Manoma, kad reguliarus alkoholio gėrimas prisideda prie tam tikrų vėžio rūšių išsivystymo, nes kepenų, krūties, storosios žarnos ir burnos vėžys turi nustatytą priežastinį ryšį su alkoholio vartojimu. Tai daugiausia lemia acetaldehido, kancerogeninio etanolio metabolito, galinčio pakenkti DNR ir kitiems ląstelių komponentams, poveikis. Gėrimas taip pat gali sutrikdyti hormonų, tokių kaip estrogenai ir androgenai, reguliavimą. Tuo tarpu etanolis gali veikti kaip tirpiklis kitoms kancerogeninėms cheminėms medžiagoms, esančioms cigaretėse.
Norėdami apskaičiuoti alkoholio vartojimo įtaką vėžio vystymuisi, tyrimo autoriai išanalizavo duomenis apie alkoholio gamybą, pardavimą ir vartojimą kiekvienoje pasaulio šalyje 2010-aisiais. Pasak mokslininkų, turi būti „dešimties metų inkubacinis periodas tarp alkoholio vartojimo ir vėžio diagnozės“. Tai reiškia, kad vėžys, diagnozuotas 2020 m., greičiausiai bus susijęs su dešimtmečio senumo alkoholio vartojimo statistika.
Naudodamiesi šiais duomenimis, mokslininkai nustatė alkoholio suvartojimo kiekvienai šaliai įvertį, kurį jie palygino su pasauliniais vėžio atvejais 2020 m. Tai darydami jie galėjo padaryti išvadą, kad stiprus alkoholio vartojimas – tai reiškia, kad vartojama daugiau nei šeši alkoholiniai gėrimai per dieną – buvo susijęs su 346 400 vėžio diagnozių 2020-aisiais. Šis skaičius sudaro 47 procentus visų praėjusiais metais su alkoholiu susijusių vėžio atvejų.
Rizikingas gėrimas, kuris apima nuo dviejų iki šešių gėrimų vartojimą per dieną, sudarė dar 39 procentus visų tokių atvejų, o vidutinis alkoholio vartojimas, apibrėžtas kaip bet koks kiekis iki dviejų gėrimų per dieną, sudarė 14 procentų su alkoholiu susijusių vėžio diagnozių.
„Mes turime skubiai didinti įstatymų sudarytojų ir plačiosios visuomenės informuotumą apie alkoholio vartojimo ir vėžio rizikos ryšį, – paaiškino tyrimo autorė Harriet Rumgay. – Visuomenės sveikatos strategijos, tokios kaip sumažėjęs alkoholio prieinamumas, alkoholio produktų ženklinimas įspėjimu apie sveikatą ir prekybos draudimai, gali sumažinti alkoholio sukelto vėžio dažnumą.“
Skirstydami duomenis, mokslininkai pažymėjo, kad alkoholio vartojimas 2020 m. prisidėjo prie 189 700 stemplės vėžio, taip pat 154 700 kepenų ir 98 300 krūties vėžio atvejų. Šalis, kurioje nustatyta daugiausia su alkoholiu susijusių diagnozių, buvo Mongolija, kur dešimt procentų visų naujų atvejų 2020 m. gali būti siejami su alkoholio vartojimu. Kitame skalės gale – Kuveite, kuriame alkoholio vartojimas nėra populiarus, praktiškai nebuvo nustatyta su alkoholiu susijusių vėžio atvejų.
Tyrimo autoriai apskaičiavo, kad maždaug trys procentai naujų vėžio atvejų JAV praėjusiais metais buvo susiję su alkoholio vartojimu, tuo tarpu JK šis skaičius buvo artimesnis keturiems procentams.
Tyrėjų nuomone, šią statistiką reikėtų laikyti „konservatyviais vertinimais“, o faktinė vėžio našta, susijusi su alkoholio vartojimu, gali būti dar didesnė. Tačiau kadangi rengdami savo duomenis mokslininkai neatsižvelgė į rūkymą, jie pripažįsta, kad kai kuriuos iš šių atvejų galėjo sukelti ne alkoholis, o tabakas.