Mažyliai Lauros ir Luko šeimoje buvo laukti ir planuoti, tačiau moteris neslepia – žinia, kad šeimą iš karto papildys du nariai, jai su vyru buvo labai netikėta.
„Pakankamai anksti sužinojau, kad laukiuosi, nes kaip ir tikėjausi to, bet kai gydytoja pasakė, kad turi siurprizą ir tas siurprizas yra dvynukai, mums su vyru iš pradžių buvo šokas. Žinoma, labai džiaugėmės, bet kilo ir daug klausimų – kaip viskas bus, kaip susitvarkysime, nes neturėjome su kuo pasikonsultuoti.
Nei pas mane, nei pas vyrą giminėje nebuvo dvynukų, todėl tokia žinia buvo didžiausia staigmena, reikėjo laiko su ja susigyventi“, – prisimena Laura Liutkutė-Kareckienė.
Nėštumas buvo lengvas
Tačiau netrukus Kareckai ne tik apsiprato su šia mintimi, bet ir pradėjo svajoti apie tai, kad gimtų dvynukų porelė – berniukas ir mergaitė:
„Kai sužinojome, kad taip ir bus, buvo labai daug džiaugsmo ir laimės, nes išsipildė mūsų svajonė, tai buvo tobula.“
O ir pats nėštumo laikotarpis buvo kone pavydėtinas. Laura visą laiką jautėsi gerai, jos nepykino, nevargino bloga savijauta.
„Nėštumas buvo toks, kaip visi sako, tik gimdyti ir gimdyti“, – šypsosi pašnekovė ir priduria, kad sunkumai prasidėjo tik paskutiniąsias tris savaites, kurias teko praleisti gulimame režime:
„Mergaitė buvo viršutinė ir ji įsitaisė man po šonkauliais, todėl negalėjau normaliai sėdėti ar vaikščioti. Tai paskutines savaites buvo šioks toks diskomfortas, bet šiaip viskas ėjosi sklandžiai, nebuvo labai sunku.“
Naktį staiga nubėgo vandenys
Laura sako žinojusi, kad dvynukai paprastai gimsta anksčiau, tačiau nesitikėjo, kad tai nutiks 33 nėštumo savaitę.
„Prisimenu, kad tą savaitgalį į svečius kaip tik buvo atvažiavusi mama, galvojau, kad kai ją išleisiu, susidėsiu daiktus į ligoninę ir ramiai lauksiu dar porą savaičių. Bet aš nubudau nuo to, kad man nubėgo vandenys, buvo šokas.
Daiktai buvo nesudėti, automobilis autoservise, nes to nelaukėme. Tad tikrai netrūko streso ir nežinomybės“, – atvirai kalba moteris.
Kadangi dvynukų plaučiai dar nebuvo subrendę natūraliai, gydytojai pirmiausia Laurai suleido vaistų, skirtų jų brandinimui. Buvo stengiamasi kuo ilgiau išlaikyti kūdikius gimdoje, tad moteriai buvo stabdomas gimdymas, ji turėjo kentėti sąrėmius. Tik po paros nuo atvažiavimo į ligoninę vilnietė natūraliu būdu pagimdė savo vaikus.
„Pirmasis gimė Bernardas, jis pats kvėpavo, suverkė, man atnešė jį pabučiuoti. Tada viskas buvo nutrūkę, jokių sąrėmių, jokios veiklos nebuvo, nes Koletė dar nenorėjo gimti. Tačiau po dvidešimties minučių ir ji išvydo pasaulį.
Mergaitė nekvėpavo, jai iš karto davė deguonį, o aš jos beveik nemačiau, nes ją staigiai išvežė. Buvo streso, kad viskas vyksta taip greitai, bet aš labai džiaugiuosi, kad mes važiavome į Santariškes, kur visi buvo labai pasiruošę ir padėjo mano vaikams sėkmingai išgyventi ir kovoti“, – patirtimi dalijasi Laura.
Stengėsi galvoti pozityviai
Ji neslepia, kad nuo pat pradžių stengėsi nepasiduoti blogoms mintims, pasitikėjo medikais bei savo mažyliais, kurie buvo neįtikėtinai stiprūs ir tik parą praleido kūdikių reanimacijoje, kol jų būklė visiškai stabilizavosi:
„Į viską gyvenime stengiuosi žiūrėti su dideliu pozityvu, todėl ir tada džiaugiausi, kad jie gimė, kad nėra jokių patologijų. Žinoma, supratau, kad yra pavojus, kai vaikas pats nekvėpuoja, bet tikėjau, kad viskas bus gerai.“
Laura sako, kad nekaltino savęs, kad dvynukai į pasaulį pasibeldė anksčiau laiko, mat žinojo – tokia savigrauža nieko nepakeis. Ir nors pirmos penkios paros ligoninėje buvo bene sunkiausios, ji laikėsi taip stipriai, kad su ja pabendrauti atėjusi psichologė pasakė, kad neturi apie ką su ja kalbėtis.
„Tu gali pas vaikus eiti tik kas tris valandas, bet vis tiek džiaugiesi, kad jie auga, valgo, kad viskas gerėja. Tiesiog lauki tos akimirkos, kai jau galėsi būti kartu, ir nepasiduodi negatyvioms mintimis. Supranti, kad kai eini su šypsena, gera savijauta, o ne su ašaromis, vaikai jaučia tavo teigiamą energiją“, – neabejoja pašnekovė.
Atsigauti padėjo namų sienos
Dvynukai ligoninėje po gimimo praleido dar kelias savaites, kol patys pradėjo savarankiškai valgyti. Laura neslepia, kad laikas čia labai prailgo, tačiau ji ir vėl stengėsi ieškoti teigiamų dalykų:
„Ta pradžia, kai tau medikai padeda pasidaryti tai, ką šiaip namuose turėtum daryti vienas, yra labai geras dalykas. Tai tikrai viską palengvino, padėjo įsivažiuoti į naują gyvenimą.“
Sugrįžus į namus, šeimą užliejo vidinė ramybė, o namų sienos tik dar labiau padėjo atsigauti po likimo siųsto išbandymo. Taip pat Laura pasakoja, kad nuo pat pradžių laikėsi jau ligoninėje buvusio režimo valgyti ir miegoti daugmaž tuo pačiu metu, o tai labai pagelbėjo:
„Pirmais dviem mėnesiais tu nelabai orientuojiesi laike, paroje, dienoje, nes tas kėlimasis kas tris valandas truputį išmuša iš vėžių, tai stengdavomės miegoti su jais, kad atgautume jėgas.
Vėliau viskas pradėjo susistyguoti ir tapo kur kas lengviau, nes žinai, kada turi laiko sau, įpranti prie tos dienotvarkės.“
Moteris šypsodamasi kalba apie tai, kad jau nuo pat pradžių atsiskleidė ir dvynukų skirtumai. Jie ne tik mėgsta skirtingus dalykus, maistą, bet ir turi priešingus vienas kitam charakterius.
„Bernardas visada buvo ramesnis, jam viskas daugiau mažiau gerai taip, kaip yra, o Koletė – tikra mergaitė. Pas ją yra kur kas didesnis kaprizingumas, aikštingumas, ji tokia tikra princesė ant žirnio“, – juokiasi moteris.
Už pagalbą itin dėkoja vyrui
Ne vienam nuostabą kelia ir tai, kad Laura suranda laiko ne tik dvynukų auginimui, bet ir įvairioms veikloms. Štai, pavyzdžiui, vos po kelių mėnesių nuo vaikų gimimo ji sugrįžo į manikiūrininkės darbą, kurį sėkmingai derino su motinyste.
„Už tai, kad galiu rasti laiko savo veikloms, esu dėkinga savo vyrui. Jis pasilikdavo su vaikais, o aš per jų miegą pasiskaičiuodavau, kiek galiu priimti klienčių, tai taip ir derinomės.
Mano vyras tikrai yra pavyzdinis tėtis, be jo aš negalėčiau atrasti laiko savo darbui, kurį be galo mėgstu“, – sako Laura.
Ji neslepia, kad visą gyvenimą nemokėjo ramiai sėdėti vienoje vietoje, todėl ir dabar vis ieško naujų savirealizacijos būdų ir veiklų, kuriose galėtų atsiskleisti. Per pirmąjį karantiną ji pradėjo aktyviai dalintis savo kasdienybe ir įvairiais patarimais socialiniame tinkle „Instagram“, kur sulaukia vis didesnio susidomėjimo.
„Nemoku daryti tik kažką vieną, man pasidaro nuobodu, atsiranda rutina, kuri pradeda slėgti. Todėl ir dabar galvoje sukasi naujos idėjos, kurias artimiausiu metu tikiuosi įgyvendinti. Noriu įrodyti, kad būti veiklia mama yra įmanoma, jei tik to nori“, – šiltai kalba moteris.
