„Man tikrai yra labai blogai, manęs tai vis neatleidžia, skauda, aš niekaip nenusiraminu... Vis pabundu naktimis, užmiegu antrą trečią valandą nakties grynai iš nuovargio, o septintą vėl keliuosi su juo į mokyklą. Aš su savimi nesusitvarkau ir kol kas neįsivaizduoju, kaip įmanoma susitvarkyti, kai taip nukenčia tavo vaikas“, – ašarų nesulaiko Jekaterina.
Ji jau kurį laiką lankosi pas psichoanalitiką, Karenas – pas psichologę, su kuria bendrauja ir bando gydytis vidines traumos sukeltas žaizdas. Tačiau kol kas tai padaryti yra nelengva.
„Kol esu ne viena, kol su kuo nors bendrauju, tol kaip ir nieko, bet daugiausia laiko aš būnu viena arba su Karenu... Ir kai lieku viena, man iš karto sukyla tas visas kraupus vaizdas. Tai neapsakoma.
Aš bandžiau tai aiškinti savo psichoanalitikui, sakiau, kad jau daug metų nežiūrėjau siaubo filmų, nes jų bijau. Bet palyginus tai, ką per 30 metų aš esu mačiusi siaubo filmuose, su tuo, ką mačiau, kai šuo sukandžiojo mano vaiką – man tie filmai atrodo kaip animacija. Prabundu kiekvieną naktį ir viską matau iš naujo“, – verkia moteris.
Bijojo eiti į mokyklą
Jekaterina sako, kad jos sūnus su siaubingu nutikimu tvarkosi kiek geriau nei ji pati, tačiau dabar turi nemažai baimių, nė akimirkai nenori likti vienas, naktimis vis prašosi miegoti su mama, nejaukiai jaučiasi nuvažiavęs pas senelius, kur ir įvyko siaubinga nelaimė.
Kareną sukandžiojusio sarginio šuns kaime jau nebėra – jį išsivežė gyvūnų globėjai, kurie, anot moters, norėjo gyvūnui suteikti antrą šansą ir jo neužmigdyti.
Visai neseniai berniukas turėjo nugalėti vieną iš savo baimių ir sugrįžti į mokyklą. Į trečią klasę šiuo metu einantis Karenas labai baiminosi, kaip į jį reaguos kiti vaikai.
„Jis labai bijojo eiti į mokyklą. Kai mes atėjome rugsėjo 1-ąją, jis stovėjo pasislėpęs už manęs, nėjo nė prie vieno vaiko. Jis buvo prisiklijavęs, prisišliejęs prie manęs... Galvojau – gerai, stovėk, juk negaliu jo per jėgą stumti, tuo labiau, kai yra tokia situacija“, – atvirai kalba vilnietė.
Tačiau Kareno nuotaika pasikeitė tada, kai prie jo priėjo mokytojos, jį apsikabino ir pasakė, kad labai berniuko pasiilgo:
„Jis išdrąsėjo, veide atsirado šypsena, mačiau, kaip jis pasikeitė. Tikrai buvo sutiktas labai maloniai, visi juo rūpinosi ir iki šios dienos iš jo pusės nebuvo nė vieno nusiskundimo, kad kas nors jį užgavo ar panašiai. Aš tikrai bijojau, kad bus žiauru, bet kol kas nebuvo jokio incidento – man tai atrodo kaip stebuklas ir ženklas, kad gerų žmonių yra žymiai daugiau.
Todėl galiu sakyti, kad psichologinė savijauta pranoko visus lūkesčius, tikrai viskas yra geriau, nei buvo galima įsivaizduoti.“
Jekaterina sako žinanti, kad apie Kareno nelaimę bendraklasių tėvai kalbėjosi su savo vaikais ir neabejoja, kad tai labai prisidėjo prie to, kad dabar berniukas mokykloje jaučiasi gerai.
„Vaikai buvo paruošti, todėl viskas ir yra stebuklingai gerai. Mes sulaukėme tikrai labai didelio palaikymo iš bendraklasių tėvų. Žinau, kad vaikučiai namuose su tėvais meldėsi, kad jam viskas būtų gerai, kol jis dar buvo ligoninėje... Tai tikrai didelė nelaimė, kuri palietė visus“, – graudinasi Kareno mama.
Situacija pamažu gerėja
Ji vis dar nesulaiko ašarų prisimindama iškart po nelaimės buvusias gilias žaizdas sūnaus veide, krūtinėje ir nugaroje, tačiau pasidžiaugia, kad pamažu situacija gerėja.
„Liepos mėnesį jam buvo restauruotas dešinės pusės apatinis vokas. Prieš tai jo nebuvo, po akimi buvo tokia duobė, bet gydytojas Karolis Baužys tikrai padarė stebuklą.
Tikrai dabar vizualiai jis kitaip atrodo. Aišku, nėra blakstienų, bet bent jau atsirado vokas ir jis dabar atlieka savo funkciją, laiko tą akytę vietoje“, – pasakoja Jekaterina.
Kitokia situacija yra su Kareno ausytėmis, mat po žiauraus šuns sukandžiojimo berniukas visiškai neteko dešinės pusės išorinės ausies:
„Ten yra tik skylutė, daugiau nieko, – verkia Jekaterina. – Krūva sugijusių randų ir skylutė... Kitoje pusėje aplink ausį niekas nepažeista, pačios išorinės ausytės mažiau kaip pusę likę, bet ji bent yra.“
Jekaterina sako, kad visa laimė, jog nei Kareno regėjimas, nei klausa nėra visiškai pažeista. Šiokių tokių sutrikimų berniukas turi, tačiau ji viliasi, kad ateityje pavyks jų atsikratyti.
„Kadangi jis neturi dešinės pusės išorinės ausies, kartais arba neprigirdi, arba girdi iškraipytą garsą – ne taip, kaip girdime mes. Jis dažnai perklausia – ką? Bet aš labai tikiuosi, kad kai bus išorinė ausis, kai ją atkursime, tas sutrikimas dings“, – sako berniuko mama.
Specialistų ieško užsienyje
Jekaterina jau pradėjo domėtis ir bendrauti su specialistais, galinčiais atlikti ausų rekonstrukciją. Tai būtų galima atlikti ir Lietuvoje, tačiau patys plastikos chirurgai moteriai rekomendavo kreiptis į specialistus užsienyje.
„Lietuvoje chirurgas yra padaręs ausį vaikučiui, kuris gimė be jų, bet ji yra sintetinė – ją ryte reikėtų užsidėti, o vakare nusiimti, o mano tikslas yra toks, kad Karenas turėtų savo ausytę. Pats chirurgas pasakė, kad jeigu jis būtų tėvas, vežtų tik į užsienį, į tokią kliniką, kur tokių pacientų būna bent 2–3 per savaitę, o ne vienas per dvejus metus.
Kalbėjausi su labai daug gydytojų, bet nesutikau nė vieno, kuris pasakytų, kad tikrai Lietuvoje tai padarys, o iš vaiko daryti bandomojo triušio aš tikrai nesutiksiu“, – sako Kareno mama.
Ji bendravo su specialistais, dirbančiais Anglijoje ir Vokietijoje. Su ilgametę 37 metų darbo patirtį turinčiu chirurgu iš Londono dėl rekonstrukcijos jau buvo ir susitarta, tačiau Jekaterina sužinojo, kad 52 tūkstančių eurų operacijos išlaidas turėtų finansuoti pati, todėl kol kas dar ieško ir kitų galimų variantų.
„Ligonių kasoje man pasakė, kad dėl Brexit visos sutartys su Anglija yra nutrauktos, reiškia, valstybė visiškai niekuo nepadės. Mums sakė rinktis bet kurią kitą Europos Sąjungos šalį, tada galima gauti bent kažkiek pinigų.
Dabar aš kalbuosi su chirurgu iš Vokietijos, kol kas dar ne visi Kareno tyrimai nuėjo iki jo, todėl iki galo dar nepasitvirtinom. Pas jį operacija kainuoja 40 tūkstančių eurų, jis daro truputį kitaip, paprasčiau. Man svarbiausia, kad Karenas turėtų ausytes, jis ir pats jų labai nori, vis klausinėja, kada jas turės“, – dalijasi Jekaterina.
Stengiasi apsaugoti nuo nepageidaujamų žvilgsnių
Ji neslepia, kad siekia sūnų apsaugoti nuo aplinkinių žvilgsnių, o tai padaryti padeda jau gerokai užaugę berniuko plaukai. Tiesa, pats Karenas jais nėra itin patenkintas.
„Ilgi plaukai jį erzina, jis vis jais skundžiasi. Kirpėja šiek tiek pakirpo galiukus, bet jis vis sako, kad jam trukdo plaukai.
Aš negaliu pasakyti – zuiki, jeigu mes nukirpsim tau plaukus, tu labai atkreipsi į save žmonių dėmesį. Nori nenori, žmogus automatiškai pasisuka ir pasižiūri, jei kažkas yra negerai, juo labiau, jei tai yra vaikas. Bet negaliu pasakyti ir to, kad, Karenai, tu turi dabar slėptis...“, – jautriai kalba Jekaterina.
Todėl ji supranta, kad geriausia išeitis tokiose situacijose – ieškoti kompromisų, kurie tiktų Karenui ir padėtų apsisaugoti nuo nepageidaujamo dėmesio.
„Prieš porą dienų nupirkau tokią juostą ant galvos, kokią nešioja sportininkai. Tai jis ją dabar užsideda, plaukai jam nebetrukdo, jis nebesiskundžia, o ta juosta paslepia ir praktiškai visą ausų trūkumą“, – sako Jekaterina.
Informacija norintiems suteikti Karenui paramą būsimai ausų rekonstrukcijai ir gydymui:
Gavėjas: Benas Šachparonian; bankas: Swedbank; sąskaitos numeris: LT467300010162056449, paskirtis: Karen Šachparonian gydymui. Paypal: paypal.me/Bkrenas
