Net ir praėjus kelioms dienoms po susitikimo su mama, Gerda neslepia – apie tai kalbant, jai vis dar sunku sulaikyti emocijas.
„Dabar kalbu ir, atrodo, toks guzas gerklėje yra. Aš neįsivaizduoju, pavyzdžiui, kaip emigrantai gyvena, ilgai nesimatydami su savo artimiausiais žmonėmis... Tas jausmas turbūt yra toks pat, nes tie pora mėnesių tikrai labai prailgo, atrodo, kad visa amžinybė praėjo“, – jautriai kalba laidų vedėja.
Su mama turi ypatingą ryšį
Ji pasakoja, kad jau nuo vaikystės su mama turi ypatingą ryšį ir ją laiko savo geriausia drauge. Todėl tokį ilgą laiką nesimatyti, tik nuotoliniu būdu palaikyti bendravimą ir atskirai sutikti gražiausias metų šventes Gerdai buvo ypač sunku:
„Nesvarbu, karantinas ar ne, nebūna dienos, kad mes nesusiskambintume, nepasiplepėtume. Tai yra mums taip įprasta, kad negali būti kitaip. Mama ir sesuo man yra geriausios draugės, galim kalbėtis visomis temomis, labai viena kita pasitikim ir mylim.
Kadangi tas ryšys toks stiprus, turbūt dėl to taip sunku ištverti tą atsiskyrimą. Buvo beprotiškai niūrus laikas, ypač Kalėdos, kai negalėjome būti kartu ir važiuoti aplankyti mamos. Visi bijome to Covid-19, aišku, ir taisyklės draudžia tą daryti.
Taip ir nutiko, kad mes per Kalėdas tiesiog visi artimieji susijungėme per mesendžerį, taip ir šventėme, kaip ir daugelis iš mūsų.“
Tačiau moteris tikina, kad toks bendravimas niekada nepakeis gyvo:
„Tai yra nepalyginami dalykai, kur yra bendravimas tik nuotoliniu būdu ir kur tu gali apsikabinti žmogų, jį paliesti...“
Ėmėsi saugumo priemonių
Todėl, išgirdusi apie laisvėjančias kai kurias karantino laikymosi sąlygas, „TV Pagalbos“ žvaigždė pradėjo galvoti apie mamos aplankymą.
„Ta mintis kirbėti pradėjo nuo tada, kai išgirdau, kad Vyriausybė leido aplankyti vienišus žmones. Mano mama yra visiškai viena, tėtis miręs prieš ketverius metus, tai kai žmogus visą laiką būna vienas, net ir per šventes, kurios asocijuojasi su buvimu kartu su šeima, jam yra labai sunku, psichologinė būklė labai suprastėja.
Tik išgirdus tą žinią, kad valdžios sprendimai yra tokie, kad bus galima aplankyti, mano pirmutinė mintis ir buvo, kad reikia aplankyti mamą“, – dalijasi moteris.
Tiesa, ji neslepia, kad nors ir dirba ne kasdien bei riboja nebūtinus kontaktus, jų visiškai išvengti nepavyksta. Todėl Gerda nusprendė imtis būtinų atsargumo priemonių:
„Natūralu, kad baiminiesi, dvejoji, nes tai be galo brangus žmogus, nežinau, ar galėčiau sau atleisti, jei neduok Dieve, kas nors nutiktų, jei pati nejausdama aš atvežčiau tą virusą. Turbūt kiekvienam žmogui tai rūpi, todėl ėmiausi tos priemonės pasidaryti koronaviruso testą.
Kai sulaukiau, kad jis yra neigiamas, tada neturėjau visiškai jokių kontaktų ir iš karto su vaikais važiavau pas mamą.“
Laikas kartu buvo nepaprastas
Gelbėtoja sako, kad susitikimo akimirka buvo ypatinga, o jausmą, kuris aplankė po tokio ilgo laiko išvydus mamą, sunku ir apibūdinti žodžiais.
„Abi apsiašarojome ir tikrai net sunku nupasakoti tą jausmą. Susitikimas buvo be galo jautrus. O dar gavosi kaip ir jos gimtadienio dovana, nes nuvažiavau pas ją šeštadienį, o vakar buvo jos gimtadienis“, – šypsosi moteris.
Ji sako, kad močiutės buvo labai išsiilgę ir anūkai, kuriems savaitgalis taip pat padovanojo daug gražių emocijų:
„Mes visada kalbamės su vaizdu, rodau mamai anūkus, tai mažasis Nikolas iš karto atpažino močiutę, nes kiekvieną dieną mato ją telefono ekrane. Abu vaikai labai džiaugėsi, buvo labai faina.“
Gerda pasakoja, kad visi kartu jie važiavo į namelį prie Vištyčio ežero, kur mėgavosi žiemos pramogomis, vaikščiojo po mišką ir labai turiningai praleido dieną. Vakare, sugrįžus į mamos namus ir pavalgius vakarienę, gelbėtoja su mama kalbėjosi iki 3 valandos nakties, mat buvo be galo viena kitos išsiilgusios.
Vis tik bene ypatingiausias momentas buvo sekmadienio rytas pas mamą.
„Labai smagu pas mamą pabusti – garuoja pusryčiai, viskuo pasirūpinta, jautiesi kaip po mamos sparneliu vaikystėje. Tikrai buvo nepaprastai gera. Tikiuosi, kad dabar nebus toks labai ilgas išsiskyrimas“, – šiltai kalba gelbėtoja.
Skatina į tai žiūrėti atsakingai
Vis dėlto ji sako, kad labiau už viską nori apsaugoti savo mamą, todėl artimiausiu metu dažnai pas ją lankytis taip pat neplanuoja:
„Galvoju, kad vis tiek reikės kokį tarpą prabūti arba, jei po mėnesio ir sugalvosiu važiuoti, tikrai darysiuosi testą, kad būtų saugu.“
Gerda ir kitiems žmonėms, kurių tėvai yra vieniši, siunčia žinią bei akcentuoja, kad vis tik už bet kokius susitikimus svarbiau yra artimo žmogaus gyvybė.
„Aš tikrai neskatinu visų pulti ir važiuoti, lankyti. Skatinu į tai žiūrėti labai atsakingai, nes aš ir pati labai atsakingai tai darau. Jeigu mums žmogus yra brangus, mes norime, kad jis būtų gyvas ir sveikas.
Jeigu mano tėtis būtų gyvas, aš nebūčiau taip skubėjusi susitikti, nes žinočiau, kad jai viskas gerai, jie kartu dviese. Bet kada yra vienišas žmogus ir tu jauti, kad jam psichologiškai sunku ir tau pačiam labai norisi, tai aš už tai, kad pasidaryti testą ir aplankyti. Tik, aišku, tai daryti reikia labai atsakingai“, – tikina gelbėtoja.
