Smegenų aneurizma yra susilpnėjusi arba išplonėjusi vieta smegenų sienelėje. Veikiant arteriniam kraujo spaudimui ši vieta išsiplečia ir susiformuoja „balionas“, kuriame cirkuliuoja kraujas.
Nors smegenų aneurizmos rizika maža, tačiau jai plyšus padariniai gali būti katastrofiški. 2 iš 5 smegenų aneurizmos plyšimo atvejų baigiasi mirtimi.
Likusieji padarinius jaučia visą gyvenimą. Jeigu žmogus ir išgyvena aneurizmos plyšimą, niekada nebūna aišku, ar jis liks veiksnus, galės grįžti į darbą ir įprastą gyvenimo ritmą.
Priepuolis prasidėjo darbe
Erika gyveno intensyvų ir judrų gyvenimą, jokių simptomų nejautė: galvos neskaudėjo, spaudimas taip pat nekilo, tačiau vieną dieną staiga, jai būnant darbe prasidėjo priepuolis. Moteris dirbo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, o tuo metu kaip tik kalbėjo su vaikų tėvais.
Bendraujant jai pasidarė negera, Erika tarsi pradėjo savęs nebegirdėti ir ji tėvų paklausė – ar jie girdi, ką moteris kalba, ji manė, kad galbūt prarado balsą. Tėvai pradėjo pastebėti, kad Erikos veidas atrodo keistai. Ji greitai nuėjo toliau nuo tėvų ir tada prasidėjo blogiausia savijauta.
„Nežinojau ar man sėsti, ar gultis, ar keltis. Nesupratau ar noriu į tualetą. Labai sunku nupasakoti šį jausmą, nes atrodė, kad viskas yra negerai. Man ir skaudėjo, ir pykino, darėsi silpna, svaidė į visas puses. Man iškvietė greitąją, tačiau tuo metu nebuvo laisvų automobilių, todėl mane nuvežė į priėmimo skyrių nuosavu automobiliu“, – su siaubu prisimena Erika.
Nuvykus į priėmimo skyrių Erika prašė jai suteikti pagalbą, papasakojo, kad atvažiavo čia iš darbo. Pirmasis klausimas ligoninėje iš slaugytojos buvo – kur dirbate? Moteris atsakė, jog dirba su vaikais. Pamatavus kraujo spaudimą, skaičiai parodė, kad jis yra labai pakilęs.
Darbuotojos reakcija buvo tokia, jog ji pasiūlė Erikai tiesiog pakeisti darbą. „Man tokių priepuolių nėra buvę, aš 25 metus dirbau tokį darbą ir tikrai nėra buvę jokių problemų. Slaugytoja iškvietė neurologą, o jis išgirdęs mano simptomus pasakė, kad greičiausiai man taip buvo nuo nervų“, – tikina pašnekovė.
Galiausiai Erika priėmimo skyriuje pradėjo vemti, tačiau niekas į tai net nesureagavo. Ligoninėje ji praleido nuo 17 iki 21 valandos ir ją išleido namo, nors spaudimas vis dar buvo labai aukštas, moteris jautėsi prastai, labai skaudėjo galvą.
Ištyrus rado kraujo išsiliejimą smegenyse
Grįžusi namo Erika atsigulė, o naktį vis prabusdavo nuo stipraus galvos skausmo. Moters teigimu, ji visiškai negalėjo pajudinti galvos. Ketvirtadienį po pietų ji apsilankė pas savo šeimos gydytoją. Spaudimas vėl buvo labai aukštas.
„Man šeimos gydytoja pasakė, kad ligoninėje man turėjo suteikti pagalbą ir kad ji man įtaria mikrosinsultą ar net gi insultą. Poliklinikoje slaugytojos man pastatė lašelinę, suleido vaistų ir pasakė, kad jei vis dar skaudės galvą – kviesčiausi greitąją ir reikalaučiau galvos tomografijos.
Grįžusi iš poliklinikos užsnūdau, atrodė, kad ir galvos nebeskauda ir jau galiu gyventi, pagalvojau, gal tikrai nervinis priepuolis, maža ką. Tačiau pradėjau keltis ir man buvo begalinis trenksmas į galvą.
Pagalvojau, kad dar vieną naktį palauksiu, tačiau kai penktadienio rytą nebegalėjau išlipti iš lovos iš karto išsikviečiau greitąją pagalbą. Nuvykusi atgal į ligoninę pradėjau reikalauti galvos tomografijos, sakiau, kad ir užvakar buvau čia apsilankiusi.
Gydytojas, kuris tą vakarą budėjo man su piktumu atliko šį tyrimą ir pamatė, kad galvoje yra kraujo ir kad daugiau nebevaikščiočiau. Tačiau aš jau dvi paras taip vaikščiojau, nes niekas man nesuteikė tinkamos pagalbos“, – nusivylimo neslepia moteris.
Švenčia antrą gimtadienį
Po galvos tomografijos tyrimų atsakymų, Erika buvo skubiai išvežta į Klaipėdos ligoninę. Ją nugabeno ta pati greitosios pagalbos komanda. Moteris yra labai patenkinta jų profesionalu ir darbu. Jie paciente rūpinosi nuo A iki Z iki pat kelionės tikslo.
Klaipėdoje Erikos jau laukė profesorius, kurio dėka ji gali džiaugtis, kad yra gyva. Tai, kas vyko toliau moteris negali prisiminti. Žino tik tiek, kad penktadienį po pietų jai buvo atlikta sudėtinga ir ilga operacija, šeštadienį jį gulėjo reanimacijoje, o sekmadienį ją jau perkėlė į paprastą palatą.
„Gijimas buvo labai sunkus ir ilgas. Gydytojas man pasakė, kad turiu labai stiprų angelą sargą, kuris mane apsaugojo, nes su tokia aneurizma, kuri pas mane buvo 6 mm – čia jau yra didelė, ir kadangi dvi paras aš su ja prabuvau, man sakė, kad esu gimusi po laiminga žvaigžde, nes manęs neparalyžiavo, galėjau kalbėti, valdyti visą kūną ir už tai esu likimui dėkinga.
Todėl gegužės 13 dieną dabar švenčiu antrą gimtadienį. Gydytojas sakė, kad jei dar savaitgalį būčiau nesikreipusi į gydymo įstaigą, būčiau padariusi šventę giminėms, tačiau pati joje nedalyvavusi“, – tikina Erika.
Atsirado sveikatos problemų
Po gijimo sekė reabilitacija. Į darbą moteris nebegrįžo, nes nebeturėjo jėgų dirbti su vaikais. Darbą teko pakeisti į Užimtumo tarnybą. Po metų jai reikės atlikti angiografinį tyrimą ir stebėti, ar viskas tvarkoje, todėl, kaip Erika pati juokauja – dabar ji turi naują draugę: aneurizmą.
Šiuo metu moterį kartais pykina, skauda galvą, nes yra didelis pjūvis nuo vidurio kaktos iki pat ausies. Dažnai pavargsta ir neturi jėgų, negali daryti staigių judesių ir gyventi aktyvaus gyvenimo, negali palenkti galvos ir turi saugoti save, kad aneurizma vėl neplyštų.
„Nebegaliu būti karštyje, vasarą galiu būti tik pavėsyje, nes kitu atveju pasidaro labai bloga. Šiuo metu gyvenu su didele baime. Jei suskausta galvą – visada galvoju, kad jau plyšo aneurizma. Gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis – negaliu nieko sunkaus kelti, jokių lauko darbų pasidaryti.
Gyvenu, kaip porcelianinė lėlė. Taip pat atsirado daug baimių ir nežinomybių. Pradėjau bijoti važiuoti automobiliu, paniškai bijau uždarų erdvių, atsirado ir atminties sutrikimai, atrodo noriu kažką papasakoti žmonėms, o jie man sako, kad šitą jau sakiau“, – nusivylimo neslepia Erika.
Kas yra aneurizma, moteris nežinojo
Apie tai, kas yra aneurizma iki operacijos Erika nežinojo. Moteris pasakoja, kad jos šeimoje jaunas mirė tėtis, tačiau nuo insulto, o aneurizmos atvejų nėra buvę. Kai gydytojai pasakė jai, kad smegenyse yra kraujo – moteris visiškai neišsigando, nebuvo jokios panikos.
Suvokimas atėjo tik nuvykus į Klaipėdos ligoninę. Erika pradėjo verkti, tačiau atėjęs slaugytojas pasakė: „Neverk, jei tave čia atvežė – tau tikrai padės“.
„Tada sau pasakiau Erika, neverk, viskas bus gerai. Neprisileidau blogų minčių. Vėliau galvojau, kokie ženklai galėjo rodyti, kad man gali būti aneurizma.
Prisiminiau, kad man kartais tirpo liežuvis, tačiau dėl to nesikreipiau į gydytojus. Dabar elgčiausi kitaip. Tai manau buvo pirmosios ligos užuomazgos“, – istoriją baigia Erika.
