„Šiuo metu visi jaučiame nuolatinę įtampą dėl koronaviruso grėsmės ir įkalinimo tarp keturių sienų, baimę netekti darbo. Be to, šaldytuvas varstomas dažniau, o jame nebūtinai tik patys naudingiausi sveikatai produktai. Stresas, daug cukraus ar gyvulinių riebalų turintis maistas, antsvoris ir fizinės veiklos trūkumas yra faktoriai, galintys sukelti cholesterolio didėjimą“, – sako vaistininkas Kęstutis Beržinis.
Jis teigia, kad padidėjus cholesterolio kiekiui organizmas paprastai ima siųsti ženklus, tereikia juos laiku pastebėti ir sureaguoti. Gelsvai rudi mazgeliai, susiformavę delnuose, aplink kelius, alkūnių sąnarius ar akių vokus – cholesterolio kiekio padidėjimą išduodantys požymiai. Taip pat gali susiformuoti pilkšvas žiedas akies ragenos periferijoje.
„Dažniausiai padidėjusia cholesterolio koncentracija kraujyje žmonės skundžiasi pavasarį arba grįžę iš atostogų, kai leidžia sau valgyti daugiau saldaus, riebaus ar greito maisto, taip pat kai mažiau juda. Dėl netinkamos mitybos atsiradęs antsvoris gali sukelti insulino perteklių, sukuriantį uždegiminį foną bei lėtinį uždegimą, o su juo kovoti organizmas bando gamindamas daugiau cholesterolio“, – tikina K.Beržinis.
Nors dažniausiai padidėjęs cholesterolio kiekis siejamas su antsvoriu, šiai taisyklei irgi būna išimčių. Vaistininkas paminėjo atvejį, kai prieš keletą metų į vaistinę atlikti bendrojo cholesterolio matavimų užsuko dvi pagyvenusios moterys.
„Viena iš jų buvo itin liekna, kitai gerokas antsvoris net kėlė dusulį. Pirmoji viskuo piktinosi, o antroji savo eilės laukė su šypsena. Ir būtent pastarosios cholesterolio lygis buvo geras, o moters, kuri akivaizdžiai įsileidžia į gyvenimą per daug streso, – aukštesnis. Šis pavyzdys tik patvirtina, kad cholesterolio pertekliaus priežasčių yra daug, o šio rodiklio vertinimas negali būti vienareikšmiškas“, – aiškina specialistas.
„Blogasis“ ir „gerasis“
Cholesterolis yra žmogui gyvybiškai būtina medžiaga ir jis skirstomas į „gerąjį“ (DTL) ir „blogąjį“ (MTL).
„Šie pavadinimai sąlyginiai, nes žmogui reikalingos abi rūšys. Problemos prasideda tada, kai organizme atsiranda jų disbalansas – turime daug „blogojo“ ir mažai „gerojo“ cholesterolio. Kuo didesnė „gerojo“ cholesterolio koncentracija kraujyje, tuo labiau sumažėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika“, – teigia vaistininkas.
Anot jo, ypač svarbu nuolat atlikti ne tik bendrojo cholesterolio tyrimus, bet ir nustatyti „blogojo“ bei „gerojo“ cholesterolio koncentraciją kraujyje, o nukrypimus nuo normų stengtis pastebėti ir koreguoti kuo anksčiau.
Bendrojo cholesterolio norma yra 5 milimoliai litre (mmol/l), o „blogojo“ – 3 mmol/l. Rekomenduojama „gerojo“ cholesterolio koncentracija kraujyje neturėtų būti mažesnė nei 1 mmol/l.
Netikėkite mitais
Pastaruoju metu internete pradėjo sklisti klaidinanti informacija, neva kraujospūdį mažinantys vaistai daro neigiamą poveikį užsikrėtusiems koronavirusu. Tai kelia nerimą medikų bendruomenei. Lietuvos kardiologų draugija ir Lietuvos širdies asociacija pateikė rekomendacijas gyventojams, kuriose paneigė skleidžiamos informacijos prielaidas ir nurodė pacientams vartoti prižiūrinčio gydytojo išrašytus vaistus.
Naujininkų poliklinikos vidaus ligų gydytojas Jonas Kastys akcentuoja, kad reguliariai turi būti geriami visi širdies bei kraujagyslių ligų profilaktikai ir gydymui skirti vaistai.
„Po persirgto insulto ar infarkto visą gyvenimą išlieka didžiulė pakartotino kardiovaskulinio įvykio tikimybė, todėl tokiam pacientui reikalinga ilgalaikė ir nuolatinė insulto bei miokardo infarkto profilaktika cholesterolį mažinančiais statinų grupės preparatais. Savavališkai nutraukus ar sustabdžius bet kokių gydytojo išrašytų vaistų vartojimą, rizikuojama savo sveikata, todėl pirmiausia norėčiau paraginti pasikliauti medikų patirtimi, o ne internete sklindančiais mitais“, – įspėja J.Kastys.
Kam būtina gerti vaistus
Pasak gydytojo, paciento stebėsena ir cholesteroliui mažinti skirti vaistai paprastai yra skiriami 4 skirtingų tipų pacientams. Pirmieji, kurių „blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje yra lygus arba viršija 3 mmol/l ir kurie turi didelės širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Pagrindiniai didelės rizikos veiksniai yra vidutinio sunkumo lėtinė inkstų liga, 1 ar 2 tipo cukrinis diabetas be organų taikinių pažeidimo. Apskaičiuotas rizikos balas mirti nuo širdies bei kraujagyslių ligų per 10 metų yra 5–10 proc.
Antrajai grupei priklauso asmenys, kurių „blogasis“ cholesterolis lygus ar viršija 1,8 mmol/l ir kurie turi labai didelės širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Šiems rizikos veiksniams priskiriamas bent kartą įvykęs miokardo infarktas, ūminis išemijos sindromas, koronarinė revaskuliarizacija, perkutaninė vainikinių arterijų intervencija, vainikinių arterijų jungčių operacija ar kitos revaskuliarizacijos procedūros. Taip pat – insultas ar praeinantis smegenų išemijos priepuolis, periferinių arterijų liga, kita diagnozuota širdies ir kraujagyslių liga, 1 ar 2 tipo cukrinis diabetas su organų pažaida, sunkus inkstų funkcijos nepakankamumas. Rizikos balas numirti nuo širdies ir kraujagyslių ligos yra lygus ar didesnis nei 10 proc.
Trečioji pacientų grupė – tie, kuriems nustatyta ankstyvosios širdies bei kraujagyslių ligos anamnezė ir jei jų „blogojo“ cholesterolio kiekis lygus ar viršija 5 mmol/l. Ketvirtajai grupei priskiriami pacientai, kurių „blogasis“ cholesterolis lygus ar viršija 3 mmol/l, jų rizikos balas numirti nuo širdies ir kraujagyslių ligos per 10 metų yra 1–4 proc.
Ką turėtų žinoti pacientai?
„Pacientai pirmiausia turėtų suvokti, kad savavališkai nutraukdami bet kokių būtinų vaistų vartojimą jie rizikuoja savo sveikata, – sako J.Kastys. – Cholesterolio koncentracija kraujyje nebevartojant vaistų vėl pradės didėti, o tai reiškia, kad neišvengiamai augs ir pirmojo ar pakartotinio miokardo infarkto arba insulto rizika, kitų širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė.“
Net jei žmogus mano besijaučiantis gerai, tai nereiškia, jog jo būklė pagerėjo ar rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis sumažėjo. Ilgo vartojimo vaistai skiriami prieš tai gydytojui atlikus reikalingus tyrimus, taip pat rekomendavus kitų cholesterolio mažinimo priemonių, tokių kaip subalansuota mityba, fizinio aktyvumo didinimas, žalingų įpročių atsisakymas.
Gydytojas taip pat įspėja nenustoti vartoti jokių paskirtų vaistų, net ir pajutus retai pasitaikančių nepageidaujamų poveikių. Kilus abejonių dėl vaistų vartojimo ar šiems besibaigiant, reikėtų telefonu kreiptis į šeimos gydytoją. Esant karantinui net ir receptiniai vaistai gali būti išrašomi nuotoliniu būdu.
Padės skaidulinės medžiagos
Gyventojams, kuriems nustatytas „blogojo“ cholesterolio padidėjimas, vaistininkas K.Beržinis rekomenduoja keisti mitybos įpročius, mesti svorį, atsisakyti netoleruojamų maisto produktų.
„Saikingas greitųjų angliavandenių vartojimas, sočiųjų riebalų vartojimo mažinimas ir hidrintų riebalų atsisakymas kartu su reguliariu fiziniu aktyvumu sukeltų teigiamą pokytį organizme. Į maisto racioną reikėtų įtraukti produktų, turinčių omega-3 riebalų rūgščių ir daug skaidulų: skumbrės, lašišos, menkių kepenų, riešutų, avokadų, linų sėmenų, maistinių kanapių. Taip pat rekomenduojama valgyti ryškių spalvų daržovių ir vaisių, kurių polifenoliai padeda kovoti su uždegimu“, – vardija K.Beržinis.
Jis atkreipia dėmesį į tai, kad vertėtų atsisakyti aliejaus, kuriame yra omega-6 riebalų rūgščių, mat šis organizme skatina uždegiminius procesus. Taip pat nevalia persivalgyti kiaušinių ar jaunų gyvulių mėsos, nes šie produktai tiesiog prisotinti cholesterolio.
K.Beržinis tikina, kad vartojant daugiau nei dviejų skirtingų rūšių maisto papildus ar cholesteroliui mažinti skirtus preparatus, reikėtų atkreipti dėmesį į jų suderinamumą su kitais vaistais.
Marta Litvinaitė
