Į Biržų kraštą iš Kupiškio Genovaitė atsikraustė prieš gerus aštuonerius metus. Čia jau apie trisdešimt metų gyveno jos vyras. Šioje vietoje auga ir dideliais medžiais išaugusi vyro sodinta beržų alėja, galybė įvairiausių augalų, ganosi gyvuliai.
Genovaitė teigia, kad jųdviejų sodyba yra prie pat Nemunėlio kranto. Anksčiau čia stovėjo ir dar kelios sodybos, tačiau dabar šeima vietovėje gyvena sau dviese, o iki artimiausio kaimyno tenka paeiti vieną kilometrą.
„Erdvės turime į valias. Visa mūsų teritorija išties didelė – 14 hektarų. Nesame profesionalai, ar praėję kokių mokslų, paprasčiausiai savo aplinkoje sodiname tai, kas mums patiems gražu, nereikalauja daug priežiūros ir yra daugiamečiai augalai. Stengiamės auginti kuo paprastesnius augalus, kurie nebijo šalčio, sudėtingų sąlygų, nes paprasčiausiai kitu atveju nėra kur jų įnešti peržiemoti“, – dalinasi.
Kuria jaukumą savo namuose
Anot G. Elmentaitės-Malakauskienės, vos tik persikėlusi gyventi pas vyrą, teritorijoje augo pačių įvairiausių augalų: serbentų, rožių, kadagių, įvairių krūmelių, kurie buvo išsimėtę po visą aplinką.
„Pasiūliau augalus susisteminti, kad jie nebūtų išsibarstę po visą pievą. Mestelėjau idėją apie kalniuką, ant kurio būtų smagu ką pasodinti, o kitą dieną iš darbo grįžusi tik matau, kad kalniukas supiltas ir vyras ragina eiti sodinti (nusišypso).
Galiausiai, susisteminus augalus, liko didelė pieva. Vyras užsiminė, kad atsibodo jam pjauti žolę, reikia kažką sodinti. Taip mums kilo mintis pasisodinti lysvėse gėlių, nes taip ir darbo bus mažiau, ir viskas gražiau atrodys, o ir dėl to įrėminimo labai patogu vaikščioti tarp augalų.
Be to, taip pasodinus gėles jos neišlipa iš lysvės rėmų, lieka jose. Jeigu reikia, kažką pakoreguojame, tad taip su tais augalais ir žaidžiame“, – dalinasi.
Genovaitė sako, kad jų sodas toli gražu nėra idealus, jame ir piktžolių, ir visokiausių daiktų. Ji sako, kad su vyru viską organizuoja taip, kad patiems būtų gražu. Išskirtinį aplinkos grožį bei jaukumą šeimos namuose sukuria ir gyvuliai, ant kurių pakabinti varpeliai.
Anot pašnekovės, tie, kas atvyksta į svečius, neretai apimti gerų emocijų neskuba iš čia išvažiuoti, tikina, kad jų namuose yra gera aura. Genovaitė svarsto, galbūt tai susiję ir su pačia aplinka, kurioje malonu leisti laiką.
„Nėra išlaižytas tas mūsų sodas, viskas čia labai paprasta. Mums jauku, smagu“, – priduria.
Augalų galybė
Be to, teritorijoje stovi ir Genovaitės rankdarbių studija, kurią praėjusiais metais savomis rankomis pastatė jos vyras ir taip įgyvendino žmonos svajonę. Įrengti studiją, kurioje šiuo metu moteris dirba, ilsisi ir organizuoja edukacijas, Genovaitės vyrui prireikė vos keturių mėnesių.
Pašnekovė šypsosi, kad atvykdamos į svečius jos klientės ar draugės pridovanojo tiek daug levandų, kad jų studijoje jau ir nebėra kur dėti. Be to, didžiulį levandų lauką šeima šiemet pasisodino ir savam grožiui, kurį įrėmino hortenzijomis:
„Liko vis dar daug ploto, tai pasodinome šimtą levandų, kurias aprėminome hortenzijomis ir rudenį dar sodinsime tulpes iš kraštų, kad atėjus pavasariui pirmiausiai žydėtų jos, o vasarą – levandos.
Mano vyrui be galo patinka rožės, turėjo pasisodinęs seną rožyną, kuris nuseno, virto kone erškėčiais. Padarėme naujas lysves ir pasodinome rožes.
Daug kas sako, kad akmenukais apdėti augalai yra negerai, kad spaudžiamos šaknys, tačiau mums tai labai pasiteisino ne tik rožėms, bet ir hortenzijoms, kurias patręšę rūgščia dirva, padėję mėšlo apdengėme agroplėvele ir akmenukais. Pavyzdžiui, hortenzijų jaunus sodinukus sodinome praėjusį pavasarį, vasarą jie jau žydėjo, o šiemet užaugo tiek, kad net virsta.“
Genovaitė sako, kad sode jie pasisodino ir išskirtinių hortenzijų, kurių taip pat labai lauks pražįstant. Visgi, pati gražiausia gėlė pašnekovei yra lelija, tad ir jų sodinukais visai neseniai papildė savo kolekciją.
„Projektų, ką dar turime ir norime sodinti, yra labai daug“, – nusišypso pridurdama.
