Skydliaukės vėžys yra dažniausias žmogaus endokrininės sistemos piktybinis navikas. Moterys juo serga du tris kartus dažniau nei vyrai. Apie 74 proc. naujai diagnozuotų diferencijuoto skydliaukės vėžio atvejų Lietuvoje 1978–2003 m. buvo nustatyta moterims.
Mokslininkai pastebi, kad sergamumas skydliaukės vėžiu pradėjo didėti dar praėjusio dešimtmečio pabaigoje.
Nacionalinio vėžio instituto gydytojos radiologės dr. Editos Mišeikytės Kaubrienės pastebėjimu, skydliaukės vėžio atvejų padaugėjo ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
„Iš dalies taip nutiko dėl pagerėjusios diagnostikos. Juk dauguma papilinio skydliaukės vėžio atvejų pasižymi lėta eiga ir mirtingumas nuo šios ligos nedidelis. Ši piktybinė liga retai metastazuoja į kitus organus, dažniausiai išplinta tik į sritinius kaklo limfmazgius. Žmonės nugyvena visą gyvenimą ir net nežino, kad skydliaukėje turi piktybinį naviką. Taigi galima teigti, jog ne sergamumas padidėjo, o dėl tobulesnės diagnostikos padaugėjo nustatytų ligos atvejų skaičius. Šiuo metu diagnozuojamų atvejų kaičius išlieka stabilus – apie 350 per metus, kai anksčiau, iki ultragarso pritaikymo atliekant biopsiją, buvo diagnozuojama 70 atvejų“, – sakė gydytoja.
Skydliaukės vėžys skirstomas į diferencijuotą skydliaukės vėžį, kuris sudaro apie 90 proc. visų skydliaukės navikų (papilinis ir folikulinis), ir nediferencijuotą (medulinis, anaplazinis).
Apie 2,5–10 proc. visų skydliaukės piktybinių navikų sudaro viena iš piktybinių skydliaukės navikų rūšių – medulinė skydliaukės karcinoma.
Kas padės įtarti?
Skydliaukės vėžys paprastai auga lėtai ir iš pradžių nesukelia jokių simptomų. Be to, atsiradę simptomai gali būti ne vėžio, o visai kitos ligos pasekmė.
Mazgai. Skydliaukės vėžys pasireiškia vienu ar keliais piktybiniais mazgais skydliaukėje. Jie gali būti ir apčiuopiami, ir neapčiuopiami.
Vėžiniai skydliaukės mazgeliai dažniausiai neskausmingi. Bet ir skausmingą guzelį turėtų patikrinti gydytojas. Į gydytoją reikėtų kreiptis ir tuo atveju, jeigu anksčiau tikrintas guzelis staiga pradėjo didėti.
„Diagnozuojant skydliaukės vėžį svarbiausias yra tyrimas ultragarso aparatu. Neapčiuopiamų skydliaukės mazgų atlikdami tyrimą ultragarso aparatu aptinkama iki 76 proc. Tačiau tik apie 5–7,7 proc. visų skydliaukės mazgų yra piktybiniai“, – pabrėžė E. Kaubrienė.
Gerybinių skydliaukės mazgų gali atsirasti dėl mazginės hiperplazijos, lėtinio autoimuninio tiroidito, paprastų ar hemoraginių cistų, folikulinės adenomos ir kitokių priežasčių. Tokiais atvejais skydliaukės mazgai yra negydomi, nebent jie sukelia skydliaukės veiklos sutrikimų.
Kiti galimi simptomai
• Mažas neskausmingas mazgelis kakle arčiau Adomo obuolio.
• Balso užkimimas, trunkantis keletą savaičių.
• Padidėję kaklo limfmazgiai.
• Pasunkėjęs rijimas ar kvėpavimas, nes navikas spaudžia stemplę ar trachėją.
• Gerklės ar kaklo skausmas.
• Ilgalaikis kosulys, atsiradęs ne dėl peršalimo.
„Tokie skydliaukės vėžio požymiai pasireiškia mažiau nei 10 proc. pacientų, sergančių skydliaukės vėžiu. Tad didžioji dalis skydliaukės vėžio atvejų yra asimptominė liga ir diagnozuojama atsitiktinai – profilaktinių tyrimų metu, tiriant pacientą dėl kitų ligų“, – pasakojo gydytoja.
Ji pabrėžė, kad šis vėžys vystosi, auga labai lėtai – daugiau negu dešimtmetį. Todėl žmogus ilgai gali nejusti jokių pavojingos ligos simptomų.
Kas labiau rizikuoja susirgti?
Kalbėdama apie didesnę riziką susirgti E. Kaubrienės atkreipė dėmesį, kad tyrimai rodo hormonų ir reprodukcinių veiksnių įtaką sergamumo skydliaukės vėžiu pokyčiams.
„Remiantis tyrimų duomenimis, nustatyta vidutinė rizika susirgti skydliaukės vėžiu moterims, kurios vartoja peroralinius kontraceptikus. Taip pat nustatyta padidėjusi skydliaukės vėžio rizika moterims, vartojančioms estrogenų preparatus dėl ginekologinės patologijos, ir moterims, vartojančioms pakaitinę hormonų terapiją menopauzės metu“, – sakė ji.
Nors nemažai Lietuvos gyventojų mano, kad naujų skydliaukės vėžio atvejų padidėjimui daug įtakos turi prieš Černobylio atominės elektrinės avarija, gydytojai dėl to skuba nuraminti.
„Atlikti retrospektyviniai darbai daugelyje Vakarų šalių nesusiejo sergamumo pokyčių su aplinkos spinduliuote ir akivaizdžiai padidėjusiu diagnostikos tikslais taikomos rentgeno spinduliuotės (kompiuterinė tomografija, dentaliniai rentgeno aparatai) panaudojimu. Nustatyta, kad taikant spindulinę terapiją galvos ir kaklo srityje jauno amžiaus pacientui jo rizika susirgti skydliaukės vėžiu padidėja 15 procentų. Manoma, kad laikas tarp spindulinės terapijos taikymo ir diagnozės nustatymo yra ne mažesnis nei 5 metai. Tačiau jonizuojančios spinduliuotės poveikis yra įrodytas papilinio skydliaukės vėžio rizikos veiksnys“, – kalbėjo E. Kaubrienė.
Skydliaukės vėžiui atsirasti taip pat gali turėti įtakos paveldimumas, rūkymas, alkoholio vartojimas, vitamino D stoka.
Taip pat skydliaukė neatsiejama nuo mikroelemento jodo, kurio hormonų sintezei per parą žmogui reikia 150–200 mkg. Tačiau žalos gali pridaryti ne tik jodo stygius, bet ir perteklius.
Apie tai, koks vėžys tyko tam tikrame amžiuje, daugiau galima skaityti čia.
