Šimtametis atskleidė, kokios taisyklės visą laiką laikėsi darbe.
Darbe laikėsi 1 taisyklės
Socialiniame tinkle „Facebook“ žinia apie įspūdingą sukaktį pasidalijo Alytaus miesto savivaldybė. Jie pranešė, kad pasveikino šimtametį, o šis pasidalijo savo gyvenimo prisiminimais.
„Šiandien pirmasis buvusios Alytaus 5-osios vidurinės mokyklos (dabar – Dainavos progimnazija) direktorius Julius Baublys mini gražią sukaktį – 100 metų jubiliejų. Gražia proga šimtametį alytiškį pasveikino Alytaus miesto savivaldybės vicemerė Kristina Daugelevičienė ir Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Loreta Šernienė.
„Man didelė garbė šiandien sveikinti Jus – žmogų, kuris buvo mano buvusios mokyklos vadovas. Linkime Jums sveikatos Jums ir gražių akimirkų su šeima, o kasdienybę tegu lydi ramybė, pagarba ir šiluma“, – linkėjo Alytaus miesto savivaldybės vicemerė K. Daugelevičienė šimto metų jubiliejų švenčiančiam J. Baubliui.
Prie vaišėmis nukrauto stalo prisėdęs senolis netrukus pasidalijo savo gyvenimo istorija. Anot jo, 5-ajai vidurinei mokyklai jis vadovavo 16 metų – nuo 1970 iki 1986 m. Iš tų laikų J. Baublio atmintyje išliko patys gražiausi prisiminimai. „Aš niekada nevartojau žodžio „aš“, visuomet buvo žodis „mes“, nebuvo jokių konfliktų nei su mokiniais, nei su mokytojais“, – pasakojo šimtametis.
Pasidalijęs prisiminimais apie darbą mokykloje, senolis pasakoja apie šeimą. „Užauginau tik du sūnus – Arvydą ir Gintautą. Turiu vieną anūką ir dvi anūkes, šešis proanūkius ir vieną proanūkę“, – artimaisiais džiaugiasi šimtametis.
Pokalbiui pakrypus apie mėgstamą laisvalaikio veiklą, J. Baublys prisipažįsta, kad jam visuomet labai patiko dirbti sode. „Laisvalaikiu aš buvau sodininkas. Dešimt metų ėjau „Dainavos“ sodų bendrijos pirmininko pareigas. Sode labai mėgo dirbti ir mano žmona. Ji augino gėles, o aš ardavau, šienaudavau su dalge“, – apie mėgstamą veiklą pasakojo J. Baublys.
Šimtametis, anot jo sūnų, buvo ir bitininkas, o kai nudirbdavo visus darbus, visuomet rasdavo laiko knygai.
„Aš nemažai skaitydavau. Kai pablogėjo regėjimas, tai man į pagalbą atėjo mano marti Reda. Ji nuvedė mane į Aklųjų ir silpnaregių biblioteką ir nuo to laiko aš iš šios bibliotekos imdavau audioįrašus. Tokiu būdu pagilinau filosofijos ir istorijos žinias. Dabar mane jau apėmė tinginys ir tiek skaityti, kiek anksčiau, jau nebenoriu“, – šypsosi šimtametis ir išskuba pasitikti jį pasveikinti atvykusių svečių“, – buvo rašoma įraše.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
