Pasak dermatovenerologės Viktorijos Vaičiūnienės, saulė odai kenkia ištisus metus, tačiau ypatingai pavasarį, kuomet po tamsaus žiemos periodo pasirodo pirmieji spinduliai, saulė pridaro daugiausiai žalos, kadangi žmonės išsiilgę jų skuba degintis ir ne visuomet tą daro atsakingai, pamiršę visas apsaugines priemones.
„Be to, per žiemą mūsų odoje nunyksta apsauginis pigmentas – melaninas, dėl to oda tampa neapsaugota nuo UV spindulių, kurie tuomet skverbiasi giliau, pažeisdami ne tik odos paviršių, bet ir gilesnius odos sluoksnius. Taip yra sukeliamas odos nudegimas“, – priduria paaiškindama.
Štai ką būtina žinoti
Pasiteiravus, ką turėtume kiekvienas su savimi turėti vykdamas mėgautis saulės voniomis prie vandens telkinių, pašnekovė sako, kad pirmiausiai visuomet verta prisiminti kelias taisykles.
„Nereikėtų būti tiesioginiuose saulės spinduliuose pačiu kaitriausiu dienos metu, nuo 11 iki 16 valandos. Taip pat, prieš išeinant iš namų, likus 20-30 min. reikėtų pasitepti pakankamu kiekiu apsauginio kremo nuo UV spindulių, nepamiršti galvos dangalų, akinių nuo saulės, pakankamo kiekio geriamo vandens.
Jei būnate paplūdimyje, reikėtų pasirūpinti ir skėčiu nuo saulės, o apsauginį kremą pakartotinai tepti kas dvi valandas ar suprakaitavus, nusimaudžius. Jei nenaudojate galvos dangalų, rekomenduoju pasirūpinti kosmetikos priemonėmis plaukams su UVS filtrais – saulė pažeidžia ne tik odą, bet ir plaukus!“ – primena gydytoja dermatovenerologė.
Pasak V. Vaičiūnienės, jeigu nenaudojate jokios apsaugos nuo saulės, jos spinduliais saugiai galite pasimėgauti apie 10-15 minučių. Tačiau, jeigu saulės atokaitoje planuojate būti ilgiau, tuomet derėtų atsakingai pasirūpinti apsauginėmis priemonėmis ir jas naudoti taisyklingai.
Lygiai taip pat reikėtų nepamiršti, kad apsaugą nuo saulės reikia reaplikuoti maždaug kas dvi valandas arba nusimaudžius, suprakaitavus:
„Veidui, plaštakoms, dekoltė rekomenduojama naudoti SPF 50, kitoms sritims gali pakakti ir SPF 30. Svarbu suprasti, kad apsauga nuo saulės reikalinga ne tik tada, kai keliaujame atostogų į saulėtus kraštus, bet ir būnant sode, darže.“
Niekam nėra paslaptis, kad vasarą daugumos tikslas yra graži, įrudusi lygi oda. Dėl šios priežasties visuomenėje egzistuoja gajus mitas, kad norint įgauti įdegį to nepavyks padaryti naudojant apsaugą nuo saulės. Pasiteiravus, ar taip yra iš tikrųjų, gydytoja teigia:
„Naudodami apsauginius kremus nuo saulės mes apsisaugome nuo odos nudegimo, o ilgalaikėje perspektyvoje nuo ikivėžinių, vėžinių odos susirgimų, ankstyvo senėjimo. Vis dėlto, per ilgesnį laiką oda vis tiek kiek parus, nes odoje ims gamintis apsauginis pigmentas – melaninas.
Šiais laikais vis daugiau žmonių supranta, kad stipriai įdegusi oda nėra nei sveika, nei madinga.“
Ką daryti nudegus odą?
Tačiau kartais nutinka ir taip, kad nuo kandžių saulės spindulių apsisaugoti nepavyksta, o tuomet į pagalbą tenka rinktis priemones, kurios padės nuraminti odą patyrus nudegimus.
Pasak dermatovenerologės, nuraminti nudegusią odą galime šaltais kompresais arba ilgesnėmis maudynėmis vėsiame duše. Vėliau reikėtų odą gerai sudrėkinti.
„Ant nudegusios odos nereikėtų tepti riebių kremų, vazelino ar sviesto, nes tai tik dar labiau sulaiko šilumą odoje ir stipriau ją žaloja. Vaistinėse gausu įvairių drėkinančių kremų, losjonų, putų su alijošiumi, pantenoliu, kurie skirti naudoti po nudegimo. Svarbu prisiminti, kad odą drėkinti reikėtų ne tik iš išorės, tačiau ir iš vidaus, geriant pakankamą kiekį skysčių“, – primena pašnekovė.
Neretai raminti nudegusią odą žmonės bando ir ant kūno tepdami namines priemones – jogurtą, grietinę, kefyrą ir panašiai. Visgi, gydytoja dermatovenerologė įspėja, kad taip elgtis nereikėtų ir vietoje liaudiškos medicinos patarimų vertėtų pasitikėti tam specialiai sukurtomis priemonėmis.
„Kartais, norėdami sau padėti, galime prisišaukti didesnę bėdą ir ant pažeistos odos tepdami neaišku ką, užnešti infekciją“, – priduria ir įspėja gydytoja V. Vaičiūnienė.