Dabar moteris jaučiasi stipresnė kaip niekad. „Atsibudusi po operacijos supratau, kad turiu toliau gyventi, stengtis, nes tai mano antras šansas. Turiu pateisinti gydytojų darbą. Turiu būti stipri ir tokia esu“, – širdį veriančiais žodžiais dalinasi Danutė.
Stebuklas įvyko
Danutės ligos istorija prasidėjo dar prieš 20 metų. Pirmiausia jai buvo koreguoti vožtuvai. Kitiems žmonėms, kuriems būna koreguoti vožtuvai, juos reikia pakeisti, tačiau Danutė vos su viena korekcija puikiai išgyveno 12 metų.
„Po to man pradėjo strigti širdies ritmas. Širdelė jau buvo pavargusi. Metus kankinausi su sutrikusiu širdies ritmu, o tada staiga pradėjo vystytis širdies nepakankamumas.
Nuo to ir atsirado įvairios problemos: staiga atsirado stiprus dusulys ir jau kitokios išeities nebuvo, tik statyti aparatą, kuris padeda širdžiai plakti, varinėja kraują.
Tada man gydytojai įdėjo aparatuką, aš su juo vaikščiojau penkis su puse metų ir laukiau donoro širdelės“ – apie ligos pradžią pasakoja moteris.
Donoro paieška buvo labai ilgas procesas. Kartu su gydytojais Danutė laukė, kada atsiras tinkamas donoras, nes jis turi atitikti tam tikrus reikalavimus: turi sutapti kraujo grupė, kūno sudėjimas, donoras būtinai turi būti tos pačios lyties.
„Ilgai laukiau ir per stebuklą po šitiek metų atsirado man tinkama širdelė“, – džiaugiasi pašnekovė.
Tiesa, donoras, atitinkantis visus reikalavimus buvo atsiradęs ir po 4 mėnesių nuo tada, kai Danutei į širdį įstatė aparatą.
„Žinau, kad donorė turėjo būti mergina, kuri žuvo avarijoje, tačiau ją gaivinant mergina buvo gavusi per daug adrenalino, todėl gydytojai nebuvo tikri, kad širdis pradės dirbti.
Tuo metu buvau tikrai labai išsigandusi, buvau nepasiruošusi, nežinojau, kas gali įvykti. Žemė tiesiog slydo iš po kojų.
Susikviečiau vaikus, kad kartu nuspręstume, ar man imti šią širdį, ar laukti kitos. Tuo metu gana neblogai jaučiausi, galvojau, gal būtų galima ir su aparatu gyventi. Pasitarėme su vaikais, jie sako, kad mano širdis jau yra pasilpusi, vaikai siūlė bandyti ir imti merginos širdį.
Jau buvome nutarę, kad rizikuosim, tačiau po to vis tik atšaukėme. Taip ir pasilikau laukti, iki kol sulaukiau savo naujos širdelės“ , – istorija pasidalino Danutė.
Apie tai, kieno širdį moteris nešiojasi savo krūtinėje, ji nežino nieko. Viskas yra išlaikyta paslaptyje. „Žinau tik tiek, kad ji – jaunos moters“, – teigia pašnekovė.
Operacija praėjo sėkmingai
Operacija Danutei praėjo puikiai. Moteris sako – jai labai pasisekė. „Užmiegi ir atsibundi. Visiems pasakiau, kad viskas bus gerai ir aš atsibudau. Kaip ir gydytojai sakė – pati operacija labai pasisekė. Jai vadovavo profesorius Povilas Jakuška. Tai tikrai auksinių rankų meistras.
Atsibudau po paros. Taip jau buvo sakyta ir prieš operaciją, kad akis atmerksiu tik po paros. Atsibudau su šypsena, viskas labai sėkmingai gijo. Ketvirtą parą jau pati nuėjau į dušą.
Aš pati buvau nusiteikusi, kad jei atsibudau, vadinasi esu gyva ir turiu toliau gyventi, stengtis, išnaudoti širdelę, kurią gavau. Turiu būti stipri ir tokia esu“, – su šypsena kalba moteris.
Šiuo metu Danutei dar dažnai tenka lankytis pas gydytojus. Pusę metų ji turi būti labai stebima, saugotis įvairių infekcijų, darytis kraujo tyrimus.
Kas mėnesį jai yra atliekami įvairūs tyrimai: širdies biopsija, magnetinis rezonansas. Gydytojai turi stebėti, ar nevyksta širdies atmetimo reakcija.
„Tyrimų rezultatai geri, atmetimo nėra. Būna kelių laipsnių atmetimai, tačiau kol kas viskas gerai. Esu ne kartą pjaustyta, kai dėjo aparatuką, po to – kai vyko širdies transplantacija. Yra likę randukų, tačiau nieko tokio. Svarbu esu gyva, judu, vaikštau, dirbu, ką galiu“, – sveikata džiaugiasi moteris.
Misija – padėti žmonėms
Moteris yra apsupta ją mylinčių žmonių. Turi keturis, jau suaugusiu vaikus.
„Visi mes esame labai bendraujantys. Kai jiems pasakiau, kad mane operuoja, buvo susirinkę mano vaikai bei jų draugai. Visa kompanija laukė, kada aš atsibusiu, labai pergyveno.
Tada visi nusprendėme, kad darysimės donoro korteles. Žinau, kad daugelis iš jų jau yra pasidarę. Manau reikia nebijoti, tai kažkam gali išgelbėti gyvybę. Kai miršti, jau viskas, tų organų daugiau tau neprireiks.
Ar verta tą organą užkasti giliai po žeme, ar, galų gale, sudeginti? Galbūt kažkam išgelbėsite gyvybę. Aš gavau širdelę ir gyvensiu su tokia misija, kad nors jau ir ne jaunystės metai, tačiau galbūt dar kažkam pagelbėsiu. Tokią misiją turiu savo mintyse“, – jautriais žodžiais dalinasi Danutė.
Operacija Danutei buvo atlikta Kauno klinikose. Moteris labai džiaugiasi klinikų gydytojų pagalba bei darbu. Moteris tikina, kad šiuo metu tikrai jaučiasi gerai, tik trikdo didelis vaistų kiekis.
„Noriu padėkoti visam Kauno klinikų kolektyvui. Visi – nuo žemiausio iki aukščiausio laipsnio labai rūpinasi ir dabar dar stebi mano sveikatą.
Noriu padėkoti docentei Loretai Jankauskienei, kuri dar ir dabar mane globoja, jei reikia paskambina, reguliuoja vaistus. Ji tikrai labai nuoširdus žmogus. Visa komanda, kuri mane operavo puikiai atliko savo darbą.
Visi labai stengėsi, kalbino, prižiūrėjo. Žemai lenkiuosi jiems“, – nuoširdžią padėką išreiškė moteris.
