Prostatos vėžio susirgimų atvejų daugėja ne tik Lietuvoje, tačiau ir visame pasaulyje. Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų urologo doc. Arūno Želvio, Lietuvoje kasmet prostatos vėžiu suserga 2,5 tūkstančio vyrų, iš kurių net 500 atvejų baigiasi mirtimi.
„Prostatos vėžys yra dažniausiai pasitaikanti vyrų onkologinė liga. Antroje vietoje yra plaučių vėžys, tačiau mirtingumu prostatos vėžys plaučių vėžio nelenkia. Taip yra todėl, kad liga yra lėčiau progresuojanti, o mums, medikams, tokiu atveju yra duota daugiau laiko ištirti pacientus ir pagalvoti apie ligos sunkumą bei metodus, kuriuos galime pritaikyti siekiant pačių geriausių gydymo būdų“, – teigia doc. A. Želvys.
Urologas doc. A Želvys taip pat džiaugiasi, kad bendras mirtingumas nuo prostatos vėžio Lietuvoje pastebimai mažėja, kadangi vis dažniau pavyksta pastebėti ligą ankstyvoje stadijoje ir ją suvaldyti.
„Manome, kad tokie pokyčiai vyksta keičiant vėžio gydymo praktiką ir įdiegiant vis naujus diagnostikos gydymo metodus į praktiką“, – priduria jis.
Simptomai
Prostatos vėžys yra vadinamas tylia onkologine liga todėl, kad specifinių simptomų kaip kiti vėžiniai susirgimai neturi. Pasak, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų urologo dr. Alberto Čekausko, dažniausiai vyrai pradeda jausti prostatos padidėjimo simptomus: apsunkėjusį šlapinimąsi, naktinį šlapinimąsį.
Tačiau tokie simptomai, visgi, nėra specifiniai, skiriamieji prostatos vėžio požymiai:
„Beabejo, reikėtų turėti omenyje ir žinoti savo aplinką ar niekas iš giminių nėra sirgę šia liga ir jeigu tokie simptomai pasireiškia – kreipkitės į urologą.
Pagrindinis tyrimas yra prostatos vėžio antigeno tyrimas, kuris duoda urologui pirminę orientacinę žinią, kaip reikia pacientą toliau tirti. Tolimesni tyrimai priklauso nuo prostatos dydžio, gerybinių simptomų ir panašiai.“
Be to, urologas dr. A. Čekauskas perspėja, kad jeigu jaučiate simptomus kurie pasireiškia kaulų skausmais, šlapinimosi sunkumu ir panašiai, gali būti, kad tai yra jau pavėluotos ligos nustatymo požymiai.
„Labai kviečiu kreiptis, naudotis programos galimybėmis ir aplankyti urologą. Priešinės liaukos vėžio prevencijos programa teikiama nuo 50 iki 79 metų amžiaus vyrams. Jeigu šeimoje yra artimas giminaitis, sirgęs šia liga, tuomet programa gali pasinaudoti vyrai nuo 45 metų amžiaus“, – priduria jis.
Sergamumas
Urologas dr. Albertas Čekauskas taip pat teigia, kad onkologinė liga dažniausiai užklumpa 60-65 metų amžiaus vyrus. Taip pat klinikose susiduriama ir su jaunesnio amžiaus pacientais, kurie atsižvelgę į ligos atvejus šeimoje, nusprendžia pasitikrinti pagal jiems priklausančią programą:
„Pacientams galime pasiūlyti įvairiausius metodus. Tiems, kuriems yra įtariamas priešinės liaukos vėžys – atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas. Neretai iš matomų rezultatų yra siūloma paimti ir biopsijos tyrimą, kurio metu galime pataikyti į tam tikrą židinį, kuriame tikėtina, jog yra didelės rizikos liga.
Be to, taikome ir neinvazinę chirurgiją. Jau keletą metų turime laparoskopinę chirurgiją, kurią taikome priešinės liaukos gydymui. Taip galime matyti platesnį ir gilesnį vaizdą, kas leidžia chirurgui geriau įvertinti anatomines struktūras.
Žinoma, laparoskopinė chirurgija turi ir dar vieną privalumą prieš atvirą chirurgiją. Kalbant apie tam tikrus funkcinius rezultatus, žinome, kad po operacijų nuskriaudžiame pacientus: kurį laiką gali būti sunkiau šlapintis, atsiranda seksualinės problemos. Laparoskopinė chirurgija padeda sumažinti šias rizikas, kurias atneša chirurginė technika.“
Gydytojas džiaugiasi, kad pacientų, kurie yra gydomi chirurginiu arba spinduliniu būdu, išgyvenamumo rezultatai vis labiau gerėja. Anot jo, medikų aplinkoje vis dažniau pradedama kalbėti, kad prostatos vėžys pamažu tampa lėtine onkologine liga.
„Gydymo metu stengiamės pacientams pratęsti gyvenimą virš dešimtmečio ir daugiau. Kalba eina ne apie pirmuosius metus. Reikia suvokti, kad liga vystosi lėtai, yra skiriami įvairūs gydymo etapai“, – priduria dr. A. Čekauskas.
Kaip atrodo vizitas pas urologą?
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų urologas doc. Arūnas Želvys pasakoja, kad apsilankymas pas gydytoją urologą nėra toks baisus, koks gali pasirodyti.
„Dažnai klausiama: „Nuo ko pradėti?“ Bendras atsakymas paprastas – nuo šeimos gydytojo. Pirmieji tyrimai yra visai nebaisūs – tik veninio kraujo paėmimas ir prostatos specifinio antigeno nustatymas. Jeigu jis yra normalus, tuomet urologo galbūt jums visai ir nereikės. Tačiau jeigu jis yra padidintas, virš normos ir jums yra virš 50 metų, tuomet apsilankyti pas urologą reikėtų.
Nėra skirtumo pas kurį urologą registruositės, nes visi mes laikomės to paties principo. Jeigu jūsų tyrimas yra padidintas, sprendžiame ar pacientui reikėtų skirti papildoma magnetinio rezonanso tyrimą. Jį atlikus bus aišku – reikės biopsijos ar nereikės.
Nuo pirmo patekimo pas gydytoją iki biopsijos yra ilgas kelias, todėl to pirmo vizito bijoti visai nereikėtų“, – nuramina doc. A. Želvys.
Gydytojas urologas taip pat nuramina ir dėl biopsijos tyrimo procedūros. Anksčiau šis tyrimas vyrams nerimą keldavo tai, kad biopsiją atlikdavo per tiesiąją žarną:
„Dabar yra naujos technologijos ir vis daugiau pacientų yra punktuojami ne per ją, o pro odą. Punkcija pro odą sukelia mažiau infekcinių komplikacijų. Vienintelė bėda – reikia bendro nuskausminimo, tačiau ji baimės nepadidina. Kaip tik galima sakyti, kad pacientas procedūros net nepajaučia ir tą pačią dieną gali būti paleistas namo.“
