„Nutraukus kasdienių vaistų vartojimą, kraujo spaudimas gali vėl staiga šoktelėti į viršų, dėl to – sutrikti širdies ritmas, o blogiausiu atveju – net grėsti galvos smegenų insultas ar hipertenzinė krizė. Tad jei šiuo metu kyla sveikatos problemų, geriau neužsiimti savigyda, o pasitarti su gydytoju ar vaistininku“, – sako „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė.
Pirmoji pagalba vasarą – skysčiai
J. Jankauskienės teigimu, geriausias vaistas nuo sumažėjusio kraujo spaudimo – skysčiai, tokie kaip mineralinis ar mineralizuotas vanduo, žalioji arbata.
„Sergantiems hipertenzija vasarą būtina gerti kuo daugiau skysčių – ne mažiau 1,5 l, o sportuojantiems ar fizinį darbą dirbantiems pacientams ir dar daugiau, jei žmogus neturi širdies nepakankamumo ir neserga inkstų funkcijos sutrikimu“, – teigia vaistininkė.
Vaistininkė pratęsia, kad sumažėjus kraujospūdžiui, žmonės iškart skuba gerti kavą, tačiau toks jų sprendimas yra pavojingas – kava šalina iš organizmo skysčius, kurių ir taip trūksta, rašoma pranešime spaudai.
Dėvėti galvos apdangalus ir nekirsti cepelinų
Specialistė atkreipia dėmesį, kad vasarą hipertenzija sergantiems žmonėms reikėtų vengti maudynių atviroje saulėje, vilkėti natūralių audinių drabužius bei dėvėti galvos apdangalus, nes saulei kaitinant nepridengtą galvą gali prasidėti raumenų traukuliai.
Vaistininkė J. Jankauskienė priduria, kad atsižvelgti į mitybą – būtina: „Labai svarbu nepamiršti į savo maisto racioną įtraukti kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių, riešutų, žuvies, nesočiųjų riebalų rūgščių, lieso pieno produktų, taip pat mažinti suvartojamos druskos ir cukraus kiekį. Patarčiau vengti ir raudonos mėsos, kuri padidina cholesterolio kiekį ir dar labiau apsunkina širdies darbą.“
Jei sportuojate, vaistininkė karštomis dienomis pataria tai daryti ryte iki 7 val. arba vakare nuo 19 val.
Karštą dieną pasijutus blogai, reikėtų pasitraukti į pavėsį ir atsigerti vėsaus vandens – jokiu būdu ne ledinio. Turint galimybę – atsigulti ir pakelti kojas aukščiau širdies lygmens. Pakelti kraujo spaudimą gali padėti ir ant liežuvio užbertas labai nedidelis kiekis druskos.
J. Jankauskienės teigimu, labai svarbu skirti, kada sumažėjęs kraujo spaudimas yra normalus, o kada jau kelia rimtą grėsmę sveikatai. Jei žmogus labai vangus, sutriko orientacija, sąmonė, o kraujospūdis yra žemesnis nei 90 mmHg, jam būtina skubi medicinos pagalba.
„Nekviečiant skubios medicinos pagalbos, žmogui gali drastiškai sumažėti širdies ritmas, sutrikti kvėpavimas, grėsti galvos smegenų insultas ar net hipertenzijos krizė, sukelianti, pavyzdžiui, smegenų, širdies ar inkstų kraujotakos sutrikimą“, – teigia vaistininkė.
Dažnas nenutuokia, kad serga
Nors, remiantis Lietuvoje vykdomos didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos pirminės prevencijos programos duomenimis, arterinė hipertenzija pasireiškia beveik 6 iš 10 45–65 m. amžiaus šalies gyventojų, tačiau dažnas net nenutuokia, kad serga. Pasak J. Jankauskienės, pagrindė to priežastis – žmonės reguliariai nematuoja kraujospūdžio.
„Daugelis ilgus metus neatkreipia dėmesio į padidėjusio kraujo spaudimo siunčiamus signalus, nes apie tai praneša tokie simptomai, kaip galvos skausmas, pykinimas, pagausėjęs prakaitavimas ar nuovargis. Taip pat knarkimas ar erekcijos sutrikimai. Visgi, šiuos simptomus žmonės vis dar linkę slopinti vaistais, nors problemos šaknys gali slėptis kur kas giliau“, – teigia vaistininkė.
Dėl mažesnio fizinio aktyvumo, netinkamų mitybos įpročių, rūkymo, psichosomatinių sutrikimų bei streso arterinė hipertenzija šiandien vis dažniau nustatoma ir tarp jaunų žmonių. Todėl J. Jankauskienė, nepriklausomai nuo gyventojų amžiaus, rekomenduoja namuose turėti kraujospūdžio matavimo aparatą ir bent kartą per savaitę pasimatuoti kraujo spaudimą.
Liga visam gyvenimui
Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad daugelis žmonių su hipertenzija gyvena visą gyvenimą. Nors vartojant kasdienius vaistus ir koreguojant gyvenimo būdą ją įmanoma kontroliuoti, tačiau visam laikui išgydyti – ne.
„Nuo žmogaus priklauso, ar hipertenzija bus kontroliuojama tinkamai. Labai svarbu, kad pacientas į savo gyvenimą įtrauktų fizinį aktyvumą, ribotų alkoholio vartojimą, nerūkytų, gebėtų valdyti stresą, išlaikytų normalų kūno svorį ir, žinoma, atsakingai vartotų gydytojo paskirtus vaistus“, – tikina vaistininkė.
Be viso to, būtina du kartus per parą – ryte ir vakare – matuoti kraujo spaudimą. Tą svarbu daryti ramybės būsenoje, t. y. išjungus televizorių ir kitus triukšmo šaltinius bei prieš tai nuėjus į tualetą.
