Skubiosios pagalbos gydytojas Paulius Uksas pasakoja, kuo skiriasi tipiniai ir netipiniai priepuoliai ir kaip suteikti pirmąją pagalbą epilepsijos ištiktam žmogui.
Tipinio epilepsijos priepuolio metu žmogus gali pajausti, kad artėja priepuolis, todėl jeigu jau yra susidūręs su šiais priepuoliais, jis apie tai gali perspėti ir kitus.
Žmogų, kurį ištiko priepuolis, reikia sodinti arba guldyti ant žemės. Paprastai tipinio priepuolio metu žmogus praranda sąmonę ir gali prasidėti traukuliai – nevalingi kojų ir rankų įsitempimai ir trūkčiojimai.
Svarbiausia priepuolio ištiktą žmogų stabiliai paguldyti ar pasodinti ir laikyti, kad nesusižalotų bei nesusitrenktų galvos, nebūtina žmogaus žiodyti ar bandyti atverti kvėpavimo takus. Paprastai, normalios eigos priepuolis praeina per kelias minutes, jam užsitęsus ilgiau – būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Praėjus priepuoliui žmogų būtina paguldyti į šoninę padėtį, kad jis neužspringtų krauju, jeigu prasikando liežuvį, arba seilėmis, jų neįkvėptų. Jeigu įmanoma, reikia atlaisvinti kvėpavimo takus: šiek tiek atlošti galvą atgal, kad ištinusi liežuvio šaknis neuždarytų kvėpavimo takų ir žmogus galėtų lengvai įkvėpti.
Po priepuolio pacientas gali kelias arba keliolika minučių būti dezorientuotas, nesusivokti, kur jis yra, kas jis toks, nesuprasti įvykusios situacijos, gali neatpažinti savo artimųjų. Tokiais atvejais reikia nuraminti žmogų ir laikyti jį stabilioje šoninėje padėtyje.
Netipiniai epilepsijos priepuoliai būdingi vaikams. Vaikas gali sustingti, žiūrėti į vieną tašką bei nereaguoti į aplinką. Tokie atvejai yra ganėtinai reti. Priepuolio metu kvėpavimas būna normalus, nesutrinka širdies veikla, tačiau nereaguojama į aplinkos siunčiamus signalus.
