Tomas Bellas ir jo seserys pamatė šokiruojančią klaidą po motinos, kurios paskutinis noras buvo būti palaidotai kartu su vyru, mirties. Jie liko apstulbę, kai prižiūrėtojas paskambino ir pasakė, jog tėvo kape duobkasiai rado moters karstą.
Motina Hilda Bell dėl klaidos jau penkias savaites yra laidotuvių namuose, o šeima vis dar nežino, kur palaidotas jos vyras Thomas.
Ne tėčio kapas
58 metų širdgėlos apimtas sūnus Tomas iš Durhemo grafystės Easingtone pasakė: „Mūsų mamos mirtis sukrėtė mus visus. O tada sužinojome, kad mūsų tėčio kapas, kurį lankėme pastaruosius 17 metų yra ne jo kapas – skausmas yra tiesiog nepakeliamas.
Kaip tai galėjo įvykti? Mūsų mama guli laidotuvių namuose laukdama, kol bus palaidota, o tėtis kažkur kapinėse, nepažymėtame kape.”
Duobkasiai veikiančios Durhemo vyskupijos, atsakingos už bažnyčią ir kapines, vardu, nuo to laiko iškasė šešis sklypus, tačiau Thomo vis dar nerado.
Tuo tarpu moteris, palaidota duobėje, visą laiką buvo palaidota po kito vyro vardu
Tomas ir jo seserys: 59-erių Denisė ir 53-ejų Debra prarado 79-erių metų Hildą birželio 16 d. dėl LOPL. Šeima planavo palaidoti ją Šventosios Trejybės bažnyčioje, Vingate, Durhemo grafystėje po liepos 1-ąją įvykusių laidotuvių.
Tomas, fabriko darbininkas, pasakė: „Prieš septyniolika metų, kai mirė tėtis, mama nusipirko žemės, kad galėtų būti palaidota su juo, kai mirs. Mama kiekvieną penktadienį, eidama į kirpyklą, nunešdavo gėlių ir sutvarkydavo antkapį.
Kai dvi dienos iki laidotuvių jie nuėjo kasti kapo, duobkasiai pasiekė tik penkių pėdų gylį, nors turėtų pasiekti aštuonių pėdų gylį ir tėčio kape rado kažkieno kito karstą.”
Apie tai, kaip jie jautėsi sužinoję naujieną, Tomas pasakė: „Mes tikrai negalėjome patikėti tuo, ką išgirdome. Laidotuvių namų direktorius Andrew, kuris mums labai padėjo, paskambino ir pasakė, kad turi ateiti ir pasikalbėti akis į akį.
Laidotuvės įvyko, bet mūsų mama vis dar laidotuvių namuose: laukia, kol bus palaidota. Jie iškasė šešis kapavietes, ieškodami tėčio, bet mes nežinome, kur jis yra.”
Suprantama, kad toks liapsusas galėjo įvykti dėl antkapių dviejuose sklypuose po 2005 m. Thomo laidotuvių ir nenuoseklių įrašų po to, kai kažkuriuo metu apie devintąjį dešimtmetį gaisre buvo pamestas originalus kapinių žemėlapis.
Tikisi surasti tėčio kapą
Nuo to laiko šeima surado nepažymėtą sklypą vos už dviejų metrų, kur, jų manymu, jų tėvas gali būti palaidotas, ir laukia Durhemo vyskupijos kanclerio leidimo jį iškasti.
Tomas pridūrė: 2005-aisiais, kai tėtis buvo palaidotas, buvo keli laidojimai, ir mes gedėjome, todėl negalėjome tiksliai prisiminti, kuri žemė buvo jo, todėl pasikliovėme antkapiu, kai grįžome prie kapo. Tikimės, kad jis bus palaidotas vos už kelių metrų.”
2011 m. kapinės buvo uždarytos naujiems laidojimams po to, kai buvo paskelbta, jog nebėra vietos, tačiau artimi giminaičiai ir šeimos sklypus turintys asmenys vis dar galėjo būti paguldyti į savo vietas.
Andrew Radcliffe iš „Speckmano” laidotuvių namų, kuris padėjo sielvartaujančiai šeimai, sakė, kad per 20 metų šioje pramonės šakoje niekada nebuvo susidūręs su tokiu atveju, rašo mirror.co.uk.
Rey Jane Grieve, vikarė iš Šventosios Trejybės Bažnyčios Vingate, kuri vedė mišias liepos 1 d., bet nebuvo bažnyčioje 2005 m., kai kapai buvo neteisingai pažymėti, pasakė:
„Mes visi puikiai žinome, kad kiekvieną dieną žmonės patiria vis didesnę kančią. Tai buvo sunki ir emocinga laidotuvių dalis, nes žinojome, kad negalime iškart išeiti iš bažnyčios ir palydėti Hildą į paskutinio atilsio vietą. Mišių metu pajutau ir stiprėjantį šoką, ir sielvartą.
Liūdna padėtis, su kuria šiandien susiduriame, prasidėjo dešimtojo dešimtmečio pabaigoje ir 2000 m. pradžioje, kai Vingato bažnyčia vis dar buvo „atvira” ir gaudavo reguliarias laidojimo paslaugas. Kai kurie pagrindiniai vadovai, kurių jau nebėra su mumis, tuo metu apsunkino situaciją nuo tų metų, o prieš daugelį metų įvykęs įsilaužimas ir altoriaus bei svarbių istorinių bažnyčios dokumentų sudeginimas (kartu su originaliu kapavietės žemėlapiu) taip pat prie to prisidėjo.
Nuo to laiko laidotuvių direktoriai ir kapavietės naudoja duobkasių planą, kai šeimos ruošia sklypus laidotuvėms. Ši proceso dalis tiesiogiai nesusijusi su vikaru ar bažnyčia, nors mes esame pasirengę pakonsultuoti, jeigu to prireikia. Mūsų širdys ir maldos tikrai yra kartu su visais, kol toliau ieškome sprendimo.”
Šeima tikisi, kad paskutinis plotas, kurį reikės iškasti, atskleis, kur palaidotas tėvas, o Hilda galiausiai galės būti palaidota su savo vyru.
