Vaistažolininkas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas ir knygų „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ bei „Vaistažolių pasakos. Ir sveikatos receptai visai šeimai“ autorius Marius Lasinskas sako, kad vieni žmonės gimsta apdovanoti stipriu imunitetu, o kitiems jį reikia užsitarnauti kasdienine mankšta, sveika mityba, tinkamu dienos ritmu, prasminga veikla ir nuoširdumu.
„Jeigu mes žiūrėsime į imunitetą plačiąja prasme, tuomet mums gali padėti daug puikių natūralių būdų: vaistažolių, mineralų, garsų, spalvų, kvapų, judesio ir kitos terapijos. Tačiau jeigu mes savo organizmą laikysime tik kaip fizinį kūną, tuomet atėjus šaltajam laikotarpiui, skubėsime ieškoti tos stebuklingos piliulės, kuri viską mums sutvarkytų vienu ūpu – teks nusivilti.
Vaistažolės, tinkami maisto papildai – iš tiesų gali padėti palaikyti ar sustiprinti imunitetą, bet pirmiausiai reikia nusipelnyti jų pagalbos – t.y. suprasti tikrąsias jūsų negalavimų priežastis ir su jomis tvarkytis, tuomet augalai padės tiek, kiek galės. O vaistažolių, stiprinančių imunitetą yra apstu: šlamagraižė leuzėja (šaknys), rausvoji rodiolė (šaknys), siauralapis gaurometis (žolė ar lapai), juoduogis šeivamedis (termiškai apdorotos juodos uogos, žiedai) ir kiti“, – sako M. Lasinskas.
Ką daryti susirgus?
Visgi, jeigu jūsų imunitetas neatsilaikė prieš peršalimą ar gripą, neskubėkite griebtis vaistų – jums gali padėti ir natūralios priemonės iš gamtos.
„Jeigu taip jau nutiko, kad pas jus apsilankė peršalimas ar gripas, tuomet prašykite pagalbos pas šiuos vaistinius augalus, kurios susirinkote vasaros metu: liepų, juoduogių šeivamedžių žiedai, čiobrelių, raudonėlių, vingiorykščių žolė ir kiti. Šie naudingi augalai padės ir esant aukštai temperatūrai.
Tik prisiminkite, kad aukšta temperatūra yra nuostabi dovana organizmo imunitetui įsijungti pilnomis jėgomis, todėl nederėtų jos mažinti, kol ji atlieka savo darbą (iki 39 oC). O jeigu vasaros metu nespėjote prisirinkti vaistažolių, nenusiminkite – ir dabar galite rasti naudingų augalų: krienų, kiaulpienių, varnalėšų, raugerškių šaknys, šermukšnių, šaltalankių uogos, pušų, eglių, kadagių spygliai – yra puikūs pagalbininkai užklupus žiemos negandoms“, – nurodo vaistažolininkas.
Jis pateikia ir senovinė receptą nuo gripo. Jam reikės 10 gramų juoduogių šeivamedžių žiedų, 10 gramų liepų žiedų ir 10 gramų čiobrelių žolės. Lygiomis dalimis sumaišykite minėtas vaistažoles.
„1-2 arbatiniai šaukšteliai džiovintos smulkintos žaliavos 1 stiklinei karšto vandens (apie 90oC). Uždengus palaikykite 10-15 min. Gerkite 1-2 stiklinės per dieną atsigėrimui, 3-4 stiklinės sveikatinimuisi, 5-6 stiklinės esant ūmiai ligai, pavyzdžiui, gripui. Galite gerti su medumi (vis palaižant iš šaukštelio) arba skiesti su natūraliomis sultimis. Trukmė – 21 diena arba kol pasveiksite“, – pataria knygų apie vaistažoles autorius.
Kas padeda nuo slogos?
„Peršalimo ligas dažnai lydi sloga, tai natūrali organizmo apsauginė reakcija, kurios dėka norima pašalinti tai, kas svetima ir nereikalinga. Tačiau dažnai ji sukelia nemalonius pojūčius ir trukdo išsimiegoti.
Tam gali padėti kvapnios vaistažolės: čiobrelių, raudonėlių, tramažolių žolė, juoduogių šeivamedžių žiedai, mėtų lapai ir kt. Čia reiktų prisiminti ir senuosius liaudies receptus, kurie vis dar puikiai veikia: supjaustykite du didelius svogūnus smulkiais gabalėliais ir sudėkite į lėkštę, kurią laikysite visą naktį netoli galvos.
Maloniai nustebsite, kaip toks paprastas metodas gali padėti išsimiegoti. Kas nenori svogūnų pjaustyti, galite išbandyti eterinių aliejų teigiamą poveikį, šiam tikslui tiks: pušų, kadagių, eukaliptų ir kiti kvapnūs aliejai“, – nurodo vaistažolininkas.
Dienos metu norėdami atsikratyti slogos su maistu valgykite šviežių krienų košeles, nes krienai – vieni stipriausių gamtos antibiotikų. Jie padės ir esant gerklės skausmui.
„Reikėtų krienų sultis labai praskiesti su vandeniu (santykiu 1:20) ir skalauti burną, arba tiesiog valgyti krienų košelę su maistu. Vaistinio šalavijo lapai, pušų spygliai, medetkų žiedai taip pat padės esant gerklės skausmui – pasigaminkite jų arbatas ir lėtai gurkšnokite, arba skalaukite gerklę“, – pataria M. Lasinskas.
Keli patarimai dėl nemigos
Rudenį atvėsus ir anksti temstant žmones kamuoja dar dvi dažnos problemos: slogi nuotaika ir nemiga.
„Vasarą daug saulės ir šilumos, o atėjus rudeniui diena trumpėja ir žmogus tarsi išsigąsta, kas dabar bus... Šis metas moko pačiam susikurti šviesos žiburėlį savo širdyje ir dar kitam pašviesti, todėl vieni to imasi, o kiti pasiduoda niūriai nuotaikai. Vieni mąsto taip: „va, jau ateina žiema su šalčiais“, o kiti sako: „na štai, jau vis arčiau pavasaris su saulute“, – sako M. Lasinskas.
Vaistažolininkas sako, kad yra ir augalų, kurie padės lengviau priimti šiuos metų laikų pokyčius. Tai siauralapis gaurometis, paprastoji jonažolė, vaistinė juozažolė (isopas), augalai adaptogenai (leuzėja, rodiolė, citrinvytis, eleuterokokas, ženšenis ir kt.) – jie gerina nuotaiką, tonizuoja.
„O štai vaistinį valerijoną, paprastąją sukatžolę, vaistinę melisą, vaistinę medetką, mėtas – galima gerti miegui gerinti 30-60 min. prieš einant gulti“, – pataria jis.
Minėtus augalus galima gerti atskirai po vieną (tuomet gerti 7 dienas ir 3 dienas daryti pertrauką) arba daryti mišinius (juos gerti 21 dieną, o po to 7 dienų pertrauka).
„Tik prisiminkite, kad šaknys ruošiamos su šaknimis, o žolė su žole, nes kitu atveju vanduo neištrauks geriausių biologiškai aktyvių medžiagų. Vaistažolių įsisavinimą pagerina medus, todėl naudokite jį, ypač gerai esant šaltajam laikotarpiui. Vaikams irgi tinka minėtai augalai, tik reikia vartoti mažesnius kiekius, kurie paskaičiuojami pagal amžių.
Pabaigai – sveikata ir imunitetas duotas mums kaip didžiausia dovana, tačiau ja turime rūpintis kiekvieną dieną bent po truputį, tuomet ji džiugins mus ir galėsime dar daug gražių darbų nuveikti vardan visų žmonių sveikatos ir gerovės“, – šypsosi vaistažolininkas M. Lasinskas.
