Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šeštadienį Šilutės rajone įvyko tragiška avarija, per kurią žuvo dvi moterys, o dar aštuoni vaikai buvo rimtai sužeisti. Keturi iš jų patyrė itin sunkius sužalojimus ir yra gydomi reanimacijos skyriuje. Pirminiais duomenimis, „Toyota“ automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl ko įvyko susidūrimas su už jo važiavusiu „BMW“. Vis tik, tokios skaudžios nelaimės paliečia ne tik tiesiogiai į jas patekusius, bet ir platesnę visuomenės dalį, primindamos apie gyvenimo trapumą ir bendrą atsakomybę kelyje.

Šeštadienį Šilutės rajone įvyko tragiška avarija, per kurią žuvo dvi moterys, o dar aštuoni vaikai buvo rimtai sužeisti. Keturi iš jų patyrė itin sunkius sužalojimus ir yra gydomi reanimacijos skyriuje. Pirminiais duomenimis, „Toyota“ automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl ko įvyko susidūrimas su už jo važiavusiu „BMW“. Vis tik, tokios skaudžios nelaimės paliečia ne tik tiesiogiai į jas patekusius, bet ir platesnę visuomenės dalį, primindamos apie gyvenimo trapumą ir bendrą atsakomybę kelyje.

REKLAMA

Skaudžios tragedijos, pareikalaujančios gyvybių, ne vieną sukrečia iki širdies gelmių – nelaimės akivaizdoje patys imame galvoti apie tai, kad nuo nelaimių neapsaugotas nė vienas, iš to gali kilti ir baimė, ir įvairūs kiti jausmai.

REKLAMA
REKLAMA

Apie tai, kaip saugiai reaguoti į tragiškas naujienas ir atsiriboti nuo žiauraus pobūdžio komentarų, tv3.lt naujienų portalui pasakoja psichologas Edvardas Šidlauskas.

REKLAMA

Atskleidė, kaip tokios tragedijos veikia visuomenę

Psichologas E. Šidlauskas paaiškina, kad skaudžios avarijos gali įvairiai paveikti žmones, tačiau reakcija priklauso nuo to, kas skaito žinias apie įvykius.

„Jeigu tai vairuotoja, moteris, turinti savo vaikų, natūralu, kad tokios naujienos sukels įtampą ir nerimą. Emigrantams, gyvenantiems ne Lietuvoje, tai gali rūpėti mažiau“, – aiškina jis.

REKLAMA
REKLAMA

Anot psichologo, žmonės dažniausiai jaučia empatiją tiems, kurie yra į juos panašūs, ir iš to kyla įvairios emocijos, tokios kaip nerimas.

Kalbėdamas apie tai, kaip ramiau reaguoti į baisias naujienas, E. Šidlauskas pabrėžia, kad žiniasklaidos tikslas – ne gąsdinti, o informuoti visuomenę, kad ji būtų sąmoningesnė ir geriau pasiruošusi įvairioms situacijoms.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Pavyzdžiui, dabar yra daug geros informacijos apie sukčius – kampanijos, perspėjančios senjorus įvairiuose leidiniuose. Tai naudinga. Tačiau dažnai pasitaiko perteklinio, komercinio turinio, kuris sukelia informacijos perviršį ir iškraipymus. Dėl to žmogui tampa sunku atsirinkti kokybišką informaciją“, – aiškina jis.

REKLAMA

Pasak E. Šidlausko, svarbu išklausyti naujienas apie pasiruošimą, grėsmes ar įstatymų naujienas, tačiau reikia atskirti kenksmingą turinį.

„Tokioje informacinio chaoso jūroje svarbu riboti naujienų vartojimą. Negyventi vien naujienomis, gyventi savo gyvenimą, pasirinkti vieną ar du patikimus šaltinius, pavyzdžiui, informacinę laidą ar portalo skiltį“, – pataria specialistas ir priduria, kad taip galima sutaupyti laiko ir išlaikyti racionalų požiūrį.

REKLAMA

Verta atsigręžti į savo jausmus

Paklaustas, ar po tragiškų avarijų svarbu apmąstyti savo gyvenimą ir pasikalbėti su vaikais, psichologas pabrėžia, kad tai tikrai verta padaryti. Anot jo, kito žmogaus mirtis sukelia egzistencinius klausimus ir skatina labiau įvertinti savo gyvenimą.

„Tai padeda prasmingiau gyventi, ne tiesiog švaistant laiką pramogose ar užsimirštant. Mirtys visada sukelia liūdesį ar nerimą, bet tuo pačiu formuoja sveiką požiūrį į savo laiką žemėje, primindamos, kad jis ribotas“, – aiškina E. Šidlauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovas taip pat pabrėžia, kad meditacija ir mirties apmąstymas gali būti labai naudingi. Jis priduria, kad dauguma dvasinių praktikų skatina kasdien prisiminti gyvenimo laikinumą ir gyventi taip, lyg kiekviena diena būtų paskutinė.

„Tai veikia kaip stiprus katalizatorius: mintis, kad rytoj gali nepabusti, verčia gyventi sąžiningiau ir pilniau. Skatina būti savimi, elgtis pagal savo vertybes, o ne kitų lūkesčius“, – sako jis.

REKLAMA

Vis tik psichologas priduria, kad tokia informacija gali ir paveikti, jei ji yra nuolatinė. Nuolatinis skaitymas apie kriminalus ar tragedijas gali gąsdinti, ypač tam tikrą žmonių dalį.

„Yra žmonių, kuriems reikia patvirtinimo, kad pasaulis yra pavojingas, ir jie priklausomi nuo tokio pobūdžio informacijos. Tokiu atveju pakeisti jų įpročius beveik neįmanoma“, – paaiškina E. Šidlauskas.

REKLAMA

Žiaurūs komentarai – empatijos stoka ar informacinis nuovargis?

Po tragiškos avarijos socialiniuose tinkluose netrukus pasirodė pagalbos prašymai, kviečiantys finansiškai prisidėti prie paramos vienos iš avarijoje Šilutės rajone žuvusių moterų vaikams.

Vis dėlto komentarų sekcija po publikacijomis apie pagalbos prašymą pasiskirstė į dvi stovyklas: vieni reiškė užuojautą šeimoms ir ketino aukoti, kiti – kritikavo ir reiškė neigiamas nuomones dėl pinigų prašymo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Vaikučiams užuojauta. O šiaip tai kiekvienas vaikas gaus kas mėnesį išmoką iš valstybės ir nereikia čia prisidengti nelaime ir prašyti aukoti jų gerovei“, – rašė vienas komentatorius.

Kitas pridūrė: „Keistas kai kurių žmonių mąstymas pinigų prašinėti. Mano šeima nėra turtinga, dirbame paprastus darbus, bet kiek esame palaidoję artimųjų, niekada neteko prašyti pinigų per žiniasklaidą.“

REKLAMA

Dar kitas pabrėžė: „Svarbiausia pirmu punktu paprašyti pinigų. Viena augino 4 vaikus. Neatsakingas žmogus. Auto su vaikais, tai ir važiuoji tvarkingai, atidžiai. Neaukosiu.“

Kai kurie komentatoriai kėlė klausimą apie valstybės ir giminės paramą: „Negi dabar po visų avarijų turėsime našlaičiams šviesiai ateičiai suaukoti? Kas be ko yra valstybė, našlaičių pašalpos, o kur keturių vaikų tėvelis ar tėveliai?“

REKLAMA

Paklaustas, kaip reikėtų vertinti tokius komentarus po skaudžių įvykių, psichologas E. Šidlauskas aiškina, kad empatijos šiuolaikiniame pasaulyje dažnai trūksta – ypač tai matyti socialinių tinklų komentaruose.

„Kuo toliau nuo žmogaus vyksta įvykiai, tuo mažiau jis jaučia empatijos. Jei tai artimas giminaitis, skausmą pajunti stipriau. Jei kaimynas – šiek tiek mažiau, o jeigu įvykis nutinka kitame mieste ar šalyje – dar mažiau“, – sako jis.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak specialisto, žmonės labiau empatizuoja su tais, kurie į juos panašūs. Pavyzdžiui, moteris, turinti vaikų, greičiau pajus empatiją kitai moteriai. Tuo tarpu viengungis, gyvenantis toliau, gali apskritai nesureaguoti.

„Šiandien informacijos perteklius – katastrofos, nelaimės, karai – verčia žmones atbukti. Tuomet reakcijos būna savanaudiškos: „Ko čia man trukdai?“ arba „Kaulyji pinigų?“ Tai – informacinio pertekliaus pasekmė“, – paaiškina E. Šidlauskas.

Kraupi avarija prie Šilutės

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Šilutės rajone šeštadienio pavakarę susidūrus trims lengviesiems automobiliams žuvo dvi moterys.

Kaip pranešė Policijos departamentas, avarija įvyko apie 15.55 val. Rudynų kaimo ribose, kelyje Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda.

Automobilis „Toyota Prius“, vairuojamas 1965 m. gimusios moters, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su dviem automobiliais – „BMW 3 series“, kurį vairavo 1982 m. gimusi moteris, ir „VW Touareg“, vairuojamu 1968 m. gimusio vyro.

Per eismo įvykį žuvo automobilių „Toyota prius“ ir „BMW 3 series“ vairuotojos bei sužaloti kartu automobiliuose važiavę 8 nepilnamečiai, kurie buvo pristatyti į Klaipėdos ligoninę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo Kodekso 281 str. 5 d. – kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo.

REKLAMA
Tai pati debiliškiausia antraštė kurią skaičiau pastaruoju metu. Kasdien žmonės miršta eismo įvykiuose, bet šis yra kažkuo įspūdingas, tartum Dievas iš dangaus nusileido... Nesąmonė
Labai malonu,kad atkreipėt dėmesį į mano komentarą,net pakomentavot, ne veltui rašiau,bet dėl mani empatijos jūs neteisus.Aš vieniša mama,vyras mirė,užsiauginau viena neįgalų vaiką,pasirūpinau ir jo ateitim,nereiktų dėl jo prašyti paramos.Pati vairuoju ie kai važiuoju kartu su vaiku,visuomet būnu daug kartų atsargesnė ir atidesnė ir iš visbai bindamsi,kad vaikas neliktų be laiko našlaitis važiuoju vadovaudamasi:lėčiau važiuosi,toliau nuvažiuosi ir duok durniui kelią.
Ciniškai,tai gal vaikams pasisekė?
Ciniškai,tai gal vaikams pasisekė?
Nesuprantu tokių rinkliavų,vaikai turi artimuosius,tėvą,kokie jie našlaičiai,jie neteko mamos,tai baisu,to niekaip nekompensuosi.Suprantu,kada serga vaikai ligomis,kurioms gydyti reikia milžiniškų sumų,kurių tėvai nepajėgūs tūrėti,valstybė vaistų ar gydymo nekompensuoja,tuomet tikrai suremkim pečius ir padėkim,o čia,prašo susimesti vaikų šviesiai ateičiai,tai prie ko čia empatijos?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų