Profesorius pasidalijo, kokiais būdais galima sumažinti cholesterolio kiekį.
Aukštas cholesterolis būdingas vyresniems
Profesorius pasakojo, kad aukštas cholesterolio kiekis dažniausiai pasireiškia vidutiniame arba vyresniame amžiuje. Tačiau būna išimtinių atvejų, kuomet su juo susiduria ir jaunimas.
„Žymiai didesnė tikimybė, kad aukštas cholesterolis pasireikš vyresniame amžiuje. Jaunimui pasireiškia rečiau.
Aišku, gali būti taip, kad atsiranda šeiminė dislipidemija, kai daug cholesterolio perduodama genetiškai. Tokiu atveju, gydytojai turi skirti gydymą, pateikti rekomendacijas. Tada su gyvensenos gerinimu ne ką pakeisi, jeigu liga perduodama genetiškai.
Bet jeigu aukštas cholesterolis yra dėl netinkamos gyvensenos veiksnių, tai jis pasireiškia vidutiniame arba vyresniame amžiuje. Dėl to dažnai žmogus gyvena gyvena ir jį ištinka infarktas.
Artimieji klausia, kaip čia taip – buvo sveikas ir numirė? Tai reiškia, kad jis nebuvo sveikas, tiesiog nejuto simptomų, o pasekmės yra tokios“, – apie amžiaus kategorijas kalbėjo R. Stukas.
Padidėjus cholesteroliui vystosi širdies ir kraujagyslių ligos
Anot R. Stuko, cholesterolio kiekio kraujyje didėjimas reiškia, jog žmogus suvartoja daugiau kalorijų nei yra reikalinga jo organizmui.
„Tai reiškia, kad žmogus valgo žymiai daugiau nei jo organizmui reikia. Tada ima didėti kūno svoris, didėja riebalinio audinio kiekis ir jeigu taip tęsiasi, vyrams vystosi pilvinis nutukimas, o moterims didėja antsvoris.
Su laiku žmogus pajunta ir problemas: padidėja arterinis kraujospūdis, gali vystytis metabolinis sindromas, padidėja kraujospūdis. Pradeda vystytis lėtinės ligos – aterosklerozė, išeminė širdies liga. Jos neduoda simptomų, žmogus jaučiasi puikiai, bet visi procesai organizme vyksta. Laikui bėgant atsiranda pasekmės.
Jeigu būna aukštas cholesterolis, reiškiasi, kad suvartojamo maisto per didelė energinė vertė, nes cholesterolio padidėjimas susijęs su netinkama mityba: per dideliu maisto raciono kaloringumu ar per riebiu maistu“, – paaiškino R. Stukas.
Cholesterolio kiekį galima sukontroliuoti
Kalbėdamas apie cholesterolį profesorius patikino, kad norint sureguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje, nebūtina atsisakyti mėgstamų produktų. Anot jo, kartais galima pasimėgauti ir lašiniais.
„Matote, mes, mitybos specialistai sakome, kad nėra sveikų ar nesveikų produktų, bet yra sveika arba nesveika mityba.
Tad atsisakyti nereiktų nieko, bet reikėtų sąmoningai įvertinti valgomo maisto produktų kiekius. Jeigu žmogus labai mėgsta kiaulienos lašinius, tai nereikia jų visai atsisakyti. Juk galima gabaliuką suvalgyti ir nieko nuo to neatsitiks.
Tai reiškia, kad reikia savo maisto racione produktus paskirstyti taip, kad tie, kurie turi daug gyvulinės kilmės riebalų ar jų riebumas didelis, tai jų reiktų valgyti mažiau.
O vietoje to reiktų kur kas daugiau valgyti liesų produktų: liesos mėsos, daržovių, grūdinių produktų. Liesi produktai turi sudaryti didžiąją dalį maisto racione.
Reikia viską susireguliuoti, o tai tinkamai galima padaryti tik tada, jeigu žmogus domėsis mityba ir sveikata“, – apie maistą kalbėjo pašnekovas.
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt profesorius R. Stukas pasakojo, kad renkantis būdus, kaip ruošti maistą, svarbu rinktis troškinimą ir virimą. Keptas maistas taip pat padidina cholesterolio kilimo riziką.
Taip pat svarbu organizmą aprūpinti maistu, kurio sudėtyje yra daug skaidulinių medžiagų. Tai gali būti daržovės, ypač šakniavaisės. Dar galima skaidulinių medžiagų gauti iš duonos su grūdais, selenomis. Tai mažina cholesterolio koncentraciją.
Svarbu domėtis savo sveikata
Norint sureguliuoti aukštą cholesterolio kiekį kraujyje, svarbu atkreipti dėmesį į savo mitybą ir gyvenseną. Anot profesoriaus, tai esminiai aspektai, kuriais žmogus turėtų domėtis.
„Tos ligos ir problemos yra valdomos. Jeigu žmogus domisi ir rūpinasi savo sveikata, tai jis rūpinsis mityba ir gyvensena. Yra paskaičiuota, kad nuo gyvensenos mūsų sveikata priklauso apie 50 procentų.
Pasaulinė sveikatos organizacija paskaičiavo, kad jeigu būtų sutvarkyta gyvensena, mityba, fizinis aktyvumas, tai galima būtų net 80 proc. širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Tad žmogus turi tapti savo sveikatos vadybininku – domėtis, sužinoti, gilintis ir laikytis tų rekomendacijų.
Dar būna bėda, kai žmogus nori sveikai gyventi, bet prisiskaito neteisingos informacijos. Jis tiki, kad gyvena sveikai, nors taip nėra. Tai labai svarbu, kad žmogus atsirinktų teisingą, mokslu grįstą informaciją“, – pabrėžė R. Stukas.
