Be ženklaus paslaugos augimo, Prancūzijoje stebima dar viena tendencija – vazektomiją atliekančių vyrų amžius mažėja. Fiksuojama, kad pacientų iki 40 metų amžiaus grupėje padaugėjo nuo 24,2 proc. iki 42 proc. Padvigubėjo ir vyrų iki 30 metų grupės rodikliai. Visgi skaičiuojama, kad atliktos procedūros vėliau gailisi apie 6-7 proc. vyrų, ypač tarp tų, kurie neturėjo vaikų.
Portalo „Voxeurop“ duomenimis, Prancūzijoje skiriamas privalomas keturių mėnesių apsisprendimo terminas, kurio negalima sutrumpinti – tiek laiko turi praeiti nuo vyro apsprendimo iki operacijos atlikimo. Valstybės lėšomis procedūra nėra kompensuojama.
Jaunesnė karta laužo stereotipus
Pasak portalo „Der Standard“ žurnalisto Kim Son Hoang, vazektomija populiarėja tiek Vokietijoje, tiek Austrijoje. Nors pastarojoje nėra oficialios statistikos apie atliekamas operacijas, tačiau apytiksliai manoma, kad šalyje kasmet atliekama nuo 30 iki 50 tūkst. vazektomijų. Tokie patys rodikliai ir Vokietijoje, kur procedūros populiarumas auga jau daugiau nei du dešimtmečius.
„Nors vazektomijos išlaidos nėra kompensuojamos ir siekia nuo 690 iki 800 eurų, tačiau vis daugiau vyrų tam ryžtasi. Visgi, šalyje įvesti saugikliai, todėl vazektomijos procedūra gali būti atliekama ne jaunesniems nei 25 metų asmenims“, – teigė žurnalistas.
Tuo metu Ispanijos urologijos asociacijos Andrologijos grupės koordinatorius Josepas Torremadé atkreipė dėmesį, kad keičiasi visuomenės požiūris į procedūrą ir vis daugiau vyrų aktyviai įsitraukia į šeimos planavimą, todėl jaučia atsakomybę lygiavertiškai rūpintis apsaugos priemonėmis. Pasak specialisto, Ispanijoje vazektomijos paklausa ženkliai auga ir pastaraisiais metais jau aplenkė moterims atliekamas kiaušintakių perrišimo procedūras.
„Šiai evoliucijai galėjo turėti įtakos vyriškumo ir tėvystės suvokimas visuomenėje, taip pat administraciniai sprendimai dėl šeimos planavimo. Socialinis draudimas padengia vazektomijų išlaidas, tačiau kai kuriuose regionuose būtina atitikti reikalavimus, pavyzdžiui: turėti du ar daugiau vaikų ir būti nuo 35 iki 55 metų amžiaus. Tie, kurie neatitinka šių reikalavimų, turi kreiptis dėl privačių gydymo paslaugų, kur ši operacija gali kainuoti apie 800 eurų“, – sakė J. Torremadé.
Lietuvoje reikėdavo psichiatro išrašo
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje vazektomija buvo atlikta 136 vyrams. Lietuvos urologų draugijos prezidentas, gydytojas-urologas Dr. Marius Kinčius pažymi, kad mūsų šalyje vazektomijos procedūros paklausa taip pat auga nors ir nėra tokia sparti, kaip užsienyje.
„Lietuvoje ši procedūra populiarėjanti. Jaunesnės kartos vyrai mato kaip plačiai vazektomija paplitusi Skandinavijoje, kitose šalyse. Jie jau žino, kad procedūra pakankamai paprasta, kad vėliau ji gali būti atstatoma, todėl tikrai sulaukiame daug susidomėjimo“, – teigė gydytojas.
„Turbūt svarbu pažymėti ir tai, kad senesnės kartos chirurgai apskritai šių operacijų neatlikdavo, nes tai buvo traktuojama kaip funkcijos praradimas. Be to, pavyzdžiui, prieš 15 metų Lietuvoje, norint atlikti vazektomiją vyras turėdavo gauti net psichiatro išvadą. Dabar to nėra, viskas laisviau“, – pridūrė jis.
Pasak M. Kinčiaus, Lietuvoje procedūrą vis dar renkasi vyresnio amžiaus pacientai, tai nėra plačiai paplitusi mada tarp jaunimo. Taip pat medikas pažymi, jog urologai prieš atlikdami vazektomiją bendrauja su pacientu, bando išsiaiškinti, ar vėliau dėl sprendimo nebus gailimasi.
„Stengiamės atkalbėti ar neatlikti operacijos jei vyras dar jaunas, turi vieną vaiką ar neturi jų visai. Tai nėra skirta jauniems. Sakyčiau, procedūra galima nuo 35 metų ir vyresniems, pastovias partneres turintiems ir daugiau vaikų nebeplanuojantiems vyrams“, – pastebi pašnekovas.
Kompensacijos nėra numatytos
SAM duomenimis, Lietuvoje diskusijos dėl savanoriškos sterilizacijos chirurginiu būdu – paprasčiau vadinamos vazektomija – vyksta, tačiau sprendimų dar teks palaukti. Ministerija praėjusiais metais parengė procedūros organizavimo tvarkos aprašo projektą, tačiau pateikus jį suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei, derinimas užtruko.
„Gautos pastabos, nuomonės, pasiūlymai reikalauja gilesnės diskusijos su specialistų ir nevyriausybinių organizacijų bendruomenėmis, nes yra labai prieštaringi“, – teigė SAM.
Ministerija pažymi, kad projekte aprašyta procedūros eiga, sąlygos, paciento informuotumo klausimai, o taip pat pažymėta, kad vazektomija nebus apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) lėšų. Išimtys taikomos tik esant medicininėms indikacijoms. Visais kitais atvejais pacientas privalo susimokėti savo lėšomis. Viešai prieinamais duomenimis, Lietuvoje vazektomija kainuoja nuo 400 iki 700 eurų, kartais gali perkopti ir 1 tūkst. ribą.
Ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje daugiau dėmesio skiriama priešingai krypčiai – gimstamumo skatinimui ir pagalbinio apvaisinimo paslaugų plėtrai. Pasak jų, prie vazektomijos projekto bus grįžta atsižvelgiant į tolimesnius prioritetus ir darbų aktualumą.
Šis turinys parengtas ELTA, dalyvaujančios Europos iniciatyvoje PULSE, kuria yra palaikomas tarptautinis žurnalistų bendradarbiavimas. Prie straipsnio prisidėjo Ispanijos naujienų portalas „El Confidencial“, Austrijos naujienų portalas „Der Standard" ir Prancūzijos naujienų portalas „Voxeurop“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
