Bučinių žymės ant veido arba ant marškinių apykaklės, skubėjimas sveikinti anksčiau laiko, aprangos kodo nepaisymas ar visą vestuvių šventės vakarą lakstymas paskui vaikus, gali palikti ne itin maloniausius prisiminimus apie praūžusią vestuvių šventę. Tačiau, kad viso to pavyktų išvengti, pasak vestuvių planuotojos Teresos Ulozienės yra kelios rašytinės ir nerašytinės etiketo taisyklės.
Apranga
„Tam tikras susiklosčiusias tradicijas galima padalinti į dvi kategorijas, kurios dažniausiai būna parašytos raštu arba pasakytos žodžiu. Dažniausiai jaunavedžiai patys apibrėžia kvietime, ko jie tikisi ir kokia turėtų būti svečių apranga. Pažymi, kokia turėtų būti moterų, vyrų aprangos paletė.
Taip svečiai žino, ką reikėtų apsirengti ir į šventę neateina su šortais arba apsirengę kaip eilinę dieną. Žinoma, jeigu jaučiame, kad galime atvykti apsivilkę šortus ir tai atitinka šventės tematiką, tuomet nieko blogo. Tačiau, jeigu šventė vyks restorane ar kitoje prabangioje vietoje, reikėtų prisilaikyti bendro rūbų etiketo.
Visiems norisi šventėje matyti pasipuošusius žmonės, kurie apsirengę neeilinei progai“, – nusišypso T. Ulozienė.
Moteris pasakoja, kad dažnai pastebi ir tendenciją, jog atvykę į šventę vyrukai kur kas kukliau atrodo nei juos lydinčios damos:
„Moterys skiria daugiau dėmesio savo išvaizdai, suknelėms, makiažams ar šukuosenoms ir dažnai nutinka taip, kad pamiršta savo vyrus. Jie kartais atrodo, sakyčiau, prasčiau.
Nežinau, kieno čia yra klaida, tačiau kartais moterims vertėtų vyrams pabaksnoti pirštu ar atidžiau pasižiūrėti, kaip atrodys jų išvaizda keliaujant į vestuves, nes dažniausiai šie atvyksta apsirengę labai paprastai, kaip į darbą ar miestą.“
Prieštaringai vertinamas ir moterų aprangos pasirinkimas, kuomet į šventę atvykusios kaip svečias, jos būna apsirengusios baltos ar kreminės spalvos suknelę, kostiumėlį. Tai, pasak daugumos žmonių, yra nepagarba jaunajai. Pasiteiravus, ar patartina taip elgtis, vestuvių planuotoja sutinka su nuomone, kad taip daryti nereikėtų.
„Jeigu nėra paminėta kvietime, kad kreminė spalva gali dominuoti, tuomet tikrai taip rengtis nereikėtų. Vis dėlto siūlyčiau šviesios spalvos atspalvius ir baltą spalvą palikti nuotaikai, kuri tarp visų svečių išsiskirs savo spalvine gama.
Visgi, turėjau tokį atvejį, kuomet jaunavedžiai patys paprašė kvietimuose svečių, visų moterų ir vyrų, apsirengti baltai. Iš pradžių kaip vestuvių planuotoja įdomiai sureagavau, nes vis galvojau, kaip viskas atrodys, kai jaunoji sutiko savo spalva pasidalinti su visais. Tačiau viskas bendrame vaizde buvo nuostabiai gražu. Vestuvės vyko gamtoje, tad tas žalumos ir baltos spalvos kontrastas buvo be galo gražus.
Tačiau visais kitais atvejais siūlyčiau moterims, kurios yra pakviestos į vestuves, rinktis kitokių spalvų atspalvius ir baltą palikti nuotakai.“
Sveikinimų laikas
Nemalonia akimirka tampa ir situacija, kuomet vos tik išėję iš bažnyčios ar kitos ceremonijos vietos, jaunavedžiai yra užpuolami sveikintojų būrio. Nors dažniausiai tai sustyguoja vestuvių planuotojai arba vedėjai, tačiau kartais nutinka ir taip, kad sveikinimai tampa tikru chaosu.
„Viena iš užduočių, ką turi padaryti vestuvių planuotoja, yra sustabdyti šį sveikintojų srautą, kuris puola jaunavedžius. Dažniausiai svečiams pasakome bendras taisykles, kurios tiek jiems, tiek jaunavedžiams būna priimtinos. Vis dėlto, po santuokos ceremonijos, siūlome pirmus sveikinimus priimti iš tų svečių, kurie nedalyvaus šventinėje vakaro dalyje“, – pataria Teresa.
Jeigu svečiai dalyvaus vakarinėje vestuvių šventės dalyje, tuomet pirmieji sveikinti jaunuosius turėtų patys artimiausi žmonės – tėvai, seneliai, broliai, seserys, o tuomet sveikintojų eilė turėtų eiti natūraliai.
Kuomet jaunieji vestuves organizuoja be planuotojos pagalbos, tuomet sveikintojų srautą sužiūri vedėjas. Prieš vestuves susitikę su vedėju, jaunieji įprastai paprašo tam tikrų norimų dalykų, kuriuos vėliau mielai įgarsina vedėjas.
„Jaunieji būtinai vedėjui turi perduoti tai, ko tikisi. Dažniausiai, kuomet vedėjas ar planuotoja įgarsina šventės eigą, daug geriau jaučiasi ne tik jaunavedžiai, tačiau ir atvykę svečiai.
Pastebiu, kad žmonės komfortabiliau jaučiasi tada, kai yra informuoti, kaip vyks sveikinimų dalis, kokia bus vakaro eiga, ko tikėtis. Kartais būna ir taip, kad dovanoms yra išskirta atskira erdvė, kurioje galima padėti ir jas, ir vokelius, jeigu taip buvo parašyta kvietime“, – teigia Teresa Ulozienė.
Be to, sveikinimų metu reikėtų ir nepulti bučiuoti jaunųjų, o ypatingai – nuotakos. Tokia taisyklė, pasak Teresos, yra griežta todėl, kad gali sugadinti ne tik jaunosios makiažą, tačiau ir išpurvinti suknelę ar baltus jaunikio marškinius:
„Kitos moterys ateina irgi pasidažiusios, todėl labai dažnai tenka nuo jaunųjų plauti lūpdažius arba pudras, kurios lieka prisilietus apsikabinant ar bučiuojantis.
Juos būna labai sunku nuvalyti, todėl geriau yra palaikyti atstumą, gražiai paspausti ranką, o jeigu labai norisi apsikabinti – stengtis nesutepti jaunųjų rūbų. Dažnai jaunieji po ceremonijos turi asmeninę fotosesiją, todėl neretu atveju tenka plauti makiažo likučius ir viską tvarkyti (juokiasi).“
Šventės svečiai
Planuojant vestuves tikru galvos skausmu tampa ir vestuvių svečių sąrašo dėliojimas. Dažnai nutinka taip, kad jaunieji į vestuves kviečia tolimiausius giminaičius, su kuriais nepalaiko ryšių, tačiau nenori pasirodyti nemandagūs.
„Vestuvių laikas“ planuotoja pasakoja, kad šventės organizatorėms neretai tenka susidurti su šiuo jaunųjų klausimų, kaip jie turėtų elgtis, kuomet su žmonėmis nebendrauja, tačiau, visgi, į šventę juos kviesti reikia:
„Tokius sprendimus reikėtų priimti individualiai. Mes, kaip planuotojos, galime tik pasakyti, kad jeigu vestuves darote už savo pinigėlius, spręsti turėtumėte patys.
Būna tokių atvejų, kad prie šventės prisideda ir tėvai, kurie nori ar nenori, tačiau turi įtakos svečių sąrašui. Tokiais atvejais jie kviečia ne jauniesiems artimus žmones, tačiau sau. Visgi, tai yra šeimyninis vidinis reikalas, kurį reikėtų išspręsti gražiai tarpusavyje.“
Kitas klausimas, kuris dažnai iškyla planuojant vestuves – ką daryti su svečių vaikais. Neretai jaunieji į vestuves renkasi kviesti asmenis be vaikų ne todėl, kad jų šventėje matyti nenori, tačiau stengiasi, kad kiekvienas svečias turėtų progą kuo labiau atsipalaiduoti.
„Pati esu trijų vaikų mama ir turiu šiuo klausimu, ką atsakyti. Jauniesiems rekomenduoju pagal galimybes svečių paprašyti, kad šie vakaro metu galėtų kuo daugiau atsipalaiduoti ir nereikėtų lakstyti paskui vaikus.
Kartais šventės vietos būna prie vandens, kur nesaugu mažiems vaikams, o tuomet svečiai, nors ir yra vestuvėse, tačiau nuolatos kažkur bėgioja. Visuomet informuoju jaunuosius, kokie sunkumai gali kilti.
Yra tekę būti vestuvėse, kuomet atėję į šventę su vaikais svečiai kreipėsi į mane, kad prižiūrėčiau jų vaiką. To padaryti negaliu, nes vestuvėse esu visai kitu tikslu, o ir neduok, Dieve, kažkas nutiktų svetimam vaikui. Sprendimas tokiu atveju būtų auklė, kuri ir pati smagiai leis laiką, ir vaikas jausis komfortiškai. Jeigu vaikai vyresni – jaunieji dažnai pasamdo ir animatorius“, – teigia T. Ulozienė.
Dovanos
Kad vestuvėse netektų raudonuoti, visuomet verta atidžiai paskaityti kvietimą, kas jame yra rašoma ir ko prašo jaunavedžiai. Jame dažniausiai pateiktos užuominos ne tik, koks turėtų būti aprangos kodas, tačiau ir ko tikisi gauti dovanų:
„Vis dėlto svečiai turėtų vadovautis tuo, kas yra parašyta kvietime. Jeigu parašytas aprangos arba spalvos kodas, jeigu nurodytas vokelis arba nedovanoti gėlių – to ir reikėtų laikytis bei ateiti į šventę taip, kaip paprašė jaunieji. Jeigu kvietime niekas nepaminėta – visuomet galima pasiklausti jaunųjų ir jeigu jie neprieštarauja, tuomet sprendimus galite priimti patys.“
Dažnai jaunieji kvietime nurodo, kad sveikinimus priima ir vokeliu, kad svečiams netektų sukti galvos, ką padovanoti jauniesiems. Šioje vietoje kyla didžiausias klausimas – kokią sumą į jį reikėtų įdėti? Nors tikslios sumos, kurią reikėtų dėti į vokelį Teresa negali pasakyti, tačiau moteris pateikia kelis aspektus, kuriais reikėtų vadovautis:
„Einant į šventę reikėtų pasidomėti, pirmiausiai, kur ji vyks ir įvertinti vietos brangumą, išskirtinumą. Taip galima, pasidomėjus, pasiskaičiuoti, kiek kainuoja šventės vietoje vakarienė ir kitos pramogos. Jeigu norite susimokėti tik už vakarienę bus viena suma, o jeigu jauniesiems norite pridėti ir dovaną, tuomet suma bus kiek didesnė.
Kartais išlaidos ir dovanos suma gali būti mažesnė priklausomai nuo to, kur vyksta šventė – restorane, kavinėje ar panašiai. Jeigu vykstate į jums svarbių asmenų šventę, tuomet galite padovanoti sumą, kuri ne tik atperka vakarienę, tačiau ir būna kaip dovana.“
