Daugeliui karpos asocijuojasi su nekenksmingais odos dariniais, tačiau gydytojai įspėja, kad šie odos dariniai gali būti gerokai rimtesni, ypač jei yra linkę greitai augti.
Karpų kaltininkas – virusas
Visų pirma paaiškindamas karpų atsiradimo priežastį Lazerinės dermatologijos centro chirurgas Aleksandras Mordas nurodė, kad pagrindinis to kaltininkas – virusas.
„Yra gerai žinoma ir girdėtas žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kurių yra labai daug potipių – virš šimto, ir keli jų gali sukelti tokius pakitimus odoje kaip karpos, papilomos ir panašiai.
Kodėl vieni nuolatos kovoja, o kiti neturi gal nė vienos? Mes negyvename sterilioje aplinkoje – aplinkui yra mikrobų, virusų, tarp jų – ir ŽPV, bet yra taip, kad prie vienų jie limpa, o prie kitų – ne.
Čia didelę reikšmę turi ir organizmo imunitetas. Štai vaikų imunitetas yra silpnesnis, neturi tokios patirties kaip suaugusio, tad jiems dažniau pasitaiko karpos“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“.
Padidintos rizikos profesijos
Vis tik, gydytojo teigimu, imuniteto stiprinimas nebūtų visraktis karpoms išvengti.
„Tas imuniteto stiprinimas yra toks mistinis dalykas, turbūt niekas nepatars stebuklingos priemonės. Tiesiog kontaktuojant su aplinka gyvenimo eigoje imuniteto patirtis didėja, jis geriau kovoja su šiais virusais. Bet imunitetas tikrai nėra vienas ir pagrindinis dalykas, nuo kurio priklauso ŽPV plitimas. Jei kalbėtume apie karpas, ir odos pažeidimai yra vartai infekcijai, tai labai svarbu.
Neretai ateina pacientai, kurie pasakoja, kad buvo atsistoję, pavyzdžiui, ant stiklo ir būtent toje vietoje vėliau atsirado karpa. Taigi matome, kad ten buvo įnešti virusai, ten įsitvirtino ir davė pradžią karpai“, – karpų atsiradimo mechanizmą aiškino A. Mordas.
Dėl šios priežasties užsikrėsti karpomis labiau rizikuoja tam tikrų profesijų atstovai, pavyzdžiui, tie, kurie darbo metu pasidaro nedideles žaizdeles.
„Buvo tikrai ir muzikantų, pavyzdžiui, smuikininkai, kurie pastoviai skundžiasi, statybininkai, kurių sausos skilinėjančios rankos, tame pačiame baseine, jei žmonės vaikšto be šlepečių, irgi lengviau per odos mikroįtrūkimus pasigauti virusus.
Kalbant apie rankų odą, jei profesija susieta, pavyzdžiui, su maisto apdorojimu, yra kontaktas su mėsa, pastovus pirštinių nešiojimas, tai taip pat yra vienas tokių veiksnių, kuris palengvina viruso patekimą į vidų“, – dėstė gydytojas.
Jis priminė, kad virusu galima užsikrėsti keliai būdais – tiesiogiai (pavyzdžiui, nuolatos sveikinantis su žmogumi, kurio rankos karpuotos) ir per netiesioginį kontaktą – naudojantis tuo pačiu rankšluosčiu, šlepetėmis, instrumentais, pirštinėmis ir pan.
Gydyti būtina ar išnyks pačios?
Paklaustas, ar karpas būtina gydyti, pašnekovas teigė, kad viskas priklauso, kokios tos karpos.
„Jei tai kažkokios paprastos, mažos karpos, žmogaus pasirinkimas, ar jos jam trukdo gyventi, tad galima ir negydyti. Nors karpos sukeltos ŽPV, šie virusai, kurie yra ant odos, kaip ir neturėtų sukelti nieko blogo.
Bet karpos gali daugintis, sukelti kažkokį estetinį defektą, gali būti nepatogu, skaudėti. Jei žmogui nesiseka gydyti karpos, ji pati neišnyksta, dažniausiai reikėtų kreiptis į daktarus. Bet visada verta pradėti gydymą su priemonėmis iš vaistinės“, – kalbėjo A. Mordas.
Jis pasakojo, kad, būna, ateina žmonės, kuriems ant pado yra kokios trys karpos ir jas turi daugybę metų ir jų nei daugėja, nei jos keičiasi.
„Bet dažniausiai vis tik virusinė prigimtis turi reikšmės, tad karpų su laiku daugėja. Ypač ją traumavus, tai vienas tų dalykų, kas gali padėti išplisti virusams ir duoti pradžią naujų karpų virtinei. Tiesa, nors dažniausiai karpos pasitaiko ant rankų ir kojų, bet neretai pasitaiko ir veide ar kažkur prie kelio, alkūnių, bet kad plistų ant viso kūno, taip nėra“, – kalbėjo gydytojas.
Pasiteiravus, į kokias karpas labiausiai atkreipti dėmesį, gydytojas teigė, kad paprastai augdama ant pado karpa neturi galimybės augti į išorę ir vaikščiodamas žmogus pastoviai ją spaudžia gilyn, ji didėja ir dėl to sukelia skausmus. Taigi galų gale dėl to žmogus vienaip ar kitaip ateina pas daktarus.
Gydo karpą, o, pasirodo, ten – navikas
Nors karpa gali atrodyti ir nereikšmingas sutrikimas, pasitaiko, kad žmogus gydosi, gydosi, tačiau paaiškėja, jog tai – vėžinis susirgimas.
„Deja, taip būna, bet tai yra labai reti atvejai. Žmonės gydo patys, kaip išmano, o po to paaiškėja, kad degina apgamą ant pėdos, kuris „supyksta“. Tai gali būti ir visai ne karpa, o kažkokio kito naviko pradžia.
Gali būti, kažkas negyja, pakraujuoja, šlapiuoja, didėja, žmogus bando naminėmis ar iš vaistinės įsigytomis priemonėmis gydyti, jam nesiseka ir galų gale su kažkokiu dideliu naviku jis jau ateina pas gydytoją. Buvo taip, bet tai yra reti atvejai“, – pasakojo gydytojas.
Paklaustas, ar žmogus gali vizualiai atkirti naviką nuo karpos, jis juokėsi, kad kartais ir patys gydytojai nežino, su kuo turi reikalą:
„Kai žmogus ateina su kažkokiu mazgu, karpa ir panašiai, deja, ant jos neparašyta, kas tai yra. Aišku, turime instrumentų patikrinti, galiausiai net paimti audinio gabaliuką ir nusiųsti atlikti biopsiją. Tad esame tokiu būdu kelis kartus suradę ir vėžinius susirgimus.“
Kaip efektyviausiai gydyti karpą?
Kalbėdamas apie karpų gydymo būdus gydytojas išskyrė pagrindinius tris.
„Deja, nėra antibiotiko ar kitos tabletės, kurią išgėrus karpos imtų ir nukristų. Šiaip pagrindas yra rūgštinės priemonės, yra grupė vaistų – lašiukų, kuriuos galima ir pačiam namuose naudoti. Populiarus yra šaldymo būdas – ar kriodestrukcija naudojant skystą azotą, ar kokia kita panaši, greitai atšaldanti priemonė. Ir trečias būdas yra lazerinis gydymas – galima karpą tiesiogine žodžio prasme išdeginti“, – vardijo A. Mordas.
Paklaustas, kurį iš šių būdų pasirinkti, gydytojas pirmiausia patarė nueiti į vaistinė ir arba įsigyti arba lašiukų rūgšties pagrindu, arba šaldančių priemonių.
„Gal verta pradėti nuo rūgštinių preparatų, netgi ir kažkiek didesnės, storesnės karpos dažnai įveikiamos su tokiomis priemonėmis. Šaldančios priemonės, aišku, yra silpnesnės nei skystas azotas, labiau gal tinka gydyti plokštesnes, ne tokias gilias karpas.
Jei nepavyksta namuose susitvarkyti su karpa, ji auga, didėja, skauda, šlapiuoja, kraujuoja, tada jau tikrai verta kreiptis į gydytojus“, – patarė gydytojas.
Rezultatui reikia mažiausiai poros mėnesių
Tiesa, gydantis karpas bet kuriuo atveju prireiks kantrybės. Gydytojo aiškinimu, dažnai net ir naudojant stipresnius vaistus gali prireikti maždaug poros mėnesių tam, kad karpa būtų paveikta iki paties dugno ir išnaikinta.
Kartu jis davė patarimų, kas padės efektyviau gydyti karpas. „Ar su vaistais tepant karpas, ar šaldant, reikia laikas nuo laiko nuimti negyvą karpos paviršių. Tai mums paprasta – turime peiliukus, skalpeliukus, kuriais galima tiksliai švelniai tą padaryti. Esmė, kad gydant karpą jos paviršius pasidaro negyvas, jis ir nereikalingas, ir ta luobelė trukdo vaistams patekti gilyn.
Reikalas tame, kad virusų dauginimasis vyksta pačiame karpos dugne, tad turime paveikti karpą per visą jos storį. Tad reguliariai kartą į savaitę ploninant karpą mes greitinam gydymą ir palengviname kelią rūgščiai ar šalčiui patekti giliau ir paveikti karpą iki galo.
Tai gali būti viena ir priežasčių, kodėl patiems žmonėms dažnai nepavyksta išsigydyti karpų. Taip pat jei žmogus gydosi su rūgštinėmis priemonėmis, vaistai prasiskverbia gilyn lengviau po vonios, kai oda yra švari, be prakaito, ji dar būna išbrinkusi, pralaidesnė“, – patarė A. Mordas.
Paklaustas, ko šiukštu nedaryti su karpomis, gydytojas užsiminė, kad žmonės kartais bando iškąsti karpą: „Laižo, kandžioja ją ir panašiai. Virusų jūs dantimis nepagausite, o padarius žaizdą galima kaip tik padėti karpoms išplisti.“
Kada karpą deginti lazeriu?
Greičiausias būdas paveikti karpą yra lazerinis būdas, bet jis vėlgi tinka ne visiems.
„Paprastai tam užtenka vienos procedūros, net ir imant kažkokią didesnė ir gilesnę karpą. Bet lazeris irgi ne visagalis, nes jei žmogus turi daug, keliolika karpų, su lazeriu bent vienu kartu to nepadarysi. Tad kartais verta pradėti nuo kitų priemonių – apmažinti karpų skaičių ir, ko jau nesiseka pašalinti, tada dirbti su lazeriu.
Dar būna grupė žmonių, kurie ateina su skaudančiomis didelėmis karpomis ant padų. Dažniausiai tai yra greitai auganti karpa ir dažniausiai jos auga tokiu greičiu, kad vaistai nespėja paveikti, tada lazeris atsiduria pirmoje vietoje“, – pastebėjo A. Mordas.
Paklaustas, ar vasara tinkamas laikas šalinti lazeriu, ar geriau tai nukelti rudeniui, pašnekovas teigė, kad viskas priklauso nuo žmogaus gyvenimo aplinkybių:
„Jei neatostogaujate, neturite planų bėgioti po paplūdimį, smėlį, tada galima gydyti bet kada. Po lazerio dažniausiai lieka pakankamai gili žaizda, ji šlapiuoja, žmogui skauda. Tai jei ateina prieš atostogas ar vestuves ir sako, kad reikia išnaikinti, tenka atkalbėti.“
Liaudiškos priemonės – tabu?
Prakalbus apie liaudiškus karpų gydymo būdus, gydytojas jų nepropagavo, tačiau neslėpė, kad svarbu ir tai, kuo žmogus tiki.
„Aišku, galima nueiti ir į mišką, nusiskinti ugniažolės ir bandyti su tokiomis priemonėmis gydyti, ir kartais visai gerai sekasi.
Bet kaip mano mama savo vaikystėje visai sėkmingai gydydavo karpas. Sakė, stovėjo už kaimo didžiulis akmuo, buvo duobutė, kurioje susirinkdavo vanduo, kad reikėjo tam tikru metu ateiti su tuo vandeniu patepti. Ir jiems puikiai sekdavosi (šyptelėjo).
Man atrodo, tai labai svarbu ir kuo žmogus tiki, ir placebas gali būti pakankamai veiksmingas dalykas. Dalis karpų gali išnykti savaime ir negydomos, bet mes dažniausiai matome žmones, kuriems nesiseka, kurie ieško pagalbos“, – kalbėjo A. Mordas.