Komisijos posėdyje dalyvavę VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ir Nacionalinio vėžio instituto atstovai pristatė iššūkius, su kuriais susiduria savo darbe, spręsdami medicinos psichologų konsultacijų poreikio ir jo užtikrinimo problemas.
Pasak VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktoriaus medicinai Valdo Pečeliūno, medicinos psichologų konsultacijų poreikis yra labai didelis, tačiau nėra skiriamas tikslinis finansavimas šių specialistų etatams steigti. Tai, jo teigimu, yra esminė problema. Todėl kiekvienos gydymo įstaigos administracija, susidūrusi su didžiuliu medicinos psichologų konsultacijų poreikiu pacientams ir jų artimiesiems, siekdama kokybiškos bei sklandžios pacientų gydymo eigos, minėtas konsultacijas finansuoja iš bendrų gydymo įstaigai skirtų lėšų.
Santaros klinikų medicinos psichologė Marija Turlinskienė atkreipė dėmesį, kad Santaros klinikos jau 20 metų teikia medicinos psichologų konsultacijas pacientams ir jų artimiesiems, tačiau dėl mažo etatų skaičiaus ir tikslinio finansavimo nebuvimo pajėgiama konsultuoti vos pusę pacientų, išgyvenančių stiprų ilgalaikį stresą. Trumpalaikį stresą patiriantiems pacientams šios paslaugos neteikiamos, rašoma pranešime spaudai.
Konsultacijų skaičius nepakankamas
Nacionalinio vėžio instituto medicinos psichologės psichoterapeutės Sandros Birbilaitės teigimu, esamas konsultacijų skaičius vienam pacientui yra nepakankamas, nes pacientų ir jų artimųjų patiriamas stresas yra ilgalaikis, neretai po liūdesiu ir nerimu slepiasi depresija.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Ignas Rubikas pristatė statistiką apie medicinos psichologų etatus ir šias paslaugas teikiančių specialistų skaičių Lietuvos gydymo įstaigose. Akcentuota, kad medicinos psichologo paslaugos turi būti pasiūlytos, kai kuriais atvejais – pasirinktinai arba esant tam tikroms sąlygoms ar indikacijoms. Pasak I. Rubiko, daugelyje teisės aktų numatyta formuluotė: „Prireikus pacientui suteikiama medicinos psichologo ar kitos atitinkamos profesinės kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialisto (-ų) ir socialinio darbuotojo konsultacija, atsižvelgiant į gydomą ligą ar sveikatos sutrikimą.“ Nors tendencija pozityvi, bet medicinos psichologų vis dar labai trūksta. Seimo komisijos pirmininko Andriaus Navicko teigimu, „kelia nerimą, kad net 59 gydymo įstaigose nėra nė vieno medicinos psichologo etato. Nemanau, kad dėl to, kad nebūtų galima rasti specialisto, veikiau bandoma taupyti ne ten, kur derėtų.“
Posėdžio metu akcentuota, kad šiandien viena silpniausių grandžių – ambulatorinio gydymo įstaigos, kuriose praktiškai nėra medicinos psichologų, o jie yra būtini. Labai dažnai laikas, kai tokioje įstaigoje pacientas išgirsta grėsmingą diagnozę ir laukia vizito į ligoninę, tampa ypatingo streso laikotarpiu tiek pacientui, tiek jo artimiesiems. Todėl labai svarbu įvertinti, kad psichologinės pagalbos, kai žmogus sunkiai suserga, reikia ne tik jam, bet visai jo aplinkai, nes aplinkiniai žmonės dažnai jaučiasi netgi dar labiau sutrikę ir išsigandę.
„Deja, vis dar esame labiau orientuoti į itin medikalizuotą sistemą, kurioje visas dėmesys skiriamas gaisrų gesinimui, t. y. simptomų šalinimui. Tačiau būtina įsisąmoninti, kad tinkamu laiku pacientui ir jo artimiesiems suteikta psichologinė pagalba gali padėti išvengti nemažai skaudžių padarinių“, – teigė Seimo narys A. Navickas.
Dėmesys psichologiniam raštingumui
Posėdžio dalyviai vieningai sutarė, kad medicinos psichologų skaičiaus didinimas – tik viena iš būtinų priemonių. Taip pat labai svarbu rūpintis, kad rengiant medikus būtų teikiamas pakankamas dėmesys psichologiniam raštingumui.
Komisijos narė Jurgita Sejonienė posėdyje teigė: „Parengiama pakankamai medicinos psichologų, bet nėra užtikrinama, kad darbo vieta sveikatos apsaugos sistemoje šiems specialistams būtų patraukli. Todėl labai svarbus išlieka savivaldybių administracijų vaidmuo – būti suinteresuotomis, kad savivaldybės teritorijoje gyvenantys žmonės būtų sveiki, jiems būtų užtikrinamos reikiamos sveikatos priežiūros paslaugos.“
Posėdžio dalyviai sutarė, kad aptarti klausimai yra labai aktualios diskusijos pradžia, todėl komisija ieškos būdų, kaip didinti sveikatos apsaugos sistemoje rūpinimosi pacientų ir medicinos personalo psichologine gerove svarbą. Taip pat pripažinta, kad keičiantis gydymo ir sveikatos puoselėjimo sampratoms, labai svarbu permąstyti ir išplėsti Valstybinės ligonių kasos misiją.
„Labai džiaugiuosi, kad įvyko svarbi diskusija su specialistais, kurie supranta, kad emocinė žmogaus gerovė, psichologinė pagalba sveikatos apsaugos sistemoje negali būti traktuojama kaip desertas, bet yra kasdienė duona“, – apibendrino Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas A. Navickas.
