Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad kreipiasi vis daugiau traumas patyrusių žmonių ir pasidalino patarimais, kaip saugiai elgtis, kai slidu.
P. Uksas pasakoja, kad prieš iškrentant sniegui per dieną kreipdavosi 75-85 traumas patyrę pacientai, o štai pasirodžius pirmajam sniegui jų vis daugėja.
„Ties tuo momentu, kai pasnigo, besikreipiančiųjų skaičiai – 107, 105, 105, 109. Galime drąsiai teigti, kad apie 20-30 pacientų padaugėjo“, – sakė pašnekovas.
Dažniausiai kenčia rankos
Pasiteiravus, kokias traumas žmonės dažniausiai patiria, kai lauke slidu, skubios pagalbos skyriaus vedėjas pažymi, kad traumos būna įvairios.
Vis tik, dažniausiai kenčia rankos, nes krisdami bet kokiu atveju remiamės rankomis. Patirtos rankų traumos priklauso nuo padėties ir aukščio, iš kurio krentame, kaulų trapumo, amžiaus:
„Turime tipinės vietos lūžius, tai yra stipinkaulio apatinės dalies lūžiai. Tai viena pagrindinių traumų, būdinga šiam laikotarpiui. Visos kitos traumos, kurios susijusios su rankomis – peties traumos, peties išnirimai, žastikaulio lūžiai – yra retesnės.“
Taip pat pasitaiko plaštakų sumušimai, hematomos, įvairūs patempimai, kai lūžių išvengiama. Tačiau kenčia ir kojos – keliai ir čiurnos. Pasitaiko kelių raiščių patempimų, plyšimų, čiurnų patempimų, kulkšnių lūžių.
„Kartais būna avulsiniai lūžiai, susiję su raiščio nuplyšimu, atplėšiamas kaulo gabaliukas arba pati kulkšnis lūžta, krentant ant jos ir sukant koją“, – priduria P. Uksas.
Retesnės, tačiau pavojingesnės yra galvos ir galvos smegenų traumos: „Galvos smegenų traumos yra retos, bet vėlgi, kadangi turime senstančią populiaciją, įvairių kraują skystinančių vaistų vartojimą, tokie žmonės visą laiką turi padidintą riziką kraujuoti į smegenis. Gali įvykti kontuzijos, atsirasti galvos smegenų hematomos.“
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Dažnai asmenys, nukritę ir patyrę traumą, skuba į skubios pagalbos skyrių. Vis tik, P. Uksas pabrėžia, kad yra aiškūs ženklai, kada būtina apsilankyti pas gydytoją, o kada galima gydytis namuose.
Patyrus galvos traumą, gali pasireikšti sąmonės ir atminties sutrikimai – tokiu atveju būtina pasirodyti skubios pagalbos skyriuje.
„Jeigu mes turime normalų, sveiką, pakankamai jauną žmogų, kuris nevartoja kraują skystinančių vaistų, nukrito, susimušė galvą, ant jos atsirado guzas, bet jis viską atsimena, be sąmonės buvo neilgą laiką, po to epizodo nepykino ir nevėmė kelis kartus, tokie pacientai tikrai gali gydytis namuose, net ir šeimos gydytojo kontrolės nereikia“, – aiškino specialistas.
Tokiu atveju, rekomenduojama vartoti vaistus nuo skausmo, ilsėtis, būtinas gulimas režimas. Taip pat pažeistą vietą reikia šaldyti 48 valandas po traumos. Ledą ar kitą šaltą daiktą, suvyniotą į audinį, reikia dėti kas 4-6 valandas, šaldyti po 15-20 minučių.
Įvykus stipriai rankų traumai ir pasireiškus didžiuliam skausmui, sutrikus galūnės funkcijai – negalint pakelti rankos, ištiesti piršto, sugniaužti kumščio ar atsiradus aiškiai matomai deformacijai, kreipkitės į skubios pagalbos skyrių. Ten atlikus tyrimus medikai nuspręs, koks gydymas reikalingas.
„Kalbant apie kojas, atsiradus deformacijai, progresuojančiam, greitam tinimui, blogėjant kojos funkcijai, čiurnos ar pėdos, nebegalint priminti kojos, eiti, greičiausiai reikės skubios pagalbos arba greitos šeimos gydytojo konsultacijos ir rentgeno nuotraukų.
Pagal rentgeno nuotraukas galėsime įvertinti, tai yra lūžis ar ne, ar tai yra komplikuotas lūžis, kurį reikia operuoti“, – rimtos traumos požymius vardijo P. Uksas.
Daugeliu atvejų pakanka gydymosi namuose
Įvykus kitoms galūnių traumoms, po kurių pasireiškia neintensyvus skausmas, kuris kitą dieną stiprėja, tačiau galūnių funkcija nesutriko, galite kreiptis į polikliniką, o iki tol gydytis namuose:
„Iki to laiko reikėtų tęsti tokį patį gydymą, kokį ir mes paskirsime namuose dėl patempimo arba net lūžio. Ramybė, pakelta kojos padėtis, galimas elastinis tvarstis, šaltis ant sumuštos vietos kas 4-6 valandas, šaldome po 15-20 minučių.
Reikia riboti judesius, saugoti koją, laikyti pakeltoje padėtyje, kad daugiau neištintų, negu jau ištino. Rankai lygiai taip pat – parišta ranka, šaltis, vaistai nuo skausmo.“
RVUL Skubios pagalbos skyriaus vedėjas primena, kad nė vienas lūžis nėra pavojingas gyvybei, daugumą lūžių galima operuoti atidėta tvarka, per ateinančias 2-3 savaites.
Net esant itin blogoms oro sąlygoms, maždaug pusė į skubiosios pagalbos skyrių besikreipiančių pacientų išsiunčiami gydytis namo, nes kitoks gydymas nėra reikalingas.
„Reiktų skaičiuoti ir savo laiką, ir naudą, kiek pacientas jos gaus atvykęs į skubią pagalbą pasikonsultuoti, atlikti radiologinį tyrimą, bet jo lauks 6-8 valandas ir vis tiek keliaus namo su tokiomis pačiomis rekomendacijomis, ką galima daryti ir namuose“, – pastebi pašnekovas.
Patarė, kaip apsisaugoti
Vis tik, geriausia yra saugoti save, kad išvengtumėte ir traumų, ir apsilankymo skubios pagalbos skyriuje. Jei suplanuota veikla yra neskubi, palaukite kitos dienos.
„Pirmas dalykas, reikėtų vengti nebūtinų kelionių. Tai esminis dalykas, labiausiai galiojantis vyresnio amžiaus pacientams.
Jeigu šiandien nebūtina eiti į parduotuvę ir galima palaukti iki tol, kol bus pabarstyti visi šaligatviai, nustos snigti ir šalti, galbūt galima atidėti nebūtiną kelionę“, – pasakojo P. Uksas ir pridūrė, kad dažniausiai į skubios pagalbos skyrių sugūžėja vyresnio amžiaus pacientai, paslydę ant rytinio plikledžio.
Vis tik, jei kelionė yra būtina, vairuotojams būtina pasirinkti saugų greitį, atsižvelgiant į automobilio padangų būklę. Jokiu būdu nesinaudokite elektriniais paspirtukais, nevažiuokite dviračiais.
„Tie, kas eina šaligatviu, turėtų rinktis kiek įmanoma atsargesnį žingsnį, neskubėti, eiti šalikele, eiti ta dalimi, kuri nėra dengta plytelėmis – žole, ji bus mažiau slidi negu plytelės, padengtos ledu. O daugiau – sėkmė“, – šypteli RVUL Skubios pagalbos skyriaus vedėjas P. Uksas.
