„TV pagalbos“ gelbėtojas Žilvinas Žitkus atskleidžia, kad su pirmu sniegu jų šeimoje prasideda švenčių laukimas, nes jų laukia tikrai nemažai – vos pasibaigus Kalėdoms, gruodžio 29 dieną, laukia žmonos gimtadienis, o atšventus Naujuosius metus – sausio 27 dieną – bus dukrelės gimtadienis.
„Dukrai sueis jau trys metukai, todėl ji jau puikiai supranta gimtadienio svarbą savo ilgame gyvenimo kelyje ir labai jo laukia. Nežinau, ar tas nuotaikas galima vadinti kalėdinėmis, bet sniego senių lipdymas ir rogutės kasdien sukuria ypatingą aurą. Kai krykštauja mažylė, džiaugiasi ir mūsų širdys“, – šypsosi jis.
Švenčių neskirsto
Žinomas vyras, sako, kad niekada nesusimąstė, kuri iš švenčių jiems yra svarbesnė – juk tarp jų tik vienas kalendoriaus lapelis.
„Galbūt praktikuojantiems katalikams skirtumai didesni, mums svarbiau astronominis reiškinys, juk saulės ir šviesos nuo Kūčių daugės. Keblu dėlioti ant svertų kas svarbiau Kūčios ar žmonos gimtadienis, Naujieji metai ar dukros gimtadienis.
Švenčių svarbą reiktų vertinti specialiu matuokliu šventės eigoje. Kuo jaukesnę, šiltesnę ją susikuriame, tuo daugiau džiaugsmo šventė dovanoja. Galėčiau išskirti Kalėdų rytmetį, jis nuo pat vaikystės yra ypatingas – dovanų dėžutės po spindinčia eglute ir vaikų nuostaba gavus lauktą dovaną yra jokiais reitingais neišmatuojama“, – juokiasi Žilvinas.
Jis atskleidžia, kad pas juos dovanas Kalėdų senelis visuomet nešdavo po gyva eglute, tačiau pernai pirmą kartą namuose atsirado dirbtinė eglė.
„Su amžiumi labai sustiprėjo pagarba gamtai, matomai kūnas jaučia, kad artėja metas, kai teks kompostuotis į trąšas. Iki pernai metų įsigydavome iš specializuotų ūkių, kelis kartus esame pirkę vazone. Viena iš dviejų sodybos kieme netgi prigijo.
Visgi, kokią eglę bepasirinktumėme, kaip ją bepuoštumėme savo namuose, tikrasis puošnumas yra miške. Gyvename užmiestyje, šalia miško, todėl stengiamės visi kartu kuo dažniau lankytis šioje savotiškoje šventovėje. Miela pastebėti, jog dukrai šios išvykos visada pilnos įspūdžių“, – sako jis.
Neįsivaizduoja be burtų
Iki šiol pati giliausia tradicija Žilvino šeimoje buvo bendravimas. Deja, bet vyresnių šventės dalyvių kasmet mažėja, tačiau juos būtinai prisimena susėdę prie Kūčių stalo su artimaisiais.
„Kūčių neįsivaizduoju be burtų. Nuo tikėjimo į Senelį Šaltį (čia ne klaida, nes kai dar tikėjau, Kalėdų senis norėdamas vėl užimti aukštą postą, turėjo politiškai atvėsti) pradžios, tėvai, tetos ir dėdės stengdavosi vaikams sukurti stebuklingą nuotaiką.
Močiutė mėgdavo lošti kortomis, o dėdė su kortomis mokėjo visokių fokusų. Mama vis bandė išburti ateitį iš nulaužto paplotėlio, o teta iš kavos tirščių. Gaila, bet iš visų to meto burtininkų, šiemet burtų tradicijas perduos tik mama, norėtųsi tikėti, jog nematomų dalyvių bus daugiau – dėdė mėgdavo sakyti, jog jam išėjus, Kūčių išvakarėse visada sėdės ant spintos“, – jautriai pasakoja jis.
Šventės įgavo naują prasmę
Pasak „TV pagalbos“ gelbėtojo, gimus dukrelei pasikeitė ne tik Kalėdų šventimas, bet ir visas gyvenimas.
„Būtų panašiai tas pats, jeigu vieną dieną Žemė sustotų, o Saulė imtų suktis aplink ją. Iki šeimos pagausėjimo mūsų planai būdavo kuriami egocentriškai – patys viską numatome, apskaičiuojame, atliekame.
Būdavo tik vienintelė kliūtis – mūsų planai kartais prajuokindavo Dievą. Dabar vis dažniau pasitaiko dienų, kai jie juokiasi jau dviese, o mums tenka suktis, verstis per galvą, kad tik suspėti laiku orbitos ratą apibėgti“, – juokiasi jis.
Pats Žilvinas mielai prisimena ir savo vaikystės Kalėdas. Jis pasakoja, kad jų šeimos vaikai vis bandydavo sugauti Kalėdų Senelį, bet, deja, nesėkmingai.
„Po kelių metų nesėkmingų bandymų išlaukti jo vizito visiems kartu, su pussesere, pusbroliu ir broliu sugalvojome, kaip jį prigauti. Pasiėmėme žadintuvą į vaikų kambarį ir kas valandą po vieną keisdavomės garbės sargyboje. Budėjimą pradėjom apie 23 valandą. Aš buvau vyriausias iš visos šaikos, tai teko budėti nuo 2 valandos nakties. Kai tėvai paryčiais vėl mus apgavo, visi iki vieno sapnavome saldžias dovanas“, – prisimena jis.
„Pasinaudosiu atsiradusia galimybe kreiptis į bičiulius, kolegas, laidos žiūrovus. Ne proga sukuria šventę, šventę ir progą sukuriame mes patys. Būkite laimingi per šią tradicinę metų šventę, būkite laimingi bei sveiki ir po jos!“, – priduria jis.
