Pokalbio metu Vilija, kurią kiti dar mielai vadina Vile, savo vyrą Saugirdą pristatė kaip ramų, intravertą ir logika pasikliaujantį žmogų, kuriam reikia racionalumo ir praktiškumo.
O pačią save moteris apibūdino kaip tikrą „čiauškutę“, ekstravertę, mėgstančią įvairias detales, spalvas, kūrybą ir originalius dalykus.
Nors, rodos, sutuoktinių asmenybės viena nuo kitos skiriasi kaip diena ir naktis, vis tik jie skaičiuoja jau dešimt metų kartu. Viena iš harmonijos santykiuose sudedamųjų dalių – gyvenimas atskiruose nameliuose.
Atskirai gyventi neplanavo
Vilė su Saugirdu neslėpė – iš pat pradžių minties apie gyvenimą atskirai nebuvo. Tiesa, jie abudu turėjo savo namelius. Saugirdas – viename kaime, o Vilė – kitame.
Kaip pasakojo Saugirdas, pradėjus draugauti su Vile jis atsikėlė pas ją gyventi, o per tą laiką tvarkėsi savo sodo namelį.
Šį sutvarkius taip, kad būtų galima jame patogiai gyventi kartu, Vilė atsikėlė pas jį ir vieta tapo judviejų namais.
„Čia anksčiau buvo seni tarybinių laikų sodai, kurie buvo labai apleisti. Mes labai pigiai nusipirkome tuos sklypus.
Tada, kaip Saugirdas sako, kai įtampa užaugdavo, aš išeidavau į savo namus, esančius už keturių kilometrų nuo čia, ir man juose tapdavo gera.
Aš, kadangi jau būdavau susiruošusi, tai ten pabūdavau, o jam pasidarydavo vienam liūdna. Tai Saugirdas ir pasiūlė – sako, parduok savo namuką, o už tuos pinigus pastatysim čia.
Tada nusipirkome dar vieną sklypą, kitoje kelio pusėje. Kadangi namas nedidelis, nereikėjo netgi jokio projekto, nes čia skaitosi sodų bendrija“, – idėjos užgimimu apie namelio pastatymą visai šalia sutuoktinių namų pasakojo Vilė.
Saugirdas, papildydamas žmoną, atskleidė, kad pirminis jų planas visai nebuvo atskiro gyvenamojo namo Vilei statyba.
Pasak jo, iš pradžių manė, kad Saugirdas pastatys Vilijai namelį, kuris bus jos kūrybinėmis dirbtuvėmis, tačiau vėliau jiedu labai greitai suprato, kad ši vieta – ne tik dirbtuvėms.
Saugirdas žmonai pastatė namą
Vilė pridėjo, kad jiedu namelio kūrybiniame procese pasiskirstė tam tikrais vaidmenimis, stengėsi būti supratingi vienas kitam:
„Galima sakyti, kad aš buvau projekto vadovė, o Saugirdas – vyr. statybininkas, vienintelis statybininkas. Mes tada daug tarėmės, kadangi abu esame su labai skirtingais charakteriais ir asmenybėmis.
Reikėjo labai laikytis, nes man vis kažkokių pataisymų norėdavosi, tai aš turėdavau labai diplomatiškai kreiptis į darbų vykdytoją ir klausti, ar čia galima pataisyti, pakoreguoti. Visgi Saugirdas buvo labai tolerantiškas, nes jis suprato, kad aš čia gyvensiu.“
Po devynių mėnesių namelio statybos buvo baigtos. Saugirdas atskleidė, kad tada namelyje jau buvo židinys, tačiau nors vidus dar nebuvo pilnai įrengtas, jame gyventi jau buvo galima.
„Iš tikrųjų, namukas gavosi toks fainas, kad man jis tinka. Čia pats geriausias variantas, kokį esu pastatęs. Jis puikus, – džiaugėsi Saugirdas. – O dabar mes galime vienas kitam per langą pamojuoti.“
Saugirdo ir Vilės nameliai – kaip diena ir naktis
Pokalbio metu paaiškėjo, kad abiejų sutuoktinių nameliai labai skiriasi. Vilė pasakojo, kad jos namuose yra daug paveikslų, meno kūrinių ir viskas sukurta pagal jos poreikį.
O štai Saugirdo namelis – visai kitoks. Jis paprastas, praktiškas ir su kur kas mažiau dekoro elementų.
„Mano tikslas buvo rinktis baldus ir dekoro elementus iš sendaikčių, iš antrų rankų, ką galima atgaivinti ir atnaujinti.
Paprastas eilinis žmogus čia ilgiau pabuvęs galbūt pavargtų, nes labai daug spalvų, bet tikrai niekas nelieka abejingas.
Namelio vidus įrengtas labai originaliai, boho stiliumi. Kalbant apie mano namus – man viskas labai gražu, estetiška. Visas kiemas sutvarkytas, žolytė nupjauta, yra skoningas, nedidelis gėlynas“, – apie savo namus pasakojo Vilė.
O štai Saugirdas apie savo namus kalbėjo visai kitaip. Jo namelis praktiškas ir pritaikytas taip, kad jam būtų patogu. Lauko aplinka – taip pat.
Saugirdas atskleidė, kad vis imasi statybos darbų, tad kieme vis galima aptikti statybinių medžiagų.
„Man [pas Vilę] buvo visko per daug. Pas mane nieko ypatingo nėra, sodo namelis. Mano teritorijoje dabar pritįsta medžiagų, aš vis prigalvoju visokių statybinių veiklų. Aš turiu daržą, laikau vištas, man įdomu.
Kieme dabar žiaurus bardakas, bet aš tokių dalykų nebijau. Vilė užaugo mieste, o aš kaime, ant žemės, tai man reikia kitaip. Viskas turi būti ūkiškai. Aš juk neturiu kada pas save tvarkytis, pas mane, kaip kaime, nėra tokio sterilumo.
Aš nejaučiu diskomforto įeiti į namus su batais, o pas ją į kambarį niekas su batais neis, šunys į lovas neguls, turi savo guolius“, – apie savo namus pasakojo Saugirdas.
Vilė pridūrė, kad, jos akimis, Saugirdo namelis yra pakankamai asketiškas, tačiau įėjus vidun nebūtų galima sakyti, kad jame gyvena vienas vyras.
Ji paaiškino, kad jo namuose ant sienų tebekabo jos paveikslai, o lentynose dar galima aptikti knygų ir kitų mielų, moteriškų niekniekių.
Vienas pas kitą pasisvečiuoja
Nors sutuoktinių poros namai atskiri, vis tik jiedu laiką kartu leidžia labai dažnai. Vilė pasakojo, kad Saugirdo terasoje kartu dažnai geria arbatą.
Taip pat Saugirdo sklype yra pirtis, dekoratyvinis vandens telkinys ir daug natūralios augmenijos, kuri turi savo žavesio, todėl tokioje, kitokioje nei jos, aplinkoje, labai smagu pasibūti.
Vis tik miegoti Vilija sugrįžta į savo namus: „Aš, būna, atsigulu, beveik pradedu miegoti, o tada atsimerkiu ir pagalvoju – na, viskas, reikia eiti jau namo.
Aš turiu lovą balkone, taip pat namelio antrame aukšte, dar turiu lovą terasoje ir dar vieną lovą ant lauko su ratukais, kad vasarą galėčiau po žvaigždėtu dangumi miegoti. Aš laužau stereotipus, man negalioja taisyklės“, – sakė Vilė.
O Saugirdas pridūrė, kad atstumas tarp judviejų yra visai nedidelis. Jeigu keliukas neskirtų atskirų namelių, tuomet jiedu, galima sakyti, gyventų viename kieme.
„Na, juk nebūna šeimoje, kad visi gyvena tik už rankyčių susikabinę. Pragyveni dešimt metų ir atsiranda aštrių kampų. Kai kurie nusigludina, o kai kurie ne.
Jeigu tu vieno kambario butelyje su septyniais vaikais, uošviene ir dar kuo gyveni, tai kur tu bepasitrauksi... O čia ne – išėjau ir sėdžiu namie. Jeigu yra poreikis būti kartu, viskas gerai.
Va, ir mūsų kaimynai, jiems visada norisi būti kartu, tai jie ir gyvena kartu, o mes kitokie, pas mus kiti poreikiai, mes ne visai standartiniai žmonės.
Mes mąstome šiek tiek kitaip, todėl ir gyvename kitaip nei dauguma“, – savo požiūriu dalijosi Saugirdas.
Siūlė kiekvienam įsiklausyti į save
Vilė prisipažino, kad judviejų gyvenimas su Saugirdu, nors kitiems gali atrodyti neįprastas, bet jiems tinka. Pasak jos, jeigu jie matytų daugiau trūkumų nei privalumų gyvenime atskirai – tuomet apsigyventų kartu.
„Kaip tu nori, taip gali elgtis. Pavyzdžiui, man patinka bliuzas, aš atsikeliu ryte ir pasileidžiu. Saugirdas ateina ir sako – vaje, negaliu [klausytis]. Tada galiu jam pasakyti, kad eitų pas save ir sėdėtų tyloje.
Aš manau, kad natūralu, jog jauni žmonės gyvena kartu. Kai yra bendrų vaikų, tada abiejų tėvų buvimas kartu yra reikalingas, o dabar mes turime tik vienas kitą ir šunis, tai toks gyvenimo stilius mums labai tinka“, – įžvalgomis dalijosi Vilė.
O štai Saugirdas, paklaustas, ar rekomenduotų kitoms poroms išmėginti gyvenimą atskirai, tikino, kad svarbiausia yra įsiklausyti į save.
Pasak jo, dažnai žmonės klausosi visuomenės ar sistemos primetamų stereotipų, todėl neretai ignoruoja savo asmeninius poreikius, tačiau svarbiausia yra skirti dėmesio sau ir susikurti gyvenimą tokį, kuris tiktų abiem poroje.
„Labai svarbu įsiklausyti į save, į savo širdį. Jeigu tau blogai – pagalvok, ką dėl savęs gali padaryti, ką gali pakeisti, kad būtų geriau. Tada ieškai viduriuko, kad abiem tiktų, tos pusiausvyros. Manau, kad kartu ar ne kartu gyveni, svarbu abiem tiktų.
Nuo mažumės kiekvienas kitaip užaugintas tiek supratimu, tiek reakcija. Jeigu kyla emocija, tai labai gerai [pabūti] atskirai. Kuo didesnė tyla, tuo geriau gyventi atskirai. Juk vienas kiek ten pasinervinsi, o laikui bėgant emocija pasikeičia, ateina supratimas, analizė.
Nėra čia tarp mūsų kažkokių keistenybių. Daug žmonių taip gyvena. Mes gyventi per keliuką neplanavome, bet taip gavosi, taip susidėliojo. Visai patogus variantas“, – paaiškino jis.
O Vilija pridūrė, kad svarbiausia gyvenant poroje yra tarpusavio supratimas, harmonija ir pagarba vienas kito pasirinkimams.
„Mūsu pasirinkimas gyventi taip buvo abipusis, todėl visiems linkime įsiklausyti į save ir į vienas kitą“, – šyptelėjo Vilė.
Pasidalijo namams skirtu eilėraščiu
Po interviu moteris taip pat pasidalijo savo kūrybos eilėraščiu „Mūsų namai“, kuris buvo skirtas namams ir geriausiai atspindi judviejų su Saugirdu pasirinktą gyvenimo būdą:
Mūsų namai – tai mūsų tvirtovės,
Juose karaliaujam kiekvienas savaip.
Namai mums – saugumo ir laisvės šventovės,
Juose rusena ugnis ir renkas draugai.
Mūsų namai – tai mūsų pasauliai,
Skirtingi, bet žavūs savaip.
Juose mūsų mintys lengvai sau skrajoja,
Kitokie mes žmonės – ir gyvenam kitaip.
Mes gerbiame erdvę viens kito,
Karaliais juk esam abu.
Ir laisvė – svarbiausias mums turtas,
Todėl mes laimingi atskirai ir kartu…
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
