Visų pirma paaiškinęs, kad amžėjimas ir senėjimas – iš esmės dvi tos pačios sąvokos, VUL Santaros klinikų vidaus ligų gydytojas prof. Virginijus Šapoka konstatavo, kad šiam procesui pasmerkti yra visi.
„Galbūt amžėjimas tik atrodo lengvatikis suvokimas, tai nėra įžeidu, taip sunkiai priimama kaip senėjimas, senatvė. Bet senstame visi vadovaujantis principu, kad kiekvienas savo klasės žinduolių atstovas turi kažkada gimti ir kažkada mirti“, – aiškino jis.
Kodėl mes senstame?
Pasak gydytojo, senėjimas apima keletą galimų įdomių teorijų, kodėl mes senėjame. Iš viso jų yra gal 300, bet kelias būtų galima išskirti kaip pagrindines.
„Pirma, tai – genetika, t. y. ką lemia mūsų gauti genai iš protėvių, artimiausių žmonių, ir epigenetiniai veiksniai – kurie nulemti tiek mūsų genetikos, tiek ir aplinkos. Šie epigenetiniai veiksniai mūsų genus išvaduoja arba prislopina, tai reiškia, kad gavę genus patys galime juos truputį slopinti ar aktyvinti“, – aiškino V. Šapoka.
Kita dalis – endokrininė teorija. Tai reiškia, kad mūsų organizmą valdo įvairūs hormonai. Todėl čia būtų galima kalbėti apie vadinamąjį vyrų klimaksą, tiksliau – andropauzę arba hipogonadizmą.
„Trečia teorija, kuri tikrai susijusi su amžėjimu, tai yra imuninė teorija – t. y., kad mūsų atsparumas įvairioms infekcijoms ir ligoms mažėja, o tokiu būdu atėjus laikui prarandame galimybę toliau gyventi. Visas šis procesas prasideda nuo pat gimimo ir mes esame šio proceso įkaitai ir kartu statybininkai, nes mes prisidedame prie to, sentame lėčiau ar greičiau“, – pastebėjo gydytojas.
Kas tai vyriškas „klimaksas“?
Nors vyriškasis klimaksas vadinamas andropauze, mediko teigimu, jokios pauzės vyriškų hormonų atžvilgiu, priešingai nei pas moteris, nėra. Jų tik labai lėtai nuolatos mažėja.
„Didžiausią testosterono lygį turime apie 20–25 metus, o po to, deja, visi vyrai po truputį, po kelis procentus, kasmet praranda. Bet mes neturime to greito kritimo, todėl ir pavadinti pauze būtų neteisinga. Turime iš lėto gęstantį savo aukurą“, – sakė V. Šapoka.
Kada tas aukuras pradeda gęsti? Gydytojo teigimu, tai priklauso nuo daugybės veiksnių. „Vienas nepriklausomas veiksnys – tai mūsų amžius. Su kiekvienais metais lėtas gesimas vyksta nuolatos. Tačiau prie to gesimo prisideda ir papildomi veiksniai – nutukimas, cukrinis diabetas. Pastaroji liga labai greitai pradeda gesinti šį laužą. Taip pat veikia ir daug kitų veiksnių – mūsų emocijos, stresas, įtampa, gyvenimo būdas, užimtumas“, – vardijo gydytojas.
Taip pat ir vėžinis procesas, jo gydymui taikomi metodai gali lemti greitesnį senėjimą.
Savo ruožtu Urologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Čekanauskas siūlė vengti tokio termino kaip vyrų klimaksas. „Vėlyvas hipogonadizmas apipintas tokia nežinios skraiste, tad gal skambėtų priimtiniau“, – pastebėjo jis.
Gydytojas kartu priminė ir apie tokią svarbią sąvoką kaip sėkmingas amžėjimas: „Tačiau nebūtinai reikėtų kalbėti vien apie lytinės funkcijos sėkmingumą, svarbu, kad išlaikomas gebėjimas judėti, būti nepriklausomam, gebėjimams save realizuoti socialiai. Tai – visi tokie veiksniai, kurie padeda bet kokiame amžiuje jaustis gerai. Ir, kaip sakoma, tie, kurie sportuoja, nebūtinai prailgina gyvenimą, bet jie gali kokybiškiau jį nugyventi.“
Testosterono kiekis mažėja kasmet
Pagrindinis vyrų tiek lytinę funkciją, tiek gerą viso organizmo būklę užtikrinantis dalykas – testosteronas. Tai – statybinis hormonas, reikalingas tiek raumenų, tiek proto veiklai, tiek kaulų formavimuisi, jų išlikimui tvirtais.
„Nuo 30 metų testosteronas po truputį mažėja, sakoma – apie vieną procentą per metus. Bet ne visiems vienodai tai vyksta. Vis tik manoma, kad apie 60-metį apie 20 proc. vyrų turi mažesnį testosterono kiekį, negu reikėtų. O kalbat apie 70–80 m. vyrus, praktiškai apie pusė jų gali turėti mažesnį, nei reikia, testosterono kiekį. Taigi nėra vienos ribos, kada tai nutinka“, – aiškino urologas.
Pasak jo, ir minėtasis hipogonodizmas būtų būdingas daliai vyrų, kuriems sumažėja testosterono koncentracija. Bet amžėjimas kaip toks paliečia visus.
„Viena pagrindinių priežasčių, kodėl tokiais atvejais kreipiamasi į urologą, būna tam tikri pastebėjimai, kad gal ne viskas gerai pavyksta, kalbant apie seksualinę funkciją. Galbūt atsiranda kitų, nebūtinai su amžiumi, bet kažkokiomis ligomis susijusių bėdų.
Testosteronas labiausiai pasireiškia noru turėti lytinius santykius. Kiek mažiau tai sumažina lytinę funkciją – pirmiausia tai yra erekcijos sutrikimai. Bet ne visiems, kuriems yra testosterono stygius, pasireiškia ši problema“, – atkreipė dėmesį A. Čekanauskas.
Su amžiumi kai kurie pokyčiai natūralūs
Jis priminė, kad vis tik su amžiumi esama natūralių pokyčių: „Vyrai rečiau turi lytinių santykių, galbūt yra niuansų su sėklos kiekiu, gali pasikeisti pojūčiai, gal reikia daugiau artumo, kad įvyktų tie santykiai. Būna, sako, kad taip stipriai nebenoriu moterų, bet gal to taip stipriai ir nebereikia šiame gyvenimo etape?
Štai indų kultūroje yra natūralus perėjimas iš vieno gyvenimo etapo į kitą ir tai labai natūraliai priimama. Vakarietiškoje visuomenėje yra jaučiamas didelis spaudimas, kad turi būti toks pats, koks buvai jaunas. Ir net ir lytiniai santykiai nukreipti į tikslą, o nebūtinai tai yra siekiamybė. Galbūt pats procesas, artumas ir daug kitų dalykų gali būti svarbūs skirtinguose amžiaus tarpsniuose“, – pasakojo jis.
Pasak gydytojo, kartais visuomenė turi nebūtinai teisingų įsivaizdavimų, kokie santykiai yra ar turi būti tarp vyresnio amžiaus žmonių. „Pavyzdžiui, yra Olandijoje atliktas tyrimas, kiek tų santykių turi 70–80 m. žmonės. Pasirodo, kad tokio artumo, šilto santykio, prisilietimų nori gal 80 proc. ir turi juos. Galbūt tik pusė jų turi tokius santykius, kuriuos mes suprantame konvenciškai. Bet artumas yra svarbu kiekviename amžiuje“, – intymumo svarbą akcentavo A. Čekanauskas.
Profilaktiškai tirtis nerekomenduoja
V. Šapoka neslėpė susiduriantis su pacientais, kurie sako norintys išsitirti testosterono lygį profilaktiškai.
„Nebūdamas nei urologas, nei seksologas, visada klausiu, kodėl jie nori tą daryti. Tai dažnai būna nebylus pasisakymas, kad jau yra nebe taip, kaip buvo anksčiau.
Tada klausiu, ką tai pakeis, jei jūs išsityręs rasite mažesnį jo kiekį, nei priklausytų. Tai sako, kad tada eitų pas urologus, seksologus, gal pradėsime gydymą. Tai aš visada bandau taip išlaviruoti iš situacijos – pirma, pažymiu, kad žmogui visada kažkokiame tarpsnyje, jei jis intensyviai užsiima darbu ar patiria stresą dėl vienokių ar kitokių priežasčių, gali būti laikini disfunkciniai dalykai. Gali būti ir įtampos šeimoje, netobula partnerių sąveika, tai irgi pakaičia intymumą“, – aiškino vidaus ligų gydytojas.
Paantrinęs, kad testosterono tyrimo profilaktiškai atlikti nerekomenduotų, mat taip galima ir paveikti psichologinę savijautą, A. Čekanauskas išskyrė, koks galėtų būti pirmasis hipogonadizmo simptomas.
„Greičiausiai pirmasis signalas būtų erekcijos sutrikimas. Jei su pastovia partnere vieni iš 4 lytinių įvykių yra nesėkmingi, tai laikoma, kad tai jau tam tikras sutrikimas ir dėl to reikėtų kreiptis į specialistą. Bet nebūtinai jei testosterono kiekis bus žemas, tai kažkaip blogai pasireikš“, – pabrėžė jis.
Tuo metu gydymas testosterono pakaitine terapija galėtų būti skiriamas, jei yra bent du jo trūkumą rodantys simptomai.
„Tai gali pasireikšti kažkokiu kognityviniu sunkumu, silpnumu ir raumenų masės mažėjimu, kaulų retėjimu, depresija, tuo pačiu lytinės funkcijos sutrikimu, libido sumažėjimu. Jei matome tokius simptomus, galime suklusti, pagalvoti, jei tai kelia diskomfortą pacientui, tada skirti vaistą“, – vardijo urologas.
Erekcijos sutrikimas – nebūtinai testosterono stokos ženklas
Trumpalaikiam lytinės funkcijos pagerinimui galima skirti ir vaistus. „Tai yra vaistai, kurių veikimo principas – padėti įgalinti jau turimą mechanizmą veikti geriau. Jie yra pirmo pasirinkimo vaistai visais atvejais, bet jų nereikėtų skirti visiškai aklai. Reikėtų įvertinti tai, ką gali pakeisti pats žmogus, rizikas, atlikti ir tam tikrus tyrimus“, – patarė gydytojas.
Jis pabrėžė, kad erekcijos sutrikimas neturėtų būti gydomas kaip atskiras simptomas. Neretai pravartu būna ir kitų specialistų – kardiologo, endokrinologo – konsultacijos, nes tai gali būti ir kitų ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių sutrikimų, diabeto, pranašas.
„Jei jau atsiranda tam tikri pakitimai intymioje sferoje, erekcijos sutrikimų, maždaug po 6 metų, jei tai yra ne tik hormonų, bet ir aterosklerotinių pakitimų kraujagyslėse pasekmė, atsiranda kardiovaskulinių ligų rizika“, – sakė A. Čekanauskas.
Kas padės prailginti kokybišką gyvenimą?
Kalbėdami apie tai, kas apskritai padėtų nulemti kokybišką išgyvenamumą, gydytojai akcentavo ir optimizmo svarbą. Taip pat patariama pasiekti tinkamą kūno masę, labai svarbi mityba.
„Testosteroną galėtų padidinti sveikas saulės kiekis, pabuvimas lauke, nesakau, kad degintis reikia, bet buvimas lauke, ore“, – pastebėjo A. Čekanauskas.
Vis tik V. Šapoka atkreipė dėmesį, kad vyresniems nei 65 m. asmenims buvimas saulėje jau nebepriduoda vitamino D sintezės. „Mūsų galimybės sintezuoti vitaminą D irgi priklauso nuo amžiaus. Taigi virš 65 metų būnat saulėje galima puikiai nudegti, bet šio vitamino atsargų mažai padidės“, – pastebėjo jis.
Be kita ko, vyresniame amžiuje nereikėtų rinkis intensyvaus sporto, išskyrus atvejus, kai tuo užsiimta visą gyvenimą. „Intensyvus sportas sukelia stresą organizmui, padidėja oksitacinis stresas, atsiranda lėtinis uždegiminis procesas. Sportas turi būti adaptuotas žmogaus fiziniam pajėgumui. Bendra gera organizmo būklė turi įtaką mažesniam hormonų kritimui“, – pabrėžė vidaus ligų gydytojas.
