Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė, nes daugeliui prastai besijaučiančių žmonių diagnozė lieka nenustatyta. Šios ligos paplitimas tarp vyrų ir moterų yra beveik vienodas. Pastebima, kad ji vis dažniau užklumpa jaunesnio amžiaus asmenis. Pagrindinis GERL požymis yra rėmuo, tai – deginimo, graužimo, sunkumo jausmas už krūtinkaulio.
Karantinas taip pat prisidėjo prie šių negalavimų, nes jo suvaržymai daug kam priaugino papildomų kilogramų. Apklausos rodo, kad kas trečias Lietuvos gyventojas priaugo nuo 3 iki 7 kilogramų svorio, o padidėjusi kūno masė gali būti gastroezofaginio refliukso ligos pasekmė.
Skrandžio ir žarnyno negalavimai nėra naujiena gydytojams, į kurių rankas patenka nuo koronaviruso nusilpę pacientai. Tačiau kosulys ir skausmas krūtinėje nebūtinai gali būti siejamas su koronaviruso infekcija.
Tokią tendenciją pastebėjusi gydytoja dietologė, medicinos mokslų daktarė Rūta Petereit pasakojo, kad dar trūksta išsamesnių klinikinių studijų, kurios atskleistų tikrąją koronaviruso žalą.
Ar koronavirusas gali sukelti skrandžio ir virškinimo negalavimų, į šį klausimą dar turi atsakyti mokslininkai, nes COVID-19 infekcija – pasaulyje nauja liga.
Tačiau gydytojai vis dažniau susiduria su reiškiniu, kai koronavirusas nusitaiko ne tik į plaučius ir kvėpavimo sistemą, bet nualina virškinimo sistemą. Neretai šie negalavimai būna netipiški, todėl klaidina netgi specialistus.
Tyrimai atskleidė įvairius sutrikimus
Gydytoja R.Petereit per pandemiją susidūrė su daugeliu pacientų, kurie tarsi lengvai išsisuko nuo kovido, bet dar ilgai nesijautė sveiki. Jiems reikėjo konsultacijų ne tik dėl dietinio gydymo, bet ir dėl antsvorio ir nutukimo.
Ne vienas mokslinis tyrimas atskleidė, kad praėjus 90 parų po hospitalizavimo dėl COVID-19 ligos net 18 proc. žmonių turi gastroezofaginio refliukso ligą. Išvados rodo, kad dar apie 20 proc. pacientų skundžiasi sumažėjusiu apetitu, pykinimu (18 proc.), viduriavimu (15 proc.), pilvo pūtimu (14 proc.), vėmimu (9 proc.), pilvo skausmais (7 proc.).
Dėl šių negalavimų būna ne tik prasta savijauta, bet gali išsivystyti mitybos nepakankamumas, blogėja miegas, prastėja nuotaika, netenkama energijos ir gyvenimo džiaugsmo.
GERL yra lėtinė būklė, trikdanti kasdienę žmogaus veiklą. Ši liga yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurios į medikus kreipiasi tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės.
Yra svarbu laiku diagnozuoti ir gydyti, nes sergantys žmonės patiria daug fizinių ir dvasinių kančių.
Yra ne viena ligos priežastis
Gydytoja R.Petereit neretai sulaukia pacientų klausimų apie tai, kas yra gastroezofaginis refliuksas ir kada išsivysto liga.
Viena vertus, gastroezofaginis refliuksas yra normalus fiziologinis procesas, vykstantis keliskart per dieną. Jis yra siejamas su apatinio stemplės rauko laikinu atsipalaidavimu, kuris nėra susijęs su rijimu ir dėl kurio skrandžio turinys gali patekti į stemplę. Tokia būsena dar nėra liguista. Kai stemplės raukas darosi vis laisvesnis, tai nėra gerai.
Jei į stemplę grįžtančių sulčių kiekis viršija normą, refliuksas būna dažnesnis, dėl šios priežasties vystosi gastroezofaginio refliukso liga.
Netgi jauni darbingo amžiaus žmonės dėl svorio padidėjimo, nejudraus gyvenimo būdo, taip pat tam tikrų maisto produktų didesnio vartojimo vis dažniau vaistinėje prašo vaistų nuo rėmens.
Kenkia nervinė įtampa ir stresas
Yra ne viena priežastis, dėl kurios susergama gastroezofaginio refliukso liga. Tai gali būti ne tik nenormalus apatinio stemplės sfinkterio atsipalaidavimas. GERL atsiradimui gali turėti įtakos tam tikri autoimuninės sistemos ypatumai, dažnai patiriama nervinė įtampa ir stresas.
Tam tikrų vaistų vartojimas taip pat prisideda prie gastroezofaginio refliukso ligos, pavyzdžiui, mažinantys kraujospūdį medikamentai, antihistamininiai vaistai nuo alergijos, taip pat teofilinas, nitratai.
Rėmuo gali paaštrėti ir dėl cukrinio diabeto, nėštumo, nutukimo, diafragminės išvaržos, pernelyg didelio fizinio krūvio.
Šią ligą gali išprovokuoti ir tam tikros vidinės priežastys, nepriklausančios nuo žmogaus valios ir jo gyvenimo būdo, pavyzdžiui, padidėjęs spaudimas pilve dėl piliorinio sfinkterio sutrikimo – tai lygiųjų raumenų juosta, atliekanti svarbų vaidmenį perkeliant skrandžio turinį į plonąją žarną.
Stemplės išvarža taip pat prisideda prie deginimo skausmo po krūtinkauliu, ji diagnozuojama net 70 proc. pacientų, sergančių gastroezofaginio refliukso liga.
Įspėjimas kavos mėgėjams
Įprotis dieną pradėti su kavos puodeliu ilgainiui taip pat gali pabloginti savijautą. Gydytoja R.Petereit įspėjo, kad kavos mėgėjai kur kas dažniau kenčia nuo rėmens.
„Per pandemiją daugelis žmonių dirbdami namuose išgeria ne vieną ir ne du, o kur kas daugiau kavos puodelių.
Priminsiu, kad didelis kofeino kiekis, o tai yra daugiau nei 300 miligramų per dieną, gali atsiliepti sveikatai“, – pranešime spaudai teigė gydytoja R.Petereit.
Į dirgiklių sąrašą, kurie aštrina gastroezofaginio refliukso ligos simptomus, gydytoja įtraukė taip pat riebius kepsnius, marinuotas daržoves, šokoladą ir kakavą. Prieskonių mėgėjai taip pat turėtų peržiūrėti savo valgiaraštį ir saugoti savo stemplę, nes netgi cinamonas ar mėtų arbata gali pabloginti savijautą.
Deginimo jausmas – pagrindinis požymis
Sergant gastroezofaginio refliukso liga pagrindinis simptomas yra rėmuo - tai deginimo, graužimo, sunkumo jausmas už krūtinkaulio. Pavalgius taip pat gali kamuoti atsirūgimas karčiu, rūgščiu turiniu ar rūgštumas burnoje, apsunkintas skausmingas rijimas.
Pasitaiko atvejų, kai gastroezofaginio refliukso liga būna ir be tipiškų simptomų. Pavyzdžiui, lėtinis sausas kosulys ar dusulys, netgi bronchų astmos priepuoliai gali kelti įtarimų ne dėl GERL, o dėl kitos ligos.
Dažnai pacientai gali nieko neįtarti, o apie 10-20 proc. pacientų gali skųstis ir netipiniais gastroezofaginio refliukso ligos simptomais, pavyzdžiui, krenkštimu, užkimimu, jautria gerkle, įstrigusio svetimkūnio pojūčiu. Kartumas burnoje, padidėjęs seilėtekis taip pat gali būti GERL netipiniu požymiu.
Gelbsti nemedikamentiniai būdai
Gydytoja R.Petereit pasakojo, kad gastroezofaginio refliukso ligos įmanoma išvengti, jeigu yra ugdomi sveikos gyvensenos įpročiai.
Yra svarbu reguliuoti kūno svorį, kūno masės indeksas turi būti nuo 18,5 iki 25, jei per karantiną svoris padidėjo, būtina daugiau judėti ir sportuoti.
Tačiau fizinė veikla neturėtų būti iškart pavalgius, bent dvi valandas po valgio patariama neužsiimti fizine veikla.
O likus dviem valandom iki miego taip pat patariama nevalgyti. Jei gastroezofaginio refliukso ligos simptomai yra ryškūs, nevalgymo pauzė iki miego gali būti ir 3 valandos.
Nemedikamentinis gydymas yra taip pat svarbus. Nors yra įvairių būdų, kaip blokuoti druskos rūgšties gamybą ir mažinti skrandžio sulčių rūgštingumą, neretai tai būna trumpalaikės priemonės.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai nustojus vartoti tabletes druskos rūgšties pradeda gamintis tiek daug, kad rėmuo smogia su dviguba jėga. Todėl savigyda gali būti pavojinga.
Pagalba iš augalų pasaulio
Kadangi skrandžio rūgštingumo pusiausvyros sutrikimai yra susiję su įvairiomis priežastimis, yra būtinas integruotas sprendimas.
Viena iš naujausių efektyvių augalinių formulių apjungia nuo seno medicinoje žinomą saldymedį, ožragę, pankolį, geltonąjį gencioną, imbierą, taip pat svarbius mikroelementus, fermentus ir gerąsias bakterijas.
Lietuvoje jau prieinamas vadinamasis integruotas sprendimas su naujos formos saldymedžiu DGL (anglų k. - deglycyrrhizinated licorice), augalinės kilmės virškinimo fermentais bei kruopščiai parinktu augalų sėklų ir šaknų ekstraktais, magniu, inulinu, lakto ir bifidobakterijomis. Toks derinys turi daug privalumų, padeda palaikyti normalią skrandžio rūgštinę terpę, teigiamai veikia virškinimą.
Moksliniai tyrimai įrodė, kad saldymedis turi teigiamą poveikį esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui, sergant ezofagitu, gleivinės uždegimu ar opalige.
DGL formos saldymedis pasižymi tuo, kad iš jo yra pašalinta glicirizininė rūgštis, todėl jis yra efektyvesnis ir neturi šalutinio poveikio. Toks saldymedis teigiamai veikia skrandžio gleivinę, padeda palaikyti skrandžio rūgštingumo pusiausvyrą, jį galima vartoti ilgą laiką.
Į naujos formulės sudėtį yra įtrauktas ir mikroelementas magnis. Tai universalus medžiagų apykaitos procesų reguliatorius, dalyvaujantis baltymų, lipidų, nukleino rūgščių sintezėje.
Magnis reikalingas raumenims, taip pat ir stemplės sfinkteriui, nuo kurio būklės gali priklausyti ir rėmens pojūčiai. Sergant tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, aukštu kraujospūdžiu, nemiga, cukriniu diabetu, depresija ar nerimu taip pat trūksta magnio, todėl jo atsargas organizme būtina papildyti.
Inulinas – dar viena natūrali medžiaga, gerinanti žarnyno veiklą. Tai – natūralus augalų polisacharidas, kuris mažina vidurių užkietėjimą, gerina magnio ir kalcio pasisavinimą, taip pat didina lakto ir bifidobakterijų kiekį.
Gydytoja R.Petereit priminė, kad vaistinių augalų derinys – tai universalus būdas reguliuoti ne tik skrandžio rūgštingumą, bet ir mažinti spazmus, atkurti pažeistas skrandžio ląsteles, gerinti motoriką ir virškinimą, atkurti natūralią mikrobiotą, kuri apsaugotų nuo uždegimo.
Gerai savijautai geras virškinimas yra būtinas, juk ne veltui senovėje kinų gydytojai pirmiausia klausdavo ne kaip žmogus jaučiasi, o kaip yra jo viduriai.