Epizodinė nemiga kartais užklumpa susijaudinus, dėl fizinio aktyvumo, keliaujant ir kitomis neįprastomis sąlygomis. Šios formos nemiga nesukelia didesnių nepatogumų ir dažniausiai dingsta grįžus į įprastines sąlygas.
Tačiau yra tam tikros nemigos rūšys, kurios vargina žmogų ilgą laiką. Ši susirgimų grupė yra susijusi su amžiumi, kuomet sumažėja melatonino kiekis, tam tikro neuromediatoriaus, kuris indukuoja miega. Paprastai tariant, melatoninas yra hormonas, kuris nuramina organizmą. Sumažėjus jo kiekiui gali būti sunku užmigti, be to gali pasitaikyti dažni prabudimai naktį ar ankstūs atsibudimai ryte, padidėjęs nuovargis.
Jauniems žmonėms dažniausiai pasitaiko trumpalaikė epizodinė nemiga, o vyresniems ji ilgesnė.
Medikamentai gali kenkti miegui
Pats populiariausias, tačiau neurologo J. Fišo teigimu, pats blogiausias būdas kovoti su nemiga yra cheminiai vaistai. Pasak jo, tokie preparatai suardo miego architektūrą ir struktūrą, todėl tai nėra tinkamiausia priemonė gydyti nemigą. „Miegas turi tam tikras fazes ir stadijas ir tų vaistų indikuotas miegas gaunasi nepilnavertiškas, nes vaistai suardo miego struktūrą. Kiekviena miego fazė turi savo vaidmenį: atmintis konsoliduojasi, stresoriai pranyksta, nerimas mažėja. Miegas yra labai sudėtingas ir svarbus procesas. Jeigu nutrauksi miegą, tai žmogus žūsta. Miego deprivacija sukelia rimtas ligas ir gali lemti organizmo žūtį“, – teigia medikas.
Taip pat J. Fišas išskiria augalinius preparatus, kurie yra naudojami kovoje su nemiga. Šie preparatai nėra tokie blogi, kaip cheminiai vaistai. Jie yra natūralūs, juos galima naudoti atsiradus epizodinei nemigai. Tai visa eilė augalų: pasiflora, melisa, valerijonas ir kitos kombinuotos medžiagos, kurios prideda melatonino.
Nors, mediko teigimu, vaistai nemigos gydyme nėra pirmo pasirinkimo priemonė, tačiau kuomet nemigą sukelia nervų sistemos sutrikimai, medikamentinis gydymas yra būtinas. Šiais atvejais gydymą vaistais turi paskirti gydytojas.
Tinkamiausias vaistas nemigai
Pats veiksmingiausias nemigos būdas yra miego higiena. Ją susidaro iš keletas dalykų: tamsa, tyla, išvėdinta patalpa ir ta pati miego lokalizacija. Be to, labai svarbus pakankamas fizinis aktyvumas dienos metu.
„Organizmas turi būti pakankamai fiziškai nuvargęs, kad jis galėtų pailsėti. Miego metu atsistatinėja fizinės jėgos. Mintis konsoliduojasi – iš trumpalaikės atminties pereina į ilgalaikę atmintį. Vyksta labai sudėtingi procesai, ypač greito, neramaus miego metu, kai žmogus sapnuoja. Sapnai yra ne šiaip kažkokios žmogaus fantazijos, jie atlieka tam tikrą vaidmenį psichinės sveikatos stabilizavimui“, – miego svarbą pabrėžia neurologas.
J. Fišas nurodo, kad labai svarbu kompensuoti prarastą miego laiką, nes smegenims reikia poilsio ir procesai, kurie vyksta smegenyse, turi turėti savo ciklą. Vienas iš miego ciklo atstatymo būdų – trumpas miegas dienos metu, tačiau medikas įspėja, kad ne visiems žmonėms tinka toks miego atstatymo būdas.
„Pusvalandžio, valandos pasnaudimas prilygsta meditacijai ir yra teigiamas bei rekomenduojamas. Ypač jeigu dirbamas sunkus, intensyvus darbas. Toks pasnaudimas yra indikuotinas. Tačiau, jeigu jis išderina nakties miegą, tada netinka. Kiekvienam žmogui tos taisyklės yra individualios“, – sako neurologas.
