Berniuką užpuolęs šuo sukandžiojo jam veidą, perkando krūtinės ląstą, vaikas neteko ausyčių. Po siaubingos nelaimės gydytojai Kareno gyvybę gelbėjo dvi paras.
Neabejingų žmonių, aukojančių „Išsipildymo akcijai“ dėka, berniukui jau atliktos trys operacijos Vokietijoje, kurių metu buvo restauruotas Kareno akies vokas, atkurta dešinė ausytė ir pradėtas kairiosios ausies atkūrimas.
Nekantriai laukia paskutinės operacijos
Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su Jekaterina, berniuko mama neslepia emocijų ir džiaugiasi, kad sūnus didvyriškai atlaikė jau tris operacijas. Moters teigimu, trečioji operacija praėjo sklandžiai, jos metu pradėtas kairiosios ausies atkūrimas ir baigtas tvarkyti akies vokas.
„Šiuo metu visiškai baigtas dešinės ausytės atkūrimas ir pradėjo daryti kairę ausį. Šįkart pjovė šonkaulius, paėmė kremzlę ir padarė antros ausytės karkasą po oda.
Dabar per pusę metų turi atsirasti kraujotaka, tas ausies karkasas apaugti kraujagyslėmis ir jau po pusės metų, spalio mėnesį, atskirs tą ausį nuo kaukolės.
Per šią operaciją formavo ausį ir baigė tvarkyti voką, nes audiniai jau prigiję, jau galima juos pjauti. Tai jau dabar viskas gerai su voku, akytė labai graži, viskas lygu, nieks neišvirtę“, – pasakojo Jekaterina.
Neslepia džiaugsmo
Anot moters, po trečiosios operacijos, jos širdį užliejo neapsakomas džiaugsmas. Ji sako vis dar negalinti patikėti, kad ilga sūnaus gydymo kelionė jau beveik baigta.
„Aš nebuvau tikra, ar sugebėsiu ištverti. Tačiau dabar, kai mus šįkart išrašė iš ligoninės, žinokit, verkiau iš laimės, nes man pradėjo matytis šviesa tunelio gale.
Vaikų nervai gal dar nėra „ištampyti“, jie kitaip reaguoja negu mes, suaugę, į tokias tragedijas. Tai aš tikrai nežinojau, ar ištversiu. Bet dabar labai džiaugiamės tuo, kur esame“, – susijaudinimo neslepia Jekaterina.
Moteris sako su sūnumi apie kiekvieną vizitą pas gydytojus ir operacijas kalbanti atvirai. Anot jos, Karenas visą laiką žino, kas jo laukia, ir tai padeda jam nusiraminti.
„Jis labai laukia, kol jo nieks nebepjaustys, nes po operacijų skauda. Tačiau aš jam paaiškinau, kad jau šonkaulių niekas nelies, nes čia pats skaudžiausias dalykas, ir, kad paskutinė operacija bus lengva.
Prieš kiekvieną operaciją aš jam paaiškindavau, kas laukia, kad nebūtų staigmenų, kad vaikas žinotų, neišsigąstų. Kai jis žino, kas jo laukia, tai reaguoja ramiai“, – pasakoja ji.
Pirmą kartą po nelaimės pradėjo naudoti ausines
Anot moters, Karenas su nekantrumu laukia paskutinio etapo, kurio metu jam iki galo bus atkurta kairioji ausytė. Todėl šiandien, jiedu su sūnumi gyvena džiugiomis nuotaikomis ir skaičiuoja dienas iki paskutinės berniuko operacijos.
„Nuotaikos labai geros, nes po trečios operacijos ateina supratimas, kad jau finišo tiesioji. Mums liko tik viena operacija. Tai suteikia labai daug stiprybės ir geros nuotaikos“, – dalijasi berniuko mama.
Moteris sako pastebėjusi, kad po kiekvienos operacijos sūnus jaučiasi tvirčiau ir jį kankina vis mažiau baimių. Daug džiaugsmo suteikė tai, kad visai neseniai Karenas pirmą kartą po operacijos pradėjo naudoti laidines ausines.
„Anksčiau naudodavosi jomis, bet po nelaimės nebegalėjo. Žinot, kai anksčiau kažką galėdavai, o dabar nebegali, jautiesi kaip neįgalus. Ir dabar kiekvieną kartą, kai jis užsideda ausines, jis labai džiaugiasi. Tačiau matau, kad dar nepriprato“, – šypsosi Jekaterina.
Berniuko mama džiaugiasi ir tuo, kad Karenas po ilgo laiko nustojo bijoti šunų. Nors po nelaimės, net iš tolo gatvėje pamačius šunį, jai tekdavo su sūnumi pasirinkti kitą kryptį.
„Būdavo, kad jeigu horizonte pamatydavau šunį, turėdavau Kareną apsukti, kad tik jis nepamatytų. O dabar jis vėl visus šunis myli. Ačiū Dievui, nes tai daug geriau nei jis paniškai bijotų.
Gal aš net labiau neadekvačiai reaguoju, kai pamatau šalia jo šunį. Džiaugiuosi, kad pas jį neatsirado neapykanta, nes tai reikštų, kad jam sunku. Aišku, kad pamatęs jis nebėga, bet paklausia, ar galima prieiti ir palaukia, kol pasakys, kad saugu“, – pasakoja Kareno mama.
Stiprybės mokosi iš sūnaus
Moteris atvirauja, kad nors po tragiškos nelaimės praėjo nemažai laiko, tos dienos vaizdai jai vis dar iškyla atmintyje:
„Kai vairuoju ir prasilenkiu su greitąja, pradedu dusti. Dar reikia laiko, nes iškart sukyla viskas prieš akis. Tik jau šiek tiek lengviau tvarkytis su emocijomis.“
Pasak Jekaterinos, didžiausias pavyzdys nelaimės akivaizdoje jai buvo sūnus. Moters teigimu, Karenas visą šį laiką rodė didelį norą kuo greičiau pasveikti ir džiaugėsi kiekviena gyvenimo diena.
„Aš iš jo mokiausi. Pagaudavau save isterikuojančią ir ateidavo tokia mintis: „ką tu darai? Vaikas šypsosi, yra laimingas, jam neskauda, jis nebijo tų operacijų, laukia jų“.
Ir tada aš save stabdydavau. Man jo šypsena priduodavo jėgų, čia kol to nepatiri, sunku paaiškinti. Nes man žemė slydo iš po kojų ir aš tikrai iš jo sėmiausi jėgų“, – jautriai kalba Jekaterina.
Prisidėti prie „Išsipildymo akcijos“ galima telefonu:
1891 – 3 eur; 1892 – 5 eur; 1893 – 10 eur.
Informacija bankiniams pavedimams atlikti:
AB SEB banko akcijos sąskaita: LT89 7044 0600 0385 2791; Kodas 70440; Labdaros fondas „Vienybė“; Įmonės kodas 192000131.
AB „Swedbank“ akcijos sąskaita: LT06 7300 0101 1936 4074; Kodas 73000; Labdaros fondas „Vienybė“; Įmonės kodas 192000131.
AB Luminor Bank akcijos sąskaita: LT75 4010 0424 0261 9386; Kodas 40100; Labdaros fondas „Vienybė“; Įmonės kodas 192000131.
AB „Citadele“ banko akcijos sąskaita: LT19 7290 0000 0170 0188; Kodas 72900; Labdaros fondas „Vienybė“.
Aukojimas taip pat galimas per elektroninio aukojimo sistemą Aukok.lt.
Sveikatos mamai ir Karenui.