„Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyrius Kauno ligoninėje. Apie pietus buvo jau apie 150 pacientų. Dalį reikia guldyti ir ruošti operacijai. Trūksta vietų, tad guldomi į įvairius skyrius“, – pasidalinusi nuotraukomis tiesiogiai iš LSMU Kauno ligoninės pranešė TV3 žinių žurnalistė Kaune.
„LSMU Kauno ligoninės Traumatologijos antradienį nuo 6 val. ryto jau sulaukta apie 100 įvairias traumas patyrusių pacientų, kai įprastai per visą parą jų būna apie 150 – 200. Didžiausias antplūdis prasidėjo apie vidurdienį.
Gausu ir sunkių traumų, kai reikalingas stacionarus gydymas. Tokių nuo ryto turime apie 20“, – situaciją komentavo ir LSMU Kauno ligoninės Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Saulius Tvirbutas.
Didesnė rizika patirti traumą yra senjorams
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad atėjus šaltajam sezonui traumatologams prasideda tikras darbymetis. Slidžiais takais vaikščiojantys žmonės ne visuomet išsilaiko ant kojų, o kritimas neretai baigiasi skaudžiais sužalojimais arba kaulų lūžiais. Tiesa, mokslininkai antrina statistikai: moterims kaulai lūžta gerokai dažniau nei vyrams, net ir vyresnio amžiaus, arba jaunimui.
„Vyresnio amžiaus žmonėms kaulų lūžiai yra ne tik dažnesni, bet ir sunkiau gydomi. Tyrimai rodo, kad sulaukus 65-erių metų smarkiai išauga lūžių rizika, todėl šios amžiaus grupės žmonėms judant slidesniais takais reikia elgtis labai atsargiai“, – sako Andrius Žilėnas, BTA draudimo Asmens draudimo rizikų skyriaus rizikų vertintojas.
Jo žodžius patvirtina ir „The Lancet“ publikuotas mokslinis tyrimas, skelbiantis, kad 2019 metais visame pasaulyje kaulų lūžius patyrė 2296 iš 100 tūkst. gyventojų. Įdomu tai, kad vertinant visas amžiaus grupes kaulai dažniau lūžo vyrams: 2620 atvejų 100 tūkst. gyventojų, lyginant su 1944 lūžių moterims, rašoma pranešime spaudai.
Mokslininkai taip pat patvirtina ir jau visiems žinomą faktą, kad vyresnio amžiaus žmonėms tokių traumų rizika smarkiai didesnė nei jaunesniems.
Lietuva patenka į sąrašą valstybių, kuriose kaulų lūžių rizika yra didžiausia pasaulyje. Mūsų šalyje tokių traumų dažnis abiem lytims yra nuo 3287 iki 6407 kiekvienam 100 tūkst. gyventojų. Svarbu tai, kad peržengus 64 metų ribą traumatologijos skyriuose dėl lūžusių kaulų pagalbos dažniau prireikia moterims.
Pačioje rizikingiausioje mokslininkų aprašytoje grupėje – virš 95 metų – vidutinė lūžių rizika abiem lytims išauga net iki 15 381 iš 100 tūkst. gyventojų. Moterims ji būna beveik 20 tūkst., vyrams – beveik 10 tūkst. iš 100 tūkst. gyventojų.
Kauno ligoninės Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyriui vadovaujantis gydytojas-traumatologas Artūras Šulnius nurodo, jog lūžių statistikos pokyčius lemia su amžiumi vykstantys organizmo pakitimai.
„Vyresniame amžiuje dėl hormoninių pokyčių ir dėl fizinio aktyvumo mažėjimo keičiasi žmogaus kaulinė struktūra. Šie pokyčiai ypač reikšmingi moterims, labiausiai – toms, kurių kūno masė nedidelė“, – paaiškina medikas.
Ledas riziką padidina keleriopai
Jungtinės Karalystės mokslininkų 2016 metais vykdytas tyrimas parodė, kad iškritus sniegui ir takams pasidengus ledu kaulų lūžių rizika gali padidėti net kelis kartus. Tiesa, slidūs takai kelia nevienodą pavojų vyrams ir moterims, taip pat itin ryškūs pavojingumo didėjimo skirtumai atskiroms amžiaus grupėms.
Visoms amžiaus grupėms bendrai rizika patirti sunkią traumą iškritus sniegui padidėja 2,2 karto. Vaikams iki 15 metų rizika padidėja lygiai 2 kartus, jauniems žmonėms nuo 16 iki 30 metų – „vos“ 1,4 karto. Tačiau amžiaus grupėje nuo 31 iki 60 metų ledas lūžių riziką išaugina net 3,72 karto, o virš 61 metų – 3,14 karto.
Takų slidumas lūžių riziką neproporcingai stipriai išaugina moterims. Pavyzdžiui, įprastomis oro sąlygomis amžiaus grupėje net 73 visų lūžių patiria berniukai ir 27 proc. – mergaitės, tai iškritus sniegui berniukai patiria tik 42 proc. lūžių ir 58 proc. – mergaitės.
Kitose amžiaus grupėse skirtumas nėra toks stiprus. Tačiau vyriausioje grupėje, virš 61 metų, iškritus sniegui lūžius patiria 78 proc. moterų ir 22 proc. vyrų. Tiesa, ir kai keliai sausi šioje amžiaus grupėje moterims lūžiai pasitaiko beveik triskart dažniau nei vyrams.
„Moterims per slydmetį lūžiai dažnesni dėl jų silpnesnės kaulinės struktūros. Vyrų raumenų masė didesnė, įprastai jie dirba fiziškai sunkesnį darbą, vaikystėje, jaunystėje daugiau sportuoja, daugiau dalyvauja judriuose žaidimuose. Toks fizinis aktyvumas pagerina judesių koordinaciją bei apsaugo nuo rimtesnių sužalojimų krentant“, – didesnį slidumo pavojų būtent moterims paaiškina A. Šulnius.
Kaip sumažinti lūžių riziką?
Prisiminus patarlę „Bijai vilko – neik į mišką“ galima būtų teigti, kad geriausias būdas išvengti lūžio paslydus yra nekelti kojos į lauką. Tačiau tai – toli gražu ne kiekvienam ir ne visais atvejais tinkama rekomendacija. Savo patarimų, galinčių padėti apsisaugoti nuo sunkių traumų turi ir medicinos ekspertai.
Gydytojas traumatologas primena, kad kaulai su amžiumi retėja visiems, tačiau vyrams ši diagnozė pasireiškia rečiau ir kaulų retėjimas pastebimas jau sulaukus garbingo amžiaus.
„Moterims osteoporozė pradeda vystytis netrukus po menopauzės. Sulaukus šios gyvenimo fazės jau reikėtų pradėti domėtis kaulų tankiu. Ypač svarbu kaulų tankio tyrimus atlikti ir gydymą pradėti tuo atveju, kai patiriamas daugiau nei vienas galūnės lūžis“, – rekomenduoja Kauno ligoninės gydytojas.
Saugotis nuo lūžių galima ne tik padedant medikams, bet ir mechaninėmis priemonėmis.
Pavyzdžiui, ėjimo ledu užtikrintumą smarkiai padidina specialūs ant batų padų užmaunami priedai, veikiantys tarsi spygliai žieminėms automobilių padangoms.
