„Tai, kas individualiai padėdavo žmonėms pasijusti tvirčiau ankstesnėse krizinėse situacijose, karantino metu veikė tik pirmąsias tris savaites: darbas, knygų skaitymas, bėgiojimas, maisto gaminimas ar užsiėmimas kita mėgstama veikla.
Kai šie resursai išsenka, atsigręžiama į specialistus, ir tai yra sveikintina, nes pagalbos ieškojimas krizės akivaizdoje – brandaus žmogaus požymis“, – sako psichologė Rosita Pipirienė.
Trijų „B“ iššūkis – kas tai?
Pasak psichologės, karantino metu išties daug žmonių nuotoliniu būdu ieško psichologinės pagalbos, ir tai rodo, kad vis daugiau žmonių Lietuvoje nebesigėdija kreiptis į šiuos specialistus. Ji sako, kad paskelbus karantiną, kaip ir bet kokiose kitose krizinėse situacijose, žmonės susidūrė su taip vadinamais trimis „B“: beviltiškumu, beprasmiškumu ir bejėgiškumu, rašoma pranešime spaudai.
„Beviltiškumas ir beprasmiškumas ateina pirmi, ir žmonės dažniausiai patys savo jėgomis sėkmingai su jais susidoroja. Beviltiškumą įveikti padeda viltis, kad tai laikina situacija, kad vieną dieną viskas bus gerai, kartais pagelbėja net paprastas pokalbis su draugu.
Beprasmiškumas keičiamas prasmės ieškojimu darbe, užsiimant mėgstama ar altruistine veikla, pagalba kitiems. Tačiau kai krizinė situacija užsitęsia, ateina bejėgiškumas, su kuriuo be specialisto pagalbos susidoroti jau ganėtinai sudėtinga, tad žmonės ir naudojasi psichologų konsultacijomis“, – tvirtina R. Pipirienė.
Draudikai pastebi, kad psichinės sveikatos specialistų paslaugomis pastaruoju metu vis dažniau naudojasi darbingo amžiaus asmenys, tam naudojantys papildomo sveikatos draudimo lėšas.
„Sveikatos draudimas Lietuvoje yra viena geidžiamiausių darbuotojų motyvavimo priemonių – per tris šių metų mėnesius šalies įmonės tam skyrė 15,5 mln. eurų, tai 17 proc. daugiau tuo pačiu periodu pernai.
Karantino metu sulaukėme daug apdraustų darbuotojų klausimų dėl galimybių sveikatos draudimo lėšomis kompensuoti psichinės sveikatos specialistų konsultacijas“, – sako draudimo bendrovės BTA Asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas.
Didėja ir emocinės pagalbos poreikis
Pastaruoju metu išaugo emocinės pagalbos poreikis. Pasak Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacijos vykdančiojo direktoriaus Tomo Baranovo, jau pirmosiomis karantino savaitėmis besikreipiančiųjų padaugėjo apie 70 proc.
„Šiuo metu vis daugiau žmonių konsultuojasi tiesioginių pokalbių internetu būdu, pastebime ir ilgėjantį konsultacijos laiką – paskambinę ar į internetinį pokalbį prisijungę žmonės labiau nori išsipasakoti, užduoda daugiau klausimų ir neskuba atsisveikinti“, – sako T. Baranovas.
Psichologų konsultacijos išliks aktualios
PSO atkreipia dėmesį, kad šiuo sudėtingu metu atsakingos institucijos psichologinei visuomenės sveikatai turėtų skirti ne mažiau dėmesio nei viruso plitimo sustabdymui. Žmonėms, jaučiantiems nuolatinį nerimą, susierzinimą, pyktį ar išgyvenantiems panikos atakas, organizacija rekomenduoja nedelsti ir kreiptis pagalbos į specialistus.
Dalis žmonių Lietuvoje pirmiausia bando patys susidoroti su iškylančiais psichologiniais sunkumais, tad tokiu metu praverčia profesionalų parengtos rekomendacijos.
„Pavyzdžiui, Austrijos psichologų asociacija išplatino patarimus, galinčius padėti lengviau išgyventi šį beprecedentį laikotarpį ir išlaikyti psichologinę pusiausvyrą.
Pirmiausia patariama nuosekliai laikytis kasdienės dienotvarkės, nes tai suteikia saugumo jausmą ir padeda susitelkti, taip pat svarbu fizinė veikla, kurios teigiamas poveikis psichinei savijautai žinomas jau seniai, dažnas bendravimas su artimaisiais ne tik telefonu, bet ir vaizdo skambučiais“, – vardija draudimo bendrovės atstovas.
Psichologė R. Pipirienė pastebi, kad net ir pasibaigus karantinui į įprastą gyvenimo ritmą negrįšime per dieną, tad ir psichologų konsultacijos išliks aktualios.
„Žmogaus psichika nesikeičia akimirksniu. Kurį laiką po karantino dar gali būti jaučiamas nerimas dėl grįžimo į naują kasdienybę, gali iškilti sunkumų prisitaikant prie naujos realybės, galime jaustis sutrikę. Emociškai kurį laiką dar būsime atsargesni ir labiau pažeidžiami“, – svarsto R. Pipirienė.
