilniuje įsikūrusį Vilniaus Mykolo Sopočkos hospisą atvažiuoja ne viena dešimtis onkologinių ligonių. Čia jaukioje aplinkoje jie skaičiuoja paskutines savo dienas ir stengiasi išnaudoti gyvenimą iki pat paskutinės akimirkos. „Visų pirma, čia yra ne ligoninė, o namai“, – jautriai kalba jo darbuotoja A. Taločkaitė.

Kai Vilniuje papamobiliu važiavęs popiežius Pranciškus nutarė nukrypti nuo oficialaus grafiko ir sustoti palaiminti mirštančių ligonių, ašara nubėgo ne vienam ten stovėjusių žmonių. Šiandien jau nebėra penkių iš palaimintų ligonių, tačiau į hospisą kiekvieną dieną atvažiuoja vis kiti žmonės, pasiryžę čia užbaigti savo paskutines dienas.

REKLAMA
REKLAMA

Pal. Kun. Mykolo Sopočkos hospisas yra įsikūręs visai netoli vieno Vilniaus kalėjimo. Dar prieš keletą metų tuometinis šis pastatas buvo virtęs tikrais griuvėsiais. Pastatas stovėjo išdaužytais langais, nubyrėjusiu tinku ir apleistais kambariais. Anksčiau čia veikė kalėjimo administracija.

REKLAMA

Tačiau prieš šešerius metus vienuolė iš Lenkijos Michaela Rak (55) ryžosi neeiliniam iššūkiui ir čia įsteigė paliatyvosios slaugos įstaigą – hospisą.

„Atsiprašome, bet gydymas nepavyko“

Kaip pasakoja Michaelos Rak pavaduotoja, savanorių koordinatorė Aušra Taločkaitė, labai svarbu suvokti, kad hospisas nėra ligoninė, visų pirma – tai yra namai. Namai onkologiniams ligoniams, kuriems gydytojai pasako: „Atsiprašome, tačiau jūsų gydymas nepavyko. Viskas, ką galime padaryti, tai duoti jums nuskausminamųjų ir išleisti jus namo“.

REKLAMA
REKLAMA

Daugeliui kiltų klausimas, kodėl žmonės atvažiuoja praleisti savo likusias dienas būtent čia, o nelieka artimų žmonių apsuptyje. Atsakymas gana paprastas – čia jais rūpinasi patyręs medicinos personalas, kurie žino, ką reikia daryti, kai žmogui skauda, jam užspringus ar pradedant dūsti. Namuose jie tokios pagalbos tiesiog negalėtų gauti.

Viskas, kas yra šiame pastate, pradedant didžiule sofa valgomajame ar net maistas, patiekiamas ligoniams, yra suaukota geradarių žmonių. Tuo ir yra ypatingi hospisai – jie nieko nekainuoja tiems, kurie čia atvyksta pirmą ir paskutinį kartą savo gyvenime.

„Turbūt tas momentas, kad kiekvienas maža dalimi gali prisidėti prie hospiso veiklos, yra labai svarbus. Niekas nenorėjo patikėti, kad galima kažką daryti neatlygintinai“, – pasakoja Aušra Taločkaitė.

Daugiau apie tai galite skaityti čia.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų