Storosios žarnos vėžys – piktybinis susirgimas, kuris dažniausiai aptinkamas būtent ankstyvosios diagnostikos programos metu, kuri yra prieinama 50-74 metų pacientams. Deja, tačiau pasireiškus specifiniams ligos simptomams, liga būna progresavusi ir apima vėlyvesnę klinikinę stadiją.
Gydytojas chirurgas dr. Audrius Dulskas pasakoja, kad nors vieno simptomo ar jų grupės ši liga išreikštos konkrečiai neturi, tačiau ligai pažengus, gali pasireikšti: kraujavimas, tuštinimosi pokyčiai, svorio kritimas, pilvo pūtimas.
„Deja, tačiau ankstyvoje stadijoje liga dažniausiai nerodo jokių simptomų. Būtent todėl kviečius visus asmenis, kuriems yra nuo 50 iki 74 metų, pasitikrinti profilaktiškai, net jeigu ir neturite jokių skundų. Atsiradus jiems, dažnai kalbamės jau nebe apie pirmą vėžio stadiją“ – sako jis.
Be to, pašnekovas priduria, kad paaiškėjus diagnozei, ši neprilygsta mirties nuosprendžiui. Pasveikstamumas esant I-II storosios žarnos vėžio stadijai, pasak jo, yra arti 100 proc., III – apie 70 proc. ir IV – 15-20 procentų:
„Išgyvenamumas priklauso nuo stadijos. Neretai esant pirmosioms ligos stadijoms, ši būklė tampa lėtine liga – padidėja spaudimas, atsiranda diabetas. Tačiau, net ir įvykus atkričiui ar metastazėms, pacientai yra toliau stebimi, gydomi.“
Ligos priežastys
Anot gydytojo dr. A. Dulsko, vienos priežasties, kodėl gali atsirasti ši onkologinė liga – nėra: „Jeigu turėtume, tuomet nebūtų tiek daug pacientų ir jų skaičius su kiekvienais metais vis neaugtų.“
Vis dėlto, bendrais rizikos veiksniais pašnekovas įvardija: nutukimą, mažą fizinį aktyvumą, rūkymą, alkoholio vartojimą, nesveiką mitybą ir piktnaudžiavimą greitai paruošiamu maistu.
„Vienintelis įrodytas rizikos veiksnys storosios žarnos vėžiui – didelis raudonos, termiškai apdorotos mėsos (veršienos, jautienos, kiaulienos) vartojimas. Ypatingai atėjus vasaros laikotarpiui, įvairūs šašlykai ar kepsniai būtų priskiriami prie šių rizikos veiksnių.
Be to, įtakos turi ir genetika, aplinkos faktoriai. Jeigu aplinkoje šia liga sirgo artimieji, pavyzdžiui, tėvai, broliai, seserys, ypatingai jauname amžiuje, tai yra labai didelė rizika, kad liga susirgti galite ir jūs“, – paaiškina NVI gydytojas chirurgas.
Be to, riziką susirgti šia onkologine liga turi ir asmenys, kuriems buvo pašalinti žarnyno polipai. Įtakos ligos atsiradimui be abejo turi ir pacientų amžius:
„90 proc. mūsų pacientų yra 50-75 metų grupės atstovai. Visgi, pastebime ir ne visai džiuginantį rodiklį, kad liga dažnėja ir jaunesniems nei 50 metų pacientams. Be to, visai neseniai teko konsultuoti ir 23 metų merginą, kuriai buvo nustatytas riestinės žarnos susirgimas. Šeimoje niekas nebuvo sirgę panašia liga, galimai tai galėjo būti ir Černobylio katastrofos liekamieji reiškiniai.“
Diagnostika ir prevencija
Pastebėjus ligą ankstyvosios diagnostikos programos metu yra atliekamas slapto kraujo išmatose tyrimas. Jeigu testas – teigiamas, tuomet pacientas yra siunčiamas atlikti kolonoskopiją, kurios metu neretai tuo pačiu yra paimama ir biopsija.
„Vėliau atliekami ir kiti radiologiniai tyrimai – kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, kuriais nustatome klinikinę stadija. Po to vyksta gydytojų konsiliumas, kuriame dalyvauja chemoterapeutai, radiologai, chirurgai ir t. t., kurie žiūri, kokį galima skirti pradinį gydymą.
Esant kitai grupei pacientų, kurie pas specialistus patenka su nusiskundimais, pajutus simptomus, dažniausiai iš pradžių apsilanko pas šeimos gydytoją, vėliau atliekama kolonoskopija ir visa kita gydymo eiga yra tokia pati, kaip ir tų pacientų, kuriems liga pastebėta ankstyvoje stadijoje“, – paaiškina diagnostikos eigą pašnekovas.
Neretai esant pirmosioms ligoms stadijoms pakanka operacijos. Vėlyvesnėse stadijose gali būti taikoma ir chemoterapija, spindulinis gydymas, dažnai gydymas būna kompleksinis.
Pasiteiravus, kaip galėtume apsisaugoti nuo ligos ir įsitikinti, kad padarėme viską, ką galėjome, gydytojas chirurgas dr. A. Dulskas sako, kad tikriausiai įsitikinti, kad padarėme viską, nepavyks, tačiau reikėtų laikytis kelių rekomendacijų:
„Reikėtų vesti sveiką gyvenimo būdą, užtikrinti pakankamą fizinį aktyvumą, sekti savo svorį, tinkamai maitintis – valgyti daugiau daržovių, vaisių, atsisakyti raudonos mėsos. Be to, Pasaulio sveikatos organizacijos yra rekomenduojama suvalgyti raudonos mėsos ne daugiau kaip 200 gramų per savaitę. Žinoma, būtų geriau, jeigu išvis jos atsisakytumėte.
Be to, profilaktikai svarbu žinoti ir savo šeimos bei asmeninę ligų anamnezę. Jeigu yra pasitaikę onkologinės ligos atvejų, reikėtų kruopščiau pasitikrinti. Ypatingai rūpintis sveikata reikėtų tada, jei liga buvo jauname amžiuje, tuomet tikrintis reikėtų ir nuo paauglystės.“
