Dažnai pašlijus santykiams šeimoje, dalis žmonių renkasi kraštutinį ir kone lengviausią variantą skirtis. Visgi, kur kas sunkiau pradėjus braškėti santykiams yra mokėti juos sulipdyti atgal ir taip išsaugoti savo šeimą.
Apie tai, kokie yra ženklai, jog santykiuose kyla neramumai ir kokiais būdais galima išsaugoti byrančią santuoką ar partnerystę, kalbamės su psichologu, psichoterapeutu Andriumi Kaluginu.
Ženklai, išduodantys pašlijusius santykius
„Ženklai yra niekuo neypatingi, visi juos puikiai žino, tačiau galbūt tik nelabai sureikšmina“, – sako specialistas. Apie galimą santykių krizę, anot jo, išduoda keli skirtingi ženklai. Vienas jų – nesusikalbėjimas.
„Liaudiškai mėgstama sakyti, kad esant tokioms situacijoms, kalbama tarsi su siena. Tačiau tai dar nereiškia, kad santykiuose vyksta konfliktai, kivirčai ar aštrūs ginčai. Visgi, tai yra nesutarimų pradžia.
Jeigu su antrąja puse niekaip nesusikalbate apie paprastus dalykus, pavyzdžiui, kaip praleisite savaitgalį, ką veiksite per atostogas ir atsiranda bent minimali priešprieša, tikėtina, kad santykiai pamažu ima šlyti“, – aiškina viena iš ženklų A. Kaluginas.
Antrasis požymis – visiškas nesikalbėjimas, bendravimo nutraukimas su partneriu, kuomet namuose stoja nejauki tyla: „Atrodo, kad norisi kažką sakyti, tačiau patylite, nes nenorite sulaukti problemų.“
Vienas ryškiausių ženklų apie santykių krizę yra intymumo atšalimas arba kardinalūs pokyčiai jame. Sekso poroje gali arba staigiai sumažėti arba atvirkščiai – net ir padaugėti.
„Intymumo atšalimą išduoda ryškesnį intymaus gyvenimo pokyčiai. Pavyzdžiui, jeigu pora per savaitę mylėdavosi du kartus ir jiems tai buvo visiška norma pastaruosius metus, o dabar sekso liko vos vienas kartas per mėnesį arba visai nebe – tai ženklas, kad santykiuose nėra viskas gerai. Lygiai taip pat gali nutikti ir priešingai, jeigu sekso būdavo 2-3 kartai, o dabar antroji pusė jo nori kone kasdien“, – aiškina psichologas.
Pasak A. Kalugino, santykių braškėjimą išduoda ir šiek tiek mažesni požymiai. Pavyzdžiui, antrosios pusės slapukavimas:
„Tokia įtartina veikla taip pat įrodo, kad santykiuose yra galimų rimtų problemų. Tokių ženklų yra daugybė, visus juos matome, žinome, tačiau tik kartais nenorime teigti, jog tai – problemų pradžia.“
Kaip išsaugoti santykius?
Susidūrus su santykių krize, nebūtina griebtis skyrybų. Išsaugoti santuoką ar partnerystę gali padėti ir keli svarbūs žingsniai. Vienas jų – paprasčiausias kalbėjimas.
„Pirmiausias dalykas, kurį reikia padaryti – suderinti pozicijas. Jeigu jums atrodo, kad santykiai pašlijo ar griūva, paklauskite savo antrosios pusės, ar ji mano taip pat. Šiuo atveju yra labai svarbu abiem matyti santykiuose esančią problemą.
Žinoma, labai dažnai nutinka taip, kad bėdą pastebi tik viena pusė, o kita – ne. Esant tokiai situacijai, santykius sutaisyti gali būti labai sudėtinga, todėl dėl šios priežasties būtina įsitikinti, kad problemą pastebite abu, nes tik tada santykių taisymas bus gerokai efektyvesnis“, – įspėja pašnekovas.
Kuomet abi pozicijos yra suderintos, galima pradėti vystyti pokalbį kur kas giliau ir atviriau. Visgi, psichologas pastebi, kad toks būdas yra mažiausiai efektyvus ir dažnai prie nieko neatveda: „Pasikalbėjimas vienam su kitu egzistuoja kaip metodas. Nors jis ir nėra pats geriausias, tačiau yra porų, kuris jiems jis padeda. Vien dėl to negalime sakyti, kad jis – neefektyvus.“
Taip pašnekovas mano todėl, kad dažnai poros, susidūrusios su santykių griūtimi, turi įsisenėjusias ir gana gilias problemas. Šalia viso to yra ir nuoskaudos bei priekaištai vienas kitam.
„Susėdus pasikalbėti neretai tokie pokalbiai baigiasi ašarų pakalne ar aštriu konfliktu, kuris tik pagreitina svarstymą skirtis. Žmonės, kurie nėra linkę kalbėtis, nepadarys stebuklo ir neišmoks to daryti vos per vieną vakarą, todėl nedėkite vilčių, kad pasikalbėjimas yra raktas į sėkmę.
Didžioji dalis vyrų nemoka kalbėtis, neturi išlavinto emocinio intelekto, nesugeba identifikuoti savo jausmų, o moterims būna kur kas sunkiau reikšti mintis dėl perdėtų emocijų ir tokiu atveju pokalbis vėl stringa. Tokia praktika gali būti naudinga tiems, kurie moka ir yra linkę kalbėtis“, – sako jis.
Už pokalbį, pasak psichoterapeuto, kur kas naudingiau yra apsilankymas poroms skirtame seminare ar konsultacija su psichologu, psichoterapeutu, mediatoriumi ar kunigu. Pašnekovas teigia, kad tokie būdai yra gerokai efektyvesni norint atkurti bendrystę. Tik išbandžius juos, A. Kaluginas siūlo imtis pirmojo varianto – kalbėtis:
„Svarbu, kad pokalbis vyktų su trečiuoju asmeniu, kuris būtų profesionalas. Jeigu šie būdai veikia, turi kažkokį rezultatą, tuomet galite ir tarpusavyje giliau pasikalbėti, aiškintis savo santykių žaizdas.“
Pasiteiravus, ar dažnai poroms, kurios kreipiasi pagalbos norint išsaugoti byrančią santuoką ar partnerystę, pavyksta išgelbėti bendrystę, pašnekovas sako, kad jo praktikoje tai padaryti pavyksta 8 iš 10 porų.
„Visgi, bendroje praktikoje atlikti tyrimai parodė, kad porų terapija nėra pats efektyviausias būdas. Sėkmingų atvejų iš 100 proc. būna mažiau nei pusė, o tai nėra labai geras rezultatas. Porų terapija yra labai sudėtingas žanras, psichoterapeutai literatūroje ją įvardina kaip psichoterapijos juvelyriką.
Tačiau kreiptis į specialistus porų terapijai yra vis geriau nei nedaryti nieko. Svarbiausia, kad abi pusės turėtų norą išsaugoti santykius. Jeigu viena nori skirtis, o kita – taikytis, rezultato nebus. Turi būti vieninga pozicija, nes kitaip lieka du keliai – arba skirtis, arba bandyti išsaugoti santykius“, – dalinasi įžvalgomis Andrius Kaluginas.
