Galvos skausmai yra viena dažniausių problemų, su kuo susiduria gydytojai neurologai ambulatoriniame darbe. Jie gali būti skirstomi į pirminius ir antrinius.
„Pirminiu atveju jie pasireiškia kaip pagrindinė liga, tai nėra kitos ligos ar būklės pasekmė. Pavyzdys būtų migrena, įtampos tipo galvos skausmai, klasterinis galvos skausmas.
Antriniai galvos skausmai atsiranda dėl kitų ligų, gali pasireikšti esant aukštam kraujo spaudimui, po galvos traumų, sergant kaklinės stuburo dalies patologijomis, retesniais atvejais sergant onkologinėmis ligomis ar galvos smegenų kraujotakos sutrikimais“, – nuotolinės konferencijos metu aiškino VUL Santaros klinikų gydytojas neurologas Saulius Andruškevičius.
Kreipiasi, kai vaistai jau nepadeda
Pasak jo, ambulatoriškai statistiškai dažniausiai sutinkami pirminiai skausmai – tai yra įtampos tipo galvos skausmas ir migrena. Vis tik klinikinėje praktikoje gydytojai dažniausiai susiduria su migrena sergančiais pacientais.
„Taip yra dėl to, kad įtampos galvos skausmas, kurį visi esame patyrę bent kartą gyvenime, yra lengvo, kartais vidutinio intensyvumo skausmas, dažniausiai be reikšmingų lydimųjų reiškinių ir gana sėkmingai gydomas nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais, todėl pacientai ne taip skuba kreiptis į gydytoją.
Tuo metu migrena yra gerokai intensyvesnis, sunkesnis galvos skausmas, lydimas šviesos baimės, pykinimo, vėmimo, sutrikdantis kasdienę veiklą ir tikrai ne taip paprastai gydomas analgetikais. Simptomatikos rimtumas dažnai ir kelia nerimą pacientams, tai juos ir paskatina anksčiau kreiptis neurologo konsultacijai“, – dėstė S. Andruškevičius.
Kada delsti užklupus galvos skausmui negalima
Pasiteiravus, kada galima dar pakentėti dėl skausmų, o kada – delsti nevalia, gydytoja neurologė Julija Valančienė išskyrė net kelias „raudonas vėliavėles“.
„Tam ir reikia atskirti pirminius ir antrinius galvos skausmus, nes pastaraisiais slepiasi kitos patologijos, kurias svarbu gydyti ir nepraleisti. Yra išskiriamos vadinamos „raudonos vėliavėlės“ – tai galvos skausmai, kurie gali būti pavojingi ir reikėtų skubesnio ištyrimo.
Sakykime, jei kartu su galvos skausmu su pasireiškia sisteminiai reiškiniai: karščiavimas, svorio kritimas, onkologinės ligos, imunosupresinės būklės, jei yra kažkokie neurologiniai simptomai – galūnių parezė, koordinacijos sutrikimai, traukuliai, sąmonės sutrikimas.
Skubesnio ištyrimo reikėtų ir jei galvos skausmas prasideda staiga ir yra labai didelio intensyvumo, jei žmonės jį apibūdina kaip blogiausią jaustą galvos skausmą gyvenime, taip pat jei pirmą kartą galvos skausmas prasideda vyresnio amžiaus žmonėms. Suklusti reikia ir jei jis atsiranda pirmą kartą nėštumo metu, jei galvos skausmo pobūdis kinta, dinamikoje progresuoja. Visa tai iš esmės tai signalai, kad reikėtų skubesnio ištyrimo“, – vardijo ji.
Gydytoja įspėjo, kad kai kurių būklių negydymas gali sukelti ir gyvybei grėsmingų komplikacijų – kalbant apie galvos skausmą dėl kraujagyslės patologijos, meningito, onkologijos ir pan.
„Kitais atvejais į gydytoją reikėtų kreiptis tada, kai jau sunku susitvarkyti su pirminio tipo galvos skausmu, jie kartojasi“, – patarė J. Valančienė.
Ji pridūrė, kad pirmiausia reiktų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins būklę ir, jei reikės, nukreips specialistui detalesniam ištyrimui.
Skausmą lydi vėmimas, pykinimas, svaigulys
S. Andruškevičius pasakojo, kad dažniausiai pasitaikanti migrena be auros, kai dominuota tipinis migreninis galvos skausmas. Tačiau kai kurie pacientai prieš atsirandant galvos skausmui jaučia mirgėjimą akyse, sutrinka rega, atsiranda tirpimas veide ar galūnėse.
„Tai yra vadinama migrena su aura. Kitiems pacientams galvos skausmą lydi galvos svaigimas, nestabilumo pojūtis. Lėtinės migrenos atveju galvos skausmas jaučiamas 15 ir daugiau dienų per mėnesį. Taigi nors skausmo charakteristika tarp tipų išlieka gana panaši, tiek dažnis, tiek lydimieji reiškiniai gali būti labai įvairūs“, – pastebėjo neurologas.
Tam ir reikia atskirti pirminius ir antrinius galvos skausmus, nes pastaraisiais slepiasi kitos patologijos, kurias svarbu gydyti ir nepraleisti.
J. Valančienė pabrėžė, kad dėl tokios būklės žmogus tampa visiškai nedarbingas, dėl to ne tik suprastėja jo gyvenimo kokybė, bet tai ir ekonominė našta visuomenei.
„Migrena dažniausiai serga darbingo amžiaus žmonės, jos priepuoliai paprastai būna labai sunkūs, net vienas iš jos diagnostinių kriterijų yra tai, kad turi būti kasdienės veiklos ribojimas, tai reiškia, kad migrenos priepuolio metu žmogus yra nedarbingas.
Taigi praktikoje žmonės arba ima nedarbingumą, arba iš paskutinių jėgų eina į darbą, bet darbo našumas būna ženkliai sumažėjęs. Kartu atsiranda ir socialinės problemos – žmogus negali leisti laiko su draugais, šeima, kas irgi kas nėra taip akcentuojama, bet tai yra labai svarbu“, – pabrėžė neurologė.
Paradoksas – vaistai gali ir dar padidinti skausmus
Pasak gydytojos, vis dar gaji ir stigma, migrena laikoma įprastu galvos skausmu, kuriuo esą net linkstama „prisidengti“ siekiant išvengti darbo ar kitų veiklų.
„Bet migreninis galvos skausmas yra labai stiprus, būna ir su pykinimu, daugybiniais vėmimais, žmogus tuo metu būna visiškai nedarbingas. Tad norėtųsi tiek visuomenės, tiek darbdavių supratingumo sergančiųjų atžvilgiu.
Be to, kadangi nukenčia ir darbas, socialinis gyvenimas, kartu gali nukentėti ir psichoemocinė būklė, atsirasti nerimas, depresija, kas savaime vėl gali paskatinti galvos skausmus – taip susidaro užburtas ratas. Jei priepuoliai labai dažni, vartojama daug vaistų nuo skausmo, taip pat gali išsivystyti komplikacija – ilgai vartojamų vaistų sukeltas galvos skausmas. Tai toks paradoksas, kad vaistai, vartojami nuo priepuolio, patys generuoja galvos skausmus“, – pabrėžė J. Valančienė.
Kas paskatina migrenos priepuolius
Nors atliekama daug tyrimų, kas gi yra pagrindinis migrenos kaltininkas, pašnekovė konstatavo, kad šiuo metu išskiriami tik rizikos veiksniai.
„Nėra aiški konkreti priežastis, kas sukeltų migreną. Bet tikrai yra aišku, kad įtakos turi genetinė predispozicija. Taip pat žinoma, kad migrena dažniau vargina moteris, mat yra hormoninė įtaka.
Kalbant apie pačius migrenos priepuolius, juos provokuojančių trigerių yra įvairių ir jie ganėtinai individualūs. Dažniausiai tai būtų įtampa, stresas, neišsimiegojimas – labai svarbi ne tik miego trukmė, bet ir režimas.
Dažnai būna net savaitgaliniai galvos skausmai, kai, tarkime, darbo dienomis žmogus įpratęs keltis 7 valandą, o savaitgalį išsimiegojęs iki 10–11 val. patiria stiprų migrenos priepuolį“, – komentavo J. Valančienė.
Migreninis galvos skausmas yra labai stiprus, būna ir su pykinimu, daugybiniais vėmimais, žmogus tuo metu būna visiškai nedarbingas. Tad norėtųsi tiek visuomenės, tiek darbdavių supratingumo sergančiųjų atžvilgiu.
Tuo metu dėl mitybos esama daug pasvarstymų. Esama produktų (šokoladas, sūris), kurie išskiriami kaip galintys skatinti galvos skausmus, bet gydytoja teigė, kad ne viskas taip paprasta:
„Manoma, kad prieš migreninį galvos skausmą iki dviejų parų gali būti vadinamas prodromas, kai gali būti neįprastas alkis, norėjimas kažko skanaus, saldaus, tai gal žmogus prieš priepuolį tiesiog valgo daugiau šokolado ir suverčia kaltę tam tikriems produktams, nors tai jau buvo migreninio priepuolio pradžia.
Taip pat priepuolius gali skatinti alkis, hormoniniai svyravimai, hormoninė kontracepcija, rūkymas. Tad kiekvienas turėtų panagrinėti, kas jam asmeniškai skatina skausmą ir to vengti.“
Kalbėdama apie migrenos gydymą J. Valančienė konstatavo, kad realiai tai – liga visam gyvenimui. Tiesa, gera žinia ta, kad su amžiumi priepuoliai retėja ir jų intensyvumas mažėja.
„Gydymo tikslas yra suretinti priepuolius ir palengvinti juos, sumažinti galvos skausmo intensyvumą. Tad gydymo tikslas yra sukontroliuoti ligą“, – pažymėjo ji.
Naujos galimybės pacientams
S. Andruškevičiaus pastebėjimu, migrenos gydymas pastaruoju metu yra gerokai patobulėjęs, atsirado naujų vaistų tiek priepuolių gydymui, tiek prevencijai.
Be to, vyksta ir klinikiniai tyrimai su naujais vaistais. „Ir jų daugėja, tad šiuo metu turime nemažai gydymo pasirinkimo, ir ateityje jų dar daugės“, – pridūrė J. Valančienė.
Gydytojai akcentavo, kad šalia medikamentinio gydymo būtinas ir nemedikamentinis, mat kitaip jis neveiks.
„Kaip minėjau, pacientai visur turi laikytis režimo – valgyti reguliariai, vengti alkio, rinktis subalansuotą mitybą, vartoti pakankamai skysčių. Turi būti pastovus miego režimas visomis dienomis, ne mažiau svarbus reguliarus fizinis aktyvumas. Būtina nerūkyti, vengti alkoholio. Jei medikamentinis gydymas neefektyvus, yra ir įvairių prietaisų, kurie gali padėti suretinti priepuolius“, – patarė J. Valančienė.
Medikai taip pat nurodė, kad nuo liepos Santaros klinikose pradėjo veikti atskiras galvos skausmų kabinetas, kur pacientai galės gauti specializuotą pagalbą.
„Čia teikiamos paslaugos neapsiribos pavienėmis neurologo konsultacijomis, tai yra universitetinė ligoninė, todėl sunkesni, sudėtingesni atvejai bus aptariami su kitais patyrusiais galvos skausmo specialistais, pacientams bus siūloma multidisciplininė pagalba bendradarbiaujant su gydytojais reabilitologais, neurochirurgais, skausmo medicinos centro specialistais“, – džiaugėsi S. Andruškevičiaus.
