Apendicitas žmogų užpulti gali bet kada, o taip nutiko ir klaipėdiečiui Martynui (vyro vardas ir pavardė redakcijai žinomas). Naujienų portalui tv3.lt vyras papasakojo savo istoriją, norėdamas įspėti ir kitus:
„Grįžau į Lietuvą atostogų, kurios neplanuotai ėmė ir užsitęsė. Atsikėliau ryte ir pasidarė taip bloga, kad vos sugebėjau nueiti iki tualeto, būdamas ten vos visai neiškritau iš kojų: be galo pykino, vėmiau, tačiau temperatūra buvo pakilusi nedidelė, vos virš 37 ir, žinoma, skaudėjo šoną.
Išsikviečiau taksi ir išvykau į ligoninę, nes savomis kojomis nebūčiau paėjęs. Ten atvykus man padarė tyrimus, apžiūrėjo pilvą, tačiau pasakė, kad kol kas nėra jokių požymių, jog yra prasidėjęs apendicitas.
Paklausė, ar norėčiau likti ligoninėje, ar eisiu namo ir stebėsiu sveikatą, o jeigu bus kažkas negerai – sugrįšiu. Po ligoninės ir atliktų tyrimų, pasijutau geriau, grįžau atgal į namus, pradėjau vėl vemti, užkilo didelė temperatūra ir galiausiai susidėjus visus daiktus grįžau į ligoninę.
Man buvo atlikta operacija laparoskopu. Išoperavus apendicitą, man gydytojai pasakė, kad uždegimas buvo ką tik prasidėjęs, todėl labai laiku į situaciją buvo sureaguota.“
Liga, kuria susirgti gali visi
„Ūminis apendicitas yra kirmėlinės ataugos uždegimas ir tai yra dažniausia pilvo ūminė chirurginė liga“, – teigia Santaros klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojas Marius Kryžauskas.
Pasak medicinos specialisto, susirgti apendicitu gyvenime tikimybė yra 7-8 procentai, o didesnė rizikos grupė yra vyrai, kurie šia liga suserga šiek tiek dažniau nei moterys: „Didžiausias sergamumo pikas yra 10–30 m., tačiau tai nėra taisyklė, jog sirgti šia liga negali ir jaunesni ar vyresni žmonės.“
Pasak chirurgo, ne visuomet galima pasakyti tikslią ir konkrečią priežastį, kodėl atsirado kirmėlinės ataugos uždegimas.
„Dažniausia teorija, kuri aprašoma literatūroje, yra kirmėlinės ataugos spindžio obstrukcija, kuomet yra užblokuojamas įėjimas į kirmėlinę ataugą iš storosios žarnos. Užblokuotas kirmėlinės ataugos spindis pradeda pildytis gleivėmis, kirmėlinė atauga didėja, bakterijos, esančios kirmėlinėje ataugoje, pradeda sparčiau daugintis ir vystosi uždegimas, sukeliantis simptomus“, – aiškina abdominalinės chirurgijos gydytojas M. Kryžauskas.
Dažniausios užsikimšimo priežastys – koprolitas (išmatos) ar limfoidinio audinio hiperplazija (padidėjimas), kuri susijusi su virškinamojo trakto infekcija. Kitos galimos priežastys, pasak M. Kryžausko, yra pakankamai retos.
Simptomai ir ligos eiga
Sirgę ūminiu apendicitu asmenys nesumeluos, kad pagrindinis ir vienas ryškiausių šios ligos simptomų yra atsiradęs pilvo skausmas. Toks nemalonus negalavimas dažniausiai atsiranda pilvo viršutinėje vidurinėje dalyje – skrandžio projekcijoje, o bėgant laikui skausmas leidžiasi žemyn ties bamba ir galiausiai lokalizuojasi dešinėje klubinėje srityje.
„Tačiau dažnai tokio migruojančio skausmo gali ir nebūti. Žmogų vargina bendra bloga savijauta, jaučiamas pykinimas, gali varginti vėmimas, nėra apetito, jaučiamas šleikštulys pagalvojus apie maistą.
Ligos trukmei ilgėjant, prasideda karščiavimas, pilvo skausmai dinamikoje stiprėja. Gali atsirasti šlapinimosi bei tuštinimosi sutrikimų, kartais vargina ir viduriavimas“, – vardina galimus apendicito požymius Santaros klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojas Marius Kryžauskas.
Pasak abdominalinės chirurgijos gydytojo, ūminio apendicito eigą galima išskirti į tris fazes. Pirmosios fazės metu įvyksta kirmėlinės ataugos užsikimšimas.
„Tuo metu prasideda pilvo skausmas, pacientą vargina bendra bloga savijauta, apetito stoka, gali pykinti, pasireikšti vėmimas. Antrosios fazės metu kirmėlinė atauga didėja, atsiranda aplinkinių audinių uždegiminė reakcija, tuo metu skausmas stiprėja bei lokalizuojasi dešinėje klubinėje srityje, dinamikoje skausmingumas didėja, atsiranda karščiavimas.
Trečiosios fazės metu kirmėlinė atauga gali prakiurti. Tuomet gali būti du keliai – organizmas apriboja uždegiminį procesą ir suformuoja pūlinį arba gali išsivystyti pilvaplėvės uždegimas“, – teigia M. Kryžauskas.
Neretai apendicitas tampa klastinga liga, kurią ne tik tampa sunku nustatyti, tačiau labai lengva supainioti ir su kitomis ligomis, kurių simptomai panašūs į ūminį apendicitą:
„Ūminio apendicito nustatymas priklauso nuo sirgimo laiko. Pačioje ligos pradžioje gali būti sunku įtarti ūminį apendicitą, jei pacientas skundžiasi tik skausmu viršutinėje pilvo dalyje ir pykinimu.
Šiame etape svarbiausia turėti omenyje, kad yra ūminio apendicito tikimybė. Dažnai ūminis apendicitas gali būti supainiojamas ir su kitomis ligomis, todėl diagnostikai labai svarbu kraujo uždegiminių rodiklių duomenys bei instrumentiniai radiologiniai tyrimai.“
Atsiradęs skausmas dešinėje klubinėje srityje gali būti ir dėl šlapimo takų akmenligės, o moterims dažniausiai skausmus gali sukelti ginekologiniai susirgimai.
„Negaliu tvirtai pasakyti, kaip nesumaišyti ūminio apendicito su kitomis ligomis. Reikia matyti visumą – pirmiausia pacientą, su kuriuo reikia šnekėti, išklausti dalykų, net kurie jam atrodytų nesvarbūs, o jau įtariant ūminį apendicitą atlikti kraujo tyrimus bei instrumentinius radiologinius tyrimus, kurie patvirtins arba paneigs ūminio apendicito diagnozę“, – tvirtina chirurgas Marius Kryžauskas.
Gydymas ir komplikacijos
Deja, tačiau kitaip nei nuo kitų ligų, profilaktikos apsisaugoti nuo apendicito nėra. Pasak medicinos specialisto, svarbiausia yra laiku diagnozuoti ligą ir apsisaugoti nuo galimų ūminio apendicito komplikacijų.
„Dažniausiai ūminis apendicitas pratrūksta po dviejų parų, tačiau neretai gali būti ir greitesnė eiga, kuri gali komplikuotis ir kirmėlinė atauga gali prakiurti. Esant skausmui dešinėje klubinėje srityje, rekomenduočiau kreiptis į gydytojus nedelsiant. Apžiūra, ligos anamnezė bei tyrimai padės nustatyti tikrąją skausmų priežastį“, – įspėja M. Kryžauskas.
Dažniausia ūminio apendicito komplikacija – kirmėlinės ataugos perforacija (prakiurimas), kuri gali komplikuotis pilvo ertmės pūliniu ar pilvaplėvės uždegimu:
„Progresuojant pilvaplėvės uždegimui, gali sutrikti kitos organų sistemos veiklos, atsirasti inkstų ar kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, išsivystyti sepsis. Kuo komplikacijos didesnės, tuo gydymas kompleksiškesnis ir sudėtingesnis.“
Pagrindinis apendicito gydymo metodas – operacinis. Operacijos metu yra pašalinama pakitusi kirmėlinė atauga. Be to, pasak gydytojo, pastaruoju metu atlikti tyrimai rodo, kad išlieka didelė ligos pasikartojimo tikimybė, jeigu nekomplikuotas ūminis apendicitas yra gydomas tik antibiotikais.
„Pati operacijos technika gali būti atliekama minimaliai invaziniu chirurginiu gydymu – laparoskopu arba atviru būdu per didesnį pjūvį. Operacijos pasirinkimui labai svarbus ligos sirgimo laikas, nors šiais laikais didžiąją dalį operacijų pavyksta atlikti saugiai minimaliu invaziniu chirurginiu gydymu.
Pilvo ertmės pūliniai, priklausomai nuo jų dydžio, lokalizacijos, yra gydomi antibakterine terapija arba atliekamas minimaliai invazinis drenavimas ultragarso kontrolėje“, – sako Santaros klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojas Marius Kryžauskas.
Pasiteiravus, ar teisinga visuomenėje paplitusi nuomonė, kad šiais laikais žmogui kirmėlinė atauga yra nebūtina, gydytojas tikina, kad vienareikšmiškai to patvirtinti negali:
„Iš pradžių buvo manoma, kad kirmėlinė atauga žmonėms neatlieka jokios funkcijos. Tačiau pastaruoju metu moksliniai tyrimai rodo, jog kirmėlinė atauga gali būti naudingų žarnyno bakterijų rezervuaras. Taip pat kirmėlinė atauga turi limfoidinio audinio ląstelių, kurios padeda organizmui kovoti su infekcijomis.
Tai tvirtai rodo, kad kirmėlinė atauga vaidina svarbų vaidmenį imuninėje sistemoje, sukuria ankstyvą apsaugą, padedančią išvengti rimtų infekcijų. Todėl vienareikšmiškai pasakyti, kad kirmėlinė atauga nereikalinga, negaliu. Atvejais, kai yra kirmėlinės ataugos uždegimas ir yra reikalingas gydymas, dažniausiai išsaugoti kirmėlinę ataugą netikslinga.“
